Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-08 · Administracinė byla Nr. A-492-2953-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-21Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
A-492-2953-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00196-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
L. N., K. D., R. I.
Atsakovas
Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos
Trečiasis asmuo
Žagarės medžiotojų būrelis, VĮ Joniškio miškų urėdija
Kategorijos
  • 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-2953/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00196-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.2; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjams L. N.,pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. D., R. I. ir L. N. skundą atsakovams Joniškio rajono savivaldybės administracijai (Šiaulių apskrities viršininko teisių perėmėjas) ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys Žagarės medžiotojų būrelis ir VĮ Joniškio miškų urėdija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. N. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu (III t., b. l. 2–7), prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką pripažinti pareiškėjo medžioklės plotus, naudotus iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) įsigaliojimo, medžioklės plotų vieneto pagal medžioklės plotų naudojimo tęstinumą, įgyvendinant Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2, 5 ir 7 dalies reikalavimus, ir patvirtinti L. N. individualios medžioklės 1 132 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje projektą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo L. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. N. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintus skundus (IV t., b. l. 42–51, 137–147), ir prašė:

1) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5 „Formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdija ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus. L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu“;

2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“;

3) pripažinti, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisti 700 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) įpareigoti Komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose;

5) įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose; priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas L. N. taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. balandžio 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūroje (toliau – ir Agentūra) įregistravo savo individualios medžioklės ploto vienetą (246,11 ha), kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1 132 ha. Nurodė, kad buvo susitikęs su 111 žemės sklypų savininkais sudarė ilgalaikes medžioklės plotų nuomos sutartis ir jas įregistravo Agentūroje. Paaiškino, kad priėmus Medžioklės įstatymą, jis nustatytu terminu kreipėsi dėl individualios medžioklės ploto vieneto sudarymo. Komisija 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarė formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdijos ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus, o L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis įsakymas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimu buvo panaikintas, tokį Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi. Vienas iš Komisijos motyvų priimant 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 5 buvo tai, kad pareiškėjas L. N. nepateikė suderintų medžioklės plotų ribų aprašymo aktų. Pareiškėjas nurodė, kad dar 2003 metais Komisijai buvo pateiktas Žagarės medžiotojų būrelio ir L. N. medžioklės plotų ribų aprašymo ir suderinimo aktas, nebuvo pateiktas tik su Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų vienetu sudarytas ribų aprašymo ir suderinimo aktas. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje nurodė, kad Medžioklės įstatymas nenumato privalomo rašytinių medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolų surašymo, ir jie turi būti pateikti tik tada, jei buvo surašyti. Taip pat nurodė, kad Komisija keitė L. N. turėto medžioklės ploto vieneto ribas, nes turėto medžioklės ploto vieneto riba eina pamiške, o to pagal Medžioklės įstatymą negali būti. Pareiškėjas pažymėjo, kad medžioklės ploto ribą, kuri ėjo pamiške, buvo galima koreguoti iš esmės nekeičiant paties ploto. Nurodė, kad Komisija patvirtino naują L. N. individualios medžioklės ploto vienetą, kurio didžioji dalis yra kitoje, nei anksčiau buvusioje, vietoje, bendrame 1 066 ha plote yra 315 ha nemedžiojamų plotų, miško liko tik 23 ha (2002 m. gegužės 14 d. įregistruotą medžioklės ploto vienetą sudarė 1 132 ha, iš jų 50,45 ha miško, nebuvo nemedžiojamų plotų). Nurodė, kad atsakovų veiksmai turi būti pripažinti kaip neteisėtas neveikimas (vilkinimas), dėl kurių pareiškėjas apie dešimt metų negali realizuoti savo teisės medžioti, yra priverstas savo tiesą įrodinėti teismuose, dėl to patiria psichologinę įtampą – patirtą neturtinę žalą įvertino 700 Lt.

Pareiškėjai K. D. ir R. I. 2011 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą (I t., b. l. 2–8), kuriuo prašė:

1) panaikinti Komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinio nutarimo Nr. 5 dalį, kuria nutarta VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagrės profesionalios medžioklės plotų vieneto ir Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto medžioklės plotų ribų aprašymus formuoti pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdijos ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymus ir suderinimo aktus;

2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“;

3) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“;

Šalies argumentai

Pareiškėjai K. D. ir R. I. taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas.

Skunde paaiškino, kad apie tai, jog jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus numatoma priskirti VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vienetui ar Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetui, Komisija privalėjo informuoti kiekvieną pareiškėją individualiai ir tiesiogiai, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėjams nei žodžiu, nei raštu nebuvo pranešta apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra priskirti medžioklės plotų vienetams. VĮ Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų vieneto ir Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projektai buvo sudaryti ir patvirtinti skundžiamais sprendimais, tuo pažeidžiant pareiškėjų konstitucines teises, nes buvo atimta galimybė dalyvauti medžioklės plotų vienetų projektų rengime, pareikšti pastabas dėl sudaromų medžioklės plotų vienetų projektų. Teigė, kad nedavė leidimo nei Žagarės medžiotojų būreliui, nei VĮ Joniškio miškų urėdijai vykdyti medžioklę jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu.

Atsiliepimas

Atsakovai Joniškio rajono savivaldybės administracija ir Komisija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad Komisija, parengusi VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės, Žagarės medžiotojų būrelio ir L. N. individualios medžioklės plotų vieneto preliminarius projektus, asmenims, kurių žemės plotus buvo planuojama naudoti medžioklei, registruotu paštu išsiuntė raštus, kuriais buvo informuojama, kad suinteresuotiems asmenims 1 mėn. laikotarpiu Joniškio rajono savivaldybė teikia rengiamų dokumentų paaiškinimus, priima privačios žemės sklypų savininkų, kurių žemė yra priskirta medžioklės plotų vienetui, raštiškus reikalavimus, siūlymus. Nurodė, kad toks raštas buvo išsiųstas A. V. I. – pareiškėjo R. I. tėvui. Pažymėjo, kad A. V. I. mirė 2009 m. gegužės 23 d., o raštas registruotu paštu siųstas 2009 m. birželio 29 d., Komisijai dar neturint duomenų apie A. V. I. mirtį. Nurodė, kad pareiškėjui K. D. toks raštas nebuvo išsiųstas, nes raštai buvo siunčiami tiems žemės sklypų savininkams, su kuriais L. N. buvo sudaręs medžioklės plotų nuomos sutartis.

Pažymėjo, kad Komisija po Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, siekdama suformuoti medžioklės ploto vienetus, nei 2003 m., nei 2006 m., nei 2009 m. negalėjo L. N. iki Medžioklės įstatymo naudotų medžioklės plotų pripažinti individualiu medžioklės ploto vienetu pagal medžioklės ploto naudojimo tęstinumą būtent toje vietoje, kurioje pareiškėjas prašė, nes jo naudoti medžioklės plotai neatitiko vientisumo reikalavimų. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse pripažino, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akcentavo, jog Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintas L. N. individualios medžioklės vieneto projektas savo turiniu atitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tik dėl jį rengiant padarytų procedūrinių pažeidimų Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu minėtą įsakymą panaikino. Teigė, kad L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektas, analogiškas tam, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235, ištaisius procedūrinius projekto rengimo pažeidimus, buvo persvarstytas Komisijoje ir pateiktas tvirtinti Šiaulių apskrities viršininkui. Atsakydami į pareiškėjo L. N. argumentą, kad Komisija neteisėtai iš jo reikalavo pateikti suderintų medžioklės plotų ribų aprašymo aktą, atsakovai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse išaiškino, kad Medžioklės įstatymas nenustato privalomo rašytinių medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolų surašymo, ir jie turi būti pateikiami tik tada, jei jie buvo surašyti, tačiau tokių protokolų nesurašius ir jų nepateikus komisijai atsiranda atitinkamos pasekmės: jei naudoti medžioklės plotai neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, medžioklės ploto vieneto ribas komisija nustato savo nuožiūra, paisydama minėtų reikalavimų. Nurodytose nutartyse konstatuota, kad Komisija, atsižvelgdama į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, pagrįstai nustatė L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribas bei kad pareiškėjo L. N. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: dalis ribų ėjo pamiške, plotuose buvo vietų, siauresnių nei 300 metrų, plotai neatitiko vientisumo kriterijų, todėl jam medžioklės plotų vienetas negalėjo būti patvirtintas pagal tęstinumą tokio ploto ir ribų, kokie buvo naudojami jo medžioklės plotai. Nustatydama ribas tarp L. N. ir gretimų medžioklės plotų, Komisija rėmėsi VĮ Valstybinės miškotvarkos instituto parengta Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų schema, kurią institutas parengė atsižvelgdamas į medžioklės plotų vientisumo kriterijus ir ateityje būsimus planinės medžioklėtvarkos darbus. Taip pat atsakovai atsiliepime nurodė, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus Medžioklės plotų nuomos sutartis buvo galima sudaryti iki 2002 m. liepos 20 d., o iki tol sudarytos sutartys liko svarbios tik medžioklės plotų pripažinimo pagal tęstinumą galimybei realizuoti. Nurodė, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Komisija savo nuožiūra nustatė L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribas. Atsakovai taip pat nesutiko su L. N. pozicija, kad yra vilkinama priimti sprendimus. Nurodė, kad po paskutiniojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 2009 m. kovo 12 d. dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo Komisija mažiau nei po pusės metų vėl suformavo medžioklės plotų vienetus, kurie vėl skundžiami, todėl nesutinka, kad mažiau nei pusės metų terminas galėtų būti pripažintas vilkinimu.

II.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų L. N. bei K. D. ir R. I. skundus buvo sujungtos į vieną administracinę bylą (II t., b. l. 20–21).

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (IV t., b. l. 202–216) pareiškėjų L. N. bei K. D. ir R. I. skundus tenkino:

1) panaikino Komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5;

2) panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“;

3) panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“.

4) panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“.

5) įpareigojo Komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose;

6) įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose;

7) pripažino, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisė L. N. iš Joniškio rajono savivaldybės biudžeto 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8) priteisė iš atsakovų pareiškėjams K. D. ir R. I. 1 220 Lt teismo išlaidų;

9) priteisė iš atsakovų pareiškėjui L. N. 3 124 Lt teismo išlaidų;

10) pareiškėjo L. N. prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad L. N. nepateikus medžioklės plotų ribų suderinimo protokolo Komisija turėjo teisę, atsižvelgdama į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus bei kitų medžioklės plotų naudotojų, su kuriais ribojasi pareiškėjo medžioklės plotas, pasiūlymus, priimti sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė argumentų, kodėl, sudarant L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektą, kaip nurodyta atsiliepime, jis skyrėsi nuo pareiškėjo pasiūlyto net 80 procentų.

Teismas vertino, kad laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo, atsižvelgiant į tai, kad L. N. 2001 m. balandžio 13 d. buvo įregistravęs 246,11 ha dydžio individualios medžioklės ploto vienetą, kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1 132 ha, su 111 žemės savininku buvo sudaręs medžioklės plotų nuomos sutartis, vien ta aplinkybė, jog jis nepateikė rašytinio medžioklės plotų ribų suderinimo protokolo su vienu iš gretimų medžioklės plotų naudotojų – VĮ Joniškio miškų urėdija, kurios įkurtas Žagarės profesionalios medžioklės ploto vienetas ribojasi su pareiškėjo medžioklės plotais, negali būti pripažinta proporcinga ir teisinga sąlyga tam, kad iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo pareiškėjo naudotas individualios medžioklės ploto vienetas nuo Komisijos tvirtinamo projekto skirtųsi net 80 procentų. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog L. N. individualios medžioklės ploto vieneto projektas buvo su tam tikrais trūkumais, t. y. dalis ploto ribų ėjo pamiške, lauku, Komisija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą, galėjo laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo iš dalies pakoreguoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą, tačiau ne pakeisti jį taip, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo turėtas plotas pasikeistų net 80 procentų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu ir konstatavo, kad skundžiamas protokolinis nutarimas buvo priimtas remiantis negaliojančiu, teismo panaikintu Šiaulių apskrities viršininko įsakymu, todėl pripažino jį neteisėtu ir naikintinu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, pažeidė Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime įtvirtintą nuostatą, kad žemės sklypų savininkai, kurių žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, privalo apie tai būti informuoti tinkamu būdu – tai yra tiesiogiai. Teismas nustatė, kad pareiškėjai K. D. ir R. I. nedalyvavo Komisijos posėdžiuose, jiems nebuvo žinoma apie svarstomus projektus, jie negalėjo išreikšti savo nuomonės, todėl padarė išvadą, kad buvo pažeistos jų konstitucinės teisės.

Atsižvelgęs į tai, kad Komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolas Nr. 5 buvo priimtas panaikinto Šiaulių apskrities viršininko įsakymo pagrindu, kad buvo suvaržytos pareiškėjų konstitucinės teisės, teismas nutarė panaikinti Komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 5, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymus Nr. V-4931 ir V-4932, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004.

Atsižvelgęs į konkrečią situaciją ir į sprendimo priėmimo pagrindą (teismo panaikintą Šiaulių apskrities viršininko įsakymą), teismas pripažino, kad Komisija sprendimo dėl pareiškėjo medžioklės plotų vieneto nepriėmė nepateisinamai ilgai. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi ir konstatavo, kad Komisija, protokolinį nutarimą priėmusi 2009 m. rugpjūčio 7 d., Šiaulių apskrities viršininkui L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektą pateikė tik 2009 m. lapkričio 16 d., t. y. pažeidusi įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinosios sąlygos deliktinei savivaldybės atsakomybei atsirasti, todėl nusprendė tenkinti pareiškėjo L. N. prašymą priteisti 700 Lt neturtinės žalos.

Teismas nurodė, kad negali įpareigoti Komisijos priimti konkretų sprendimą, tačiau vadovaudamasis ABTĮ 90 straipsniu nusprendė Komisiją įpareigoti pareiškėjo pageidaujamais terminais atlikti pareiškėjo L. N. patikslintame skunde nurodytus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Komisija, svarstydama medžioklės plotų vienetų ribas iš naujo, turėtų apsvarstyti pareiškėjo L. N. pateiktą individualios medžioklės ploto vieneto projektą, atsižvelgti į sprendime išdėstytus teismo motyvus.

III.

Atsakovai Joniškio rajono savivaldybės administracija ir Komisija padavė apeliacinį skundą (V t., b. l. 2–7), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepateikė argumentų, kodėl sudarant L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektą jis skyrėsi nuo pareiškėjo pasiūlytojo net 80 proc. Paaiškina, kad argumentus buvo išdėstę atsiliepimuose. Akcentuoja, kad Komisija pasinaudojo jai suteikta teise formuojant medžioklės plotų vienetus atsižvelgti į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus bei kitų medžioklės plotų naudotojų, su kuriais ribojasi L. N. medžioklės plotas, pasiūlymus. Nurodo, kad formavo medžioklės plotų vienetus pagal VĮ Joniškio miškų urėdijos ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus, atsižvelgė į Generalinės miškų urėdijos pasiūlymus, Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą profesionalių medžioklės plotų schemą. Teigia, kad buvo atsižvelgta į L. N. sudarytas medžioklės plotų nuomos sutartis, tačiau ne į visas, nes buvo siekiama laikytis Medžioki įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akcentuoja, kad Šiaulių apskrities viršininkui tvirtinti buvo pateiktas L. N. medžioklės A plotų vieneto projektas savo turiniu tapatus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintam sudarytu pagrįstai atsižvelgiant į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas protokolinis nutarimas buvo priimtas remiantis negaliojančiu, teismo panaikintu Šiaulių apskrities viršininko įsakymu. Paaiškina, kad tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. ir 2008 m. kovo 31 d. sprendimuose, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse, išnagrinėjęs ginčą dėl apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtinto L. N. individualios medžioklės vieneto projekto, nekonstatavo, kad Komisija neteisingai, nepagrįstai sudarė individualios medžioklės plotų projektą. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse pripažino, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Komisija, atsižvelgdama į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagrįstai nustatė L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribas. Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtintas L. N. individualios medžioklės vieneto projektas savo turiniu atitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tik dėl jį rengiant padarytų procedūrinių pažeidimų Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu panaikino minėtą įsakymą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šį sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektas yra analogiškas projektui, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235, dėl savo tinkamumo buvo persvarstytas Komisijoje ir pateiktas tvirtinti Šiaulių apskrities viršininkui.

3. Tvirtina, kad Komisija, atsižvelgdama į L. N. ankstesniuose skunduose nurodytus žemės sklypų savininkų duomenis, registruotu laišku informavo žemės sklypų savininkus, kurie buvo sudarę sutartis su L. N. apie ketinimą jiems priklausančius žemės sklypus naudoti medžiojimui. Nurodo, kad registruotas laiškas buvo išsiųstas A. V. I., kuris yra R. I. tėvas. Pažymi, kad A. V. I. mirė 2009 m. gegužės 23 d., tačiau raštas, registruotu paštu siųstas 2009 m. birželio 29 d., Komisijai neturint duomenų apie A. V. I. mirtį, šis laiškas atgal negrįžo. Akcentuoja, kad R. I. kaip žemės savininkas įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik 2009 m. rugsėjo 7 d., todėl mano, kad jis buvo individualiai ir tiesiogiai informuotas, apie tai, kad jam priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui.

4. Pažymi, kad Komisija mažiau kaip po pusės metų nuo 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo suformavo medžioklės plotų vienetus (2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 5). Mano, kad tai protingas terminas. Nesutinka su argumentu, jog ginčai vyksta dešimt metų ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo vilkinama priimti sprendimą medžioklės plotams suformuoti, nes įgyvendinant medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principą L. N. individualus medžioklės plotų vienetas buvo suformuotas 2003 m., 2006 m. ir 2009 m., tačiau dėl objektyvių priežasčių ne toje vietoje, kur L. N. prašė. Akcentuoja, kad ne Komisija, bet pats L. N. siekė vilkinti sprendimų priėmimą Komisijoje, nes Komisijos nustatytu laiku nepateikė medžioklės plotų ribų suderinimo protokolų ir prašė atidėti Komisijos posėdį iki 2009 m. rugpjūčio pabaigos, nes jis nepasiruošęs pasirašyti medžioklės plotų ribų suderinimo aktų.

5. Mano, kad teismas negali įpareigoti Komisiją priimti konkretų sprendimą, t. y. nustatyti konkrečias medžioklės plotų vieneto ribas pagal L. N. pageidavimus, nes medžioklės plotų vienetų ribų nustatymas yra ne teismo, bet Komisijos kompetencija. Nurodo, kad teismui įpareigojus Komisiją patvirtinti konkretų L. N. individualų medžioklės plotų vienetą, Komisijai imperatyviai vykdant teismo sprendimą, iškiltų grėsmė nepaisyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio dalies reikalavimų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymų, pagrįstų medžioklėtvarkos projektų rengėjų išvadomis, Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų schemos, kurią sudarė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Medžioklėtvarkos grupės vadovo Gedimino Petružio suderinimo, kad profesionalių medžioklės plotų riba atitinka vientisumo kriterijus. Dėl terminų veiksmams atlikti pažymi, kad turėtų būti nustatomas bent jau trijų mėnesių terminas projektui parengti ir pateikti tvirtinti.

6. Nesutinka su teismo nurodymu, kad Komisija svarstydama medžioklės plotų vienetų ribas iš naujo, turėtų apsvarstyti L. N. pateiktą individualios medžioklės plotų vieneto projektą. Paaiškina, kad L. N. pateiktas individualios medžioklės plotų vieneto projektas akivaizdžiai neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto

Pareiškėjas L. N. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Vadovaujasi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1, 3 bei 5 dalių nuostatomis ir teigia, kad Komisija, paruošdama individualios medžioklės plotų vienetą, kuris neatitinka pareiškėjo medžioklės plotų, naudotų iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, ribų pažeidė Medžioklės įstatymo nuostatas.

2. Teigia, kad Komisija nepateikė argumentų, kodėl patvirtintas L. N. individualios medžioklės plotų vienetas net 80 % neatitinka ankstesnių ribų. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriomis remiais apeliantai, nurodyta, kad L. N. individualios medžioklės plotų vienetas neatitiko reikalavimų ir negalėjo būti patvirtintas tame pačiame plote ir tose pačiose ribose, tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo net 80 % neatitikti ankstesnių ribų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant apeliantų minimas administracines bylas į jas nebuvo pateikti ginčijamų medžioklės plotų vienetų planai, teismai rėmėsi tik Komisijos paaiškinimais apie anksčiau registruoto L. N. medžioklės plotų vieneto tariamą neatitikimą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teigia, kad šioje administracinėje byloje jo pateiktas planas patvirtina, kad jo medžioklės plotų vienetas iš esmės atitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Atsiliepimas

3. Akcentuoja, kad Komisija iš esmė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad žemės sklypų savininkai būtų informuoti tiesioginiu būdu. Akcentuoja, kad Komisija informavo tik tuos žemės savininkus, su kuriais pareiškėjas buvo sudaręs sutartis, o ne visus, kurių žemės sklypai pakliuvo į tvirtinamo VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vienetą. Akcentuoja, kad R. I. nėra vienintelis, kuris nebuvo informuotas tiesioginiu būdu.

4. Pažymi, kad jei Komisija būtų atsižvelgusi į Medžioklės įstatyme įtvirtintą tęstinumo principą ir po įstatymo įsigaliojimo L. N. medžioklės plotų vienetą būtų tvirtinusi pagal ankstesnes ribas, su galimais pakoregavimais, kad jis atitiktų Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 patvirtintus kriterijus, o ne savo iniciatyva pakeitusi jo ribas 80 proc., išimtinai VĮ Joniškio miškų urėdijos registruojamo Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto naudai, visi ginčijami medžioklės plotų vienetai seniai galėjo būti patvirtinti. Teigia, kad Komisijos veiksmai pagrįstai įvertinti kaip vilkinimas ne tik dėl to, kad jie pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, bet ir dėl to, kad Komisijos veiksmai ir nutarimai yra neteisėti, neatitinkantys Medžioklės įstatymo nuostatų.

5. Pažymi, kad teismas neįpareigojo atsakovų patvirtinti konkretų L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, o tik nurodė kriterijus, kuriuos tvirtinamas medžioklės plotų vienetas turi atitikti, ir tie kriterijai atitinka Medžioklės įstatyme įtvirtintą tęstinumo principą, nes L. N. individualios medžioklės plotų vienetas yra ne naujai kuriamas, o tik iš naujo tvirtinamas.

6. Nurodo, kad apeliantų teiginiai apie pareiškėjo pateiktą individualios medžioklės plotų vieneto projekto neatitikimą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir medžioklėtvarkos principų pažeidimą yra deklaratyvaus pobūdžio, nes Komisija nė karto išsamiai nesvarstė projekto, nebandė ieškoti priimtinų variantų projektui pakeisti, pirmenybę skirdama Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo L. N. teisė patvirtinti individualų medžioklės plotų vienetą nepažeidžiant naudojamo medžioklės ploto tęstinumo principo.

Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Šio straipsnio 15 dalis apibrėžia medžioklės plotų vienetų sudarymą: tai teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

Pagrindiniai medžioklės plotų vienetų sudarymo principai ir reikalavimai jiems nustatyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

Įsigaliojus Medžioklės įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d., jo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys – nuo 2003 m. balandžio 1 d. (21 straipsnis)), remiantis jo 22 straipsnio 2 dalimi, visi iki tol naudoti medžioklės plotai turėjo būti pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Tuo tikslu medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, turėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymus šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai (Medžioklės įstatymo 22 str. 2 d.). Naudojami medžioklės plotai laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo galėjo būti pripažįstami medžioklės plotų vienetais, jeigu medžioklės plotų naudotojai juos naudojo nepažeisdami teisės aktų reikalavimų (22 str. 2 d.). Be to, medžioklės plotų naudotojai kartu su prašymu turėjo pateikti Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, ribos yra nekeistinos, jei jos atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 4 dalį šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, priimdama sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, dėl kurių naudojimo nėra pateiktų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų arba jie yra ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba nustato medžioklės plotų vieneto ribas, atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tam, jog tam tikri medžioklės plotai būtų įtraukti į medžioklės plotų vienetus, jie privalo būti vientisi ir sudaryti vadovaujantis medžioklėtvarkos principais. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad medžiojama būtų tik tuose medžioklės plotuose, kuriuose planuojant ir organizuojant medžioklę būtų valdomos medžiojamųjų gyvūnų populiacijos, būtų užtikrinamas jų gyvybingumas ir apsauga, medžiojamieji gyvūnai būtų naudojami racionaliai, t. y. būtų įmanoma pasiekti Medžioklės įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tikslus.

Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (toliau – ir Kriterijai), patvirtinti Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514. Pagal Kriterijų 3 punktą, medžioklės plotų vienetas laikomas vientisu, jeigu iš bet kurios jo dalies medžiojant galima pereiti, pervažiuoti ar plaukiojimo priemone persikelti į bet kurią kitą medžioklės plotų vieneto dalį, nekertant medžioklės plotų vieneto ribos ir teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, išskyrus kai kurias šiame skyriuje nurodytas išimtis ir apribojimus. Kriterijuose taip pat nustatyta, kad siauriausia medžioklės plotų vieneto dalis negali būti siauresnė nei 300 metrų ir siauresni nei 300 metrų intarpai į kitus medžioklės plotų vienetus yra neleistini, išskyrus atvejus, kai jie yra upių, upelių ar kelių vingiuose (8 p.). Kriterijuose taip pat yra nuostata, kad tais atvejais, kai medžioklės plotų vienetų ribas būtina nustatyti greta pamiškės, jos nustatomos atviroje vietovėje ne arčiau kaip 200 metrų nuo miško sienos esančia aiškia gamtine ar dirbtine riba.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas L. N. 2001 m. balandžio 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje įregistravo 246,11 ha individualios medžioklės ploto vienetą, kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1 132 ha, tai reiškia, kad iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo 2002 m. spalio 1 d. teisėtai naudojo medžioklės plotų vienetą. Per šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytą terminą jis kreipėsi dėl individualaus medžioklės ploto vieneto patvirtinimo.

Apeliantai nagrinėjamoje byloje teigia, kad nebuvo teisinio nei faktinio pagrindo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ bei 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ nei įpareigoti parengti ir patvirtinti konkretaus dydžio ploto ir ribų L. N. individualios medžioklės plotų vienetą.

Pagrindiniu argumentu apeliantai nurodo aplinkybę, kad pareiškėjui L. N. suformuoto ginčijamais administraciniais aktais individualios medžioklės plotų vieneto atitikimą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams yra jau konstatavę teismai sprendimais anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-367/2007 m. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-355/2009. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka, nes minėtose nutartyse buvo vertinamas tik vienas iš įstatymo leidėjo numatytų kriterijų, kurie turi būti taikomi patvirtinant individualų medžioklės plotų vienetą subjektui, kuris teisėtai naudojo medžioklės plotų vienetą iki 2002 m. spalio 1 dienos, t. y. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, kuriuo buvo nustatyti ir nauji reikalavimai medžioklės plotų formavimui. Tokiu atveju patvirtinant anksčiau naudotus medžioklės plotų vienetus turėjo būti atsižvelgiama tiek į naudojamų medžioklės plotų tęstinumo principo realizavimą, tiek į naudojamų plotų suderinimo su naujais Medžioklės įstatyme nustatytais reikalavimais. Išnagrinėtose bylose nebuvo sprendžiama, ar administraciniais aktais nebuvo nepagrįstai suvaržyta asmens teisė į naudotų individualios medžioklės plotų tęstinumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui L. N. naujai suformuotas plotas net 80 procentų skyrėsi nuo anksčiau naudoto, jo dydis sumažėjo iki 1 066 ha, kuriame yra 315 ha nemedžiojamų plotų, miško liko tik 23 ha, kai 2002 m. gegužės 14 d. įregistruotą medžioklės ploto vienetą sudarė 1 132 ha, iš jų 50,45 ha miško, nebuvo nemedžiojamų plotų. Pareiškėjo naudoti medžiojami plotai buvo perduoti kitiems medžioklės plotų vienetams, tame tarpe subjektams, ir vėliau pareiškusiems valią suformuoti medžioklės plotus. Tai reiškia, kad pareiškėjo naudojami plotai nebuvo apskritai eliminuoti iš medžioklei priskiriamų teritorijų, bet buvo perduoti kitiems asmenims. Darytina išvada, kad pareiškėjo L. N. subjektinė teisė į naudojamų medžioklės plotų tęstinumą buvo suvaržyta ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl atsakovų sprendimų. Įstatymo ginama teisė į medžioklės plotų tęstinumą turi būti suprantama kaip asmens galimybė realizuoti savo teisėtus interesus ne mažesne (arba labai panašia) apimtimi pasikeitus teisiniam reguliavimui t. y. turėti panašaus dydžio medžioklės plotą, kuriame būtų panašus miško plotas ir panašios kitos medžioklės sąlygos. Be to, pareiškėjas L. N., turėjęs individualų medžioklės plotą iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo 2002 m. spalio 1 dienos, objektyviai turėjo teisėtus lūkesčius kad medžioklės plotas jam bus formuojami ir tvirtinami eilės tvarka anksčiau, negu vėliau pareiškusiems valią subjektams.

Apeliantai teigia, kad pareiškėjui L. N. negalėjo būti suformuotas kitoks medžioklės plotų vienetas, nes priimant sprendimus buvo atsižvelgta į Generalinės miškų urėdijos pasiūlymus bei Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą profesionalių medžioklės plotų schemą. Tačiau šių rekomendacijų (III t., b. l. 131–133) teisėjų kolegija nevertina kaip objektyvaus pagrindo sprendimui priimti, nes jos parengtos išimtinai VĮ Joniškio miškų urėdijos interesais, t. y. atsižvelgus tik į vieno medžiojimo subjekto formuojamą medžioklės plotų vienetą. Be to, Komisijos posėdžio 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje šie Generalinės miškų urėdijos bei Valstybinio miškotvarkos instituto pasiūlymai apskritai nebuvo nagrinėjami. Nors Komisija dėl savo paskirties ypatumų privalo vadovautis specialiaisiais teisės aktais, jos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti ir bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, tame tarpe nešališkumo. Nagrinėjamoje byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad Komisija veikė išimtinai vieno medžiojimo subjekto (VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės) interesais. Apeliantai nepateikė teismui argumentų, kodėl buvo atmetami ir apskritai nesvarstomi pareiškėjo L. N. pasiūlymai dėl jo individualios medžioklės plotų vieneto ribų koregavimo (ribą pamiškėje patraukti 2000 m. ne į laukų, bet į miško pusę, kt.). Aplinkybė, kad nebuvo pateikti Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyti dokumentai – rašytiniai medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolai, neturi būti vertinama iš esmės tik vieno pareiškėjo nenaudai bei neturi sudaryti pagrindo administravimo subjektui priimti sprendimus atsižvelgiant tik į kitų asmenų interesus bei ignoruoti pareiškėjo pasiūlymus.

Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jie yra įpareigoti parengti ir patvirtinti konkretaus dydžio ploto ir ribų L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad iki 2002 m. spalio 1 d. pareiškėjo L. N. naudotas individualios medžioklės plotų vienetas neatitiko vėliau teisės aktais nustatytų reikalavimų – dalis jo ribos ėjo pamiške, siauriausios vietos tesiekė apie 100 m, todėl toks medžioklės plotų vienetas turi būti tikslinamas nepažeidžiant pareiškėjo įstatymo ginamų lūkesčių į naudojamų medžioklės plotų tęstinumą, ir tai yra komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto kompetencija. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyti atsakovams konkretūs įpareigojimai, yra keistina, nustatant atsakovams bendresnio pobūdžio pareigą parengti ir patvirtinti pareiškėjui individualios medžioklės plotų vienetą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei nepažeidžiant naudojamų medžioklės plotų tęstinumo.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikiamų faktinių aplinkybių vertinimu dėl netinkamo tiesioginio pareiškėjų K. D. bei R. I. informavimo apie formuojamus medžioklės plotus jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, apeliantų teiginiai nepaneigia teismo išvadų, dėl to keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjui L. N. priteistino neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jam individualios medžioklės plotų vieneto parengimas bei patvirtinimas yra užsitęsęs nepateisinamai ilgą laiką, todėl teismo sprendimo keisti ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija įpareigota per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose bei kuria Joniškio rajono savivaldybės administracija įpareigota per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1 132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2 440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose.

Įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vienetą.

Įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusDainius RaižysVirginija Volskienė