- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- I-106-84/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00196-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė (pran.), Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- L. N., R. I., K. D.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos
- Trečiasis asmuo
- Žagarės medžiotojų, VĮ Joniškio miškų urėdijos
- Kategorijos
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos atstovui B. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų K. D., R. I. ir L. N. skundus ir patikslintą skundą dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundus ir patikslintą skundą, kuriais prašo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5 „Formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdija ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus. L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu“, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“; pripažinti, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisti 700 Lt neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vieneto, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose; įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose; priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas šioje administracinėje byloje.
K. D. ir R. I. savo skunde nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinis nutarimas Nr. 5 „Formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdija ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus. L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu“ (toliau – Komisijos nutarimas Nr. 5), 2009 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymai Nr. V-4931 ir Nr. V-4932 yra neteisėti ir nepagrįsti, nes buvo priimti pažeidžiant sprendimų priėmimo procedūras, dėl to buvo pažeistos pareiškėjų teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai, todėl šie sprendimai turi būti panaikinti.
K. D. nurodė, kad jo turimas 39,28 ha žemės sklypas po skundžiamų sprendimų priėmimo prieš jo valią pateko į Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, Žagarės medžiotojų būrelis nesikreipė į jį dėl medžioklės plotų nuomos sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nenori, jog jo privati žemė būtų naudojama medžioklei.
Pareiškėjas R. I. po tėvo V. A. I. mirties paveldėjo žemę, kuri Medžioklės plotų nuomos sutartimi buvo išnuomota L. N.. Kadangi 2001 m. vasario 25 d. sudarytos Medžioklės plotų nuomos sutarties 3.2 punktas nustato, kad „pasikeitus žemės (miško) savininkui medžioklės plotų nuomos sutartis galioja naujam savininkui“, o pareiškėjas R. I. su tuo sutinka, tai visi įsipareigojimai pereina pareiškėjo žinion. Po skundžiamų sprendimų priėmimo miškas, kuris Medžioklės plotų sutartimi buvo išnuomotas L. N., pateko į VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vienetą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. D. ir R. I. nurodė, jog apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus numatoma priskirti VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vienetui ar Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetui, Komisija privalėjo informuoti kiekvieną pareiškėją individualiai ir tiesiogiai, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėjams nei žodžiu, nei raštu nebuvo pranešta apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra priskirti medžioklės plotų vienetams. VĮ Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų vieneto ir Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projektai buvo sudaryti ir patvirtinti skundžiamais sprendimais, tuo pažeidžiant pareiškėjų konstitucines teises, nes buvo atimta galimybė dalyvauti medžioklės plotų vienetų projektų rengime, pareikšti bet kokias pastabas dėl sudaromų medžioklės plotų vienetų projektų. Pareiškėjai nedavė leidimo nei Žagarės medžiotojų būreliui, nei VĮ Joniškio miškų urėdijai vykdyti medžioklę jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. 2003 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarime Nr. 13 yra konstatuota, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas medžioklės ir su ja susijusius santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad privačios žemės sklypuose esančiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama medžioti be šių žemės sklypų savininkų sutikimo. Tokiu teisiniu reguliavimu yra įsiterpiama į minėto asmens teisę spręsti, ar jam privačios nuosavybės teise priklausanti žemė, miškai, vandens telkiniai gali būti naudojami medžiojimui. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu yra nepagrįstai suvaržomos privačios žemės, miškų, vandens telkinių savininkų nuosavybės teisės“.
Pareiškėjas L. N. patikslintame skunde nurodė, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 str. 4 d. 2 p., komisijos nutarimu Nr. 5, priėmė įsakymą Nr. V-6004, kuriuo patvirtino L. N. individualios medžioklės 1066 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, sudaryto iš 23 ha miškų, 720 ha laukų, 8 ha vandens telkinių ir 315 ha nemedžiojamų plotų, projektą. Mano, kad šie administraciniai aktai yra neteisėti, priimti pažeidžiant Medžioklės įstatymo nuostatas, todėl naikintini.
L. N. nurodė, kad 2001 m. balandžio 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje įregistravo savo individualios medžioklės ploto vienetą (246,11 ha), kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1132 ha. Pats buvo susitikęs su 111 žemės savininkų, su jais sudarė ilgalaikes medžioklės plotų nuomos sutartis ir jas įregistravo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje. Priėmus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą nustatytu terminu kreipėsi dėl individualios medžioklės ploto vieneto sudarymo.
Joniškio rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisija (toliau – Komisija) 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarė formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdijos ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus, o L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis įsakymas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimu buvo panaikintas, tokį Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą patvirtino ir paliko nepakeistą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi.
Vienas iš Komisijos motyvų priimant 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 5 buvo tai, kad pareiškėjas L. N. nepateikė suderintų medžioklės plotų ribų aprašymo aktų. Pareiškėjas nurodė, kad dar 2003 metais Komisijai buvo pateiktas Žagarės medžiotojų būrelio ir L. N. medžioklės plotų ribų aprašymo ir suderinimo aktas, nebuvo pateikta tik su Joniškio urėdijos profesionalios medžioklės plotų vienetu sudaryto ribų aprašymo ir suderinimo akto. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje yra pasisakęs, kad „medžioklės įstatymas nenumato privalomo rašytinių medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolų surašymo, ir jie turi būti pateikti tik tada, jei buvo surašyti“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. N. 2012 m. balandžio 20 d. (spaudas ant voko) teismui pateiktame patikslintame skunde nurodė, kad įsigaliojus medžioklės įstatymui, vykdydamas jo nuostatas, nustatytu terminu kreipėsi dėl individualios medžioklės ploto vieneto sudarymo ir susidūrė su neteisėtais Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos veiksmais savo atžvilgiu. Nuo 2003 metų jis niekaip negali įteisinti savo medžioklės ploto vieneto, tai peržengia bet kokias protingumo ribas, todėl nurodo, kad atsakovų veiksmai turi būti pripažinti kaip neteisėtas neveikimas (vilkinimas) bei atsakovai turi būti įpareigoti nedelsiant priimti atitinkamus sprendimus, kad L. N. individualios medžioklės plotų vienetas būtų patvirtintas laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. dokumentu Nr. 77 Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose. Dėl neteisėtų atsakovų aktų pareiškėjas teigia apie dešimt metų negalintis realizuoti savo teisės medžioti, yra priverstas savo tiesą įrodinėti teismuose, dėl to patiria psichologinę įtampą, nepatogumus, akivaizdžiai matant, kad jo teisėti interesai paminami kitų asmenų naudai, ignoruojant įstatymus ir teismų sprendimus. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 700 Lt ir prašo priteisti.
Pareiškėjų atstovė advokatė D. B. nurodė, jog nuo 2003 m. L. N. niekaip negalėjo įregistruoti savo medžioklės ploto vieneto, nors pagal Medžioklės įstatymo nuostatas jam turėjo būti taikomas medžioklės ploto tęstinumo principas ir būtent jis turėjo būti įregistruotas kaip naujai sukurtas, bet laikantis tęstinumo principo. Komisijos nurodyti trūkumai – medžioklės ploto vieneto ribos ėjo pamiške ir nebuvo pateiktas ribų prašymas, derinant jas su gretimų medžioklės plotų valdytojais. Šitie trūkumai negali būti pagrindas ar pretekstas tam, kad L. N. medžioklės ploto vienetas nebūtų patvirtintas, nes tokie pat pažeidimai yra nustatyti tiek Žagarės medžioklės ploto vienete, tiek urėdijos profesionalios medžioklės ploto vienete. Tiek vieniems, tiek kitiems riba eina pamiške ir jei ribų suderinimas, aprašymas nebuvo padarytas L. N. su jais, tai lygiai taip pat nebuvo L. N. su jais, todėl visi įvardyti pažeidimai taip pat turėtų būti taikomi ir kitiems medžioklės plotų vienetams. Neteisingai patvirtintas L. N. medžioklės ploto vienetas teismų sprendimais buvo panaikintas 2003 m., 2006 m. ir 2008 m., net tris kartus teismai pasisakė, kad komisija ir tuo laiku apskrities viršininko administracija pasielgė neteisėtai. Taip pat formuojant ir tvirtinant medžioklės ploto vienetus buvo padaryta grubių procedūrinių pažeidimų, žemės sklypų savininkai, kurių žemės patenka į medžioklės plotų vienetus, nebuvo apie tai informuoti tiesiogiai.
Atsiliepimas
Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracija ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija pateiktame atsiliepime ir atsakovių atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad Komisija, parengusi VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės, Žagarės medžiotojų būrelio ir L. N. individualios medžioklės plotų vieneto preliminarius projektus, suinteresuotiems asmenims, kurių žemės plotus buvo planuojama naudoti medžioklei, registruotu paštu išsiuntė raštus, kuriais buvo informuojama, kad suinteresuotiems asmenims 1 mėn. laikotarpiu Joniškio rajono savivaldybė teikia rengiamų dokumentų paaiškinimus, priima privačios žemės sklypų savininkų, kurių žemė yra priskirta medžioklės plotų vienetui, raštiškus reikalavimus, siūlymus. Toks raštas buvo išsiųstas A. V. I., kuris yra pareiškėjo R. I. tėvas. A. V. I. mirė 2009 m. gegužės 23 d., minėtas raštas registruotu paštu siųstas 2009 m. birželio 29 d., Komisijai dar neturint duomenų apie A. V. I. mirtį. Pareiškėjui K. D. toks raštas nebuvo išsiųstas, nes raštai buvo siunčiami tiems žemės sklypų savininkams, su kuriais L. N. buvo sudaręs medžioklės plotų nuomos sutartis.
Taip pat atsakovės atsiliepime nurodė, kad Komisija po Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, siekdama suformuoti medžioklės ploto vienetus, nei 2003 m., nei 2006 m., nei 2009 m. negalėjo L. N. iki Medžioklės įstatymo naudotų medžioklės plotų pripažinti individualiu medžioklės ploto vienetu pagal medžioklės ploto naudojimo tęstinumą būtent toje vietoje, kurioje pareiškėjas prašė, nes jo naudoti medžioklės plotai neatitiko vientisumo reikalavimų. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse pripažino, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintas L. N. individualios medžioklės vieneto projektas savo turiniu atitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tik dėl jį rengiant padarytų procedūrinių pažeidimų Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu minėtą įsakymą panaikino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šį sprendimą nepakeistą. L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektas, analogiškas tam, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235, ištaisius procedūrinius projekto rengimo pažeidimus, buvo persvarstytas Komisijoje ir pateiktas tvirtinti Šiaulių apskrities viršininkui.
Atsakydamos į pareiškėjo L. N. argumentą, kad Komisija neteisėtai iš jo reikalavo pateikti suderintų medžioklės plotų ribų aprašymo aktą, atsakovės nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartyse išaiškino, kad „medžioklės įstatymas nenustato privalomo rašytinių medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolų surašymo, ir jie turi būti pateikiami tik tada, jei jie buvo surašyti, tačiau tokių protokolų nesurašius ir jų nepateikus komisijai atsiranda atitinkamos pasekmės: jei naudoti medžioklės plotai neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, medžioklės ploto vieneto ribas komisija nustato savo nuožiūra, paisydama minėtų reikalavimų“. Abiejose minėtose nutartyse konstatuota, kad komisija, atsižvelgdama į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, pagrįstai nustatė L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribas bei kad pareiškėjo L. N. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo naudoti medžioklės plotai neatitiko Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „dalis ribų ėjo pamiške, plotuose buvo vietų, siauresnių nei 300 metrų, plotai neatitiko vientisumo kriterijų, todėl jam medžioklės plotų vienetas negalėjo būti patvirtintas pagal tęstinumą tokio ploto ir ribų, kokie buvo naudojami jo medžioklės plotai“. Nustatydama ribas tarp L. N. ir gretimų medžioklės plotų, komisija rėmėsi VĮ Valstybinės miškotvarkos instituto parengta Joniškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų schema, kurią institutas parengė atsižvelgdamas į medžioklės plotų vientisumo kriterijus ir ateityje būsimus planinės medžioklėtvarkos darbus.
Atsiliepimas
Taip pat atsakovės atsiliepime nurodė, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus Medžioklės plotų nuomos sutartis buvo galima sudaryti iki 2002 m. liepos 20 d., o iki tol sudarytos sutartys liko svarbios tik medžioklės plotų pripažinimo pagal tęstinumą galimybei realizuoti. Kadangi L. N. iki Medžioklės įstatymo naudoti medžioklės plotai neatitiko medžioklės įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, komisija savo nuožiūra nustatė L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribas.
Atsakovės taip pat nesutinka su L. N. pozicija, kad yra vilkinama priimti sprendimus. Nurodė, kad po paskutiniojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 2009 m. kovo 19 d. dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo Komisija mažiau nei po pusės metų vėl suformavo medžioklės plotų vienetus, kurie dabar skundžiami, todėl nesutinka, kad mažiau nei pusės metų terminas galėtų būti pripažintas vilkinimu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Žagarės medžiotojų būrelio atstovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka. Nurodė, kad medžioklės plotų dalinimas, skirstymas nuo būrelio nepriklauso, komisija sudarė Žagarės medžiotojų būrelio plotų vienetą, kuriam būrelis neprieštaravo. Taip pat nurodė, kad K. D. apie 10 metų žinojo, kad jo žemė patenka į Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotus, jokių pretenzijų dėl to niekada nebuvo pareiškęs. 2011 metais K. D. nuvyko į Joniškio rajono savivaldybės administraciją ir pasirašė sutikimą, nurodydamas, kad sutinka, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų naudojamas medžioklei ir būtų įtrauktas į Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Joniškio miškų urėdijos atstovas J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka. Nurodė, kad atlieka valstybės funkcijas patvirtintame medžioklės plotų vienete, yra patvirtinti medžioklės nuostatai ir Medžioklės įstatyme yra numatyta, kad pagrindiniai profesionalios medžioklės vykdytojai šiuo metu yra miškų urėdijos. Miškų urėdija turėjo vykdyti generalinės miškų urėdijos pateiktas schemas, suderinti su miškotvarkos projekto rengėjais. L. N. miškas buvo Žagarės miško masyve, buvo išsidėstęs per dvi vietas – vienoje vietoje 20 ha, kitoje vietoje 20 ha ir siauri ruoželiai, o kitoje vietoje šachmatų lenta, nebuvo medžioklės vientisumo kriterijaus.
Pareiškėjų K. D., R. I. skundas tenkintinas, L. N. patikslintas skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Joniškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinio nutarimo Nr. 5 „Formuoti medžioklės plotų ribų aprašymus pagal gautus VĮ Joniškio miškų urėdija ir Žagarės medžiotojų būrelio ribų aprašymo ir suderinimo aktus. L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu“, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“.
Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir kiti jį įgyvendinantys teisės aktai. Šie teisės aktai taip pat nustato sąlygas ir tvarką, kuriomis remdamiesi viešojo administravimo subjektai gali priimti administracinius aktus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A8– 27/2004, A8–130/2007, A438-908/2008) šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad administraciniai aktai dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo, pagal jų priėmime dalyvaujančių viešojo administravimo subjektų skaičių, šių subjektų funkcijas priimant šiuos aktus, yra specifinio pobūdžio. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 ir 10 dalis (šios nuostatos aktualios ir nagrinėjamoje administracinėje byloje), medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus rengia atitinkamos savivaldybės sudaryta komisija, kurios parengtą projektą tvirtina atitinkamos apskrities viršininkas. Minėtos komisijos parengtą projektą sudaro medžioklės plotų vieneto planas, priedas apie medžioklės plotų dydį ir kt. Tokiu būdu komisijos parengti dokumentai pagal savo paskirtį ir esmę sudaro paties sprendimo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo turinį, kuris legalizuojamas, t. y. įforminamas, apskrities viršininko atitinkamu sprendimu. Iš to padaryta išvada, kad komisijos medžioklės plotų vieneto projekto parengimas ir apskrities viršininko atliktas jo legalizavimas yra tie veiksmai, kurie sudaro vieno administracinio akto sudėtines dalis, t. y. tik šių veiksmų visuma sukuria atitinkamas teises ir pareigas medžioklės plotų vieneto naudotojams.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Šio straipsnio 15 dalis apibrėžia medžioklės plotų vienetų sudarymą: tai teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas. Pagrindiniai medžioklės plotų vienetų sudarymo principai ir reikalavimai jiems nustatyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas L. N. 2001 m. balandžio 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje įregistravo 246,11 ha individualios medžioklės ploto vienetą, kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1132 ha. Nuo 2002 m. spalio 1 d. įsigaliojus Medžioklės įstatymui, pareiškėjas L. N. šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais terminais kreipėsi dėl individualaus medžioklės ploto vieneto sudarymo.
Įsigaliojus Medžioklės įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d., jo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys – nuo 2003 m. balandžio 1 d. (21 straipsnis), visi iki tol naudoti medžioklės plotai turėjo būti pripažįstami medžioklės plotų vienetais, atitinkančiais 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo tikslu medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, turėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymus šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai (Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Naudojami medžioklės plotai laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo galėjo būti pripažįstami medžioklės plotų vienetais, jeigu medžioklės plotų naudotojai juos naudojo nepažeisdami teisės aktų reikalavimų (22 straipsnio 2 dalis). Be to, medžioklės plotų naudotojai kartu su prašymu turėjo pateikti Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, ribos yra nekeistinos, jei jos atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, priimdama sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, dėl kurių naudojimo nėra pateiktų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų arba jie yra ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba nustato medžioklės plotų vieneto ribas, atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.
Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tam, kad tam tikri medžioklės plotai būtų įtraukti į medžioklės plotų vienetus, jie privalo būti vientisi ir sudaryti vadovaujantis medžioklėtvarkos principais. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad medžiojama būtų tik tuose medžioklės plotuose, kuriuose planuojant ir organizuojant medžioklę būtų valdomos medžiojamųjų gyvūnų populiacijos, būtų užtikrinamas jų gyvybingumas ir apsauga, medžiojamieji gyvūnai būtų naudojami racionaliai, t. y. būtų įmanoma pasiekti Medžioklės įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tikslus. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (toliau – ir Kriterijai) patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514. Pagal Kriterijų 3 punktą, medžioklės plotų vienetas laikomas vientisu, jeigu iš bet kurios jo dalies medžiojant galima pereiti, pervažiuoti ar plaukiojimo priemone persikelti į bet kurią kitą medžioklės plotų vieneto dalį, nekertant medžioklės plotų vieneto ribos ir teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, išskyrus kai kurias šiame skyriuje nurodytas išimtis ir apribojimus. Kriterijuose taip pat nustatyta, kad siauriausia medžioklės plotų vieneto dalis negali būti siauresnė nei 300 metrų ir siauresni nei 300 metrų intarpai į kitus medžioklės plotų vienetus yra neleistini, išskyrus atvejus, kai jie yra upių, upelių ar kelių vingiuose (8 punktas). Kriterijuose taip pat yra nuostata, kad tais atvejais, kai medžioklės plotų vienetų ribas būtina nustatyti greta pamiškės, jos nustatomos atviroje vietovėje ne arčiau kaip 200 metrų nuo miško sienos esančia aiškia gamtine ar dirbtine riba.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų, pareiškėjas L. N. nei iki priimant Komisijai sprendimą, nei šiuo metu neturi ir negali pateikti rašytinio medžioklės plotų ribų suderinimo protokolo su vienu iš gretimų medžioklės plotų naudotojų – VĮ Joniškio miškų urėdija, kurios įkurtas Žagarės profesionalios medžioklės ploto vienetas ribojasi su pareiškėjo medžioklės plotais. Medžioklės įstatymas nenustato privalomo rašytinių medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolų surašymo, ir jie turi būti pateikiami tik tada, jei buvo surašyti. Medžioklės įstatymo 22 str. 4 d. nustatyta, kad komisija, priimdama sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, dėl kurių naudojimo nėra pateiktų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų arba jie yra ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba nustato medžioklės plotų vieneto ribas, atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad L. N. nepateikus medžioklės plotų ribų suderinimo protokolo Komisija turėjo teisę, atsižvelgdama į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus bei kitų medžioklės plotų naudotojų, su kuriais ribojasi pareiškėjo medžioklės plotas, pasiūlymus, priimti sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovės nepateikė argumentų, kodėl, sudarant L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektą, kaip nurodyta atsiliepime, jis skyrėsi nuo pareiškėjo pasiūlyto net 80 procentų (IV tomas, b. l. 65).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komisija nepateikė argumentų, kodėl tvirtindama L. N. individualios medžioklės ploto vienetą neatsižvelgė į L. N. ir žemės sklypų savininkų, kurių žemė įtraukta į medžioklės plotus, sudarytas nuomos sutartis. Iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo buvęs teisinis reguliavimas „medžioklės santykių subjektams, pasinaudojusiems šiuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis – žemės, miškų, vandens telkinių savininkams, galiojusių teisės aktų pagrindu suformavusiems individualius medžioklės plotų vienetus arba sudariusiems medžioklės plotų nuomos sutartis, kuriomis kitiems asmenims (naudotojams) buvo medžioklei išnuomoti žemės sklypai, miškai, vandens telkiniai, taip pat asmenims, pagal tokias sutartis įgijusiems teisę naudoti medžioklės plotus, sukūrė tam tikrus lūkesčius. Privačios žemės, miškų, vandens telkinių savininkai, pagal galiojusius teisės aktus sudarę medžioklės plotų nuomos sutartis su kitais asmenimis (šių plotų naudotojais), galėjo pagrįstai tikėtis, kad šios sutartys bus vykdomos visą jose numatytą laiką ir kad valstybė (jos institucijos) nesiims jokių priemonių, užkertančių kelią nuomininkams vykdyti savo pareigas pagal šias sutartis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal galiojusius teisės aktus išsinuomoję medžiojimui skirtus žemę, miškus, vandens telkinius (medžioklės plotų naudotojai), galėjo pagrįstai tikėtis, kad visą šiose sutartyse nustatytą laiką jose nustatytomis sąlygomis jie galės naudoti medžiojimui išsinuomotą žemę, miškus, vandens telkinius ir kad valstybė (jos institucijos) nesiims jokių priemonių, užkertančių kelią jiems naudotis savo teisėmis, numatytomis minėtose sutartyse“ (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas Nr. 14/02).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo, atsižvelgiant į tai, kad L. N. 2001 m. balandžio 13 d. buvo įregistravęs 246,11 ha dydžio individualios medžioklės ploto vienetą, kuris 2002 m. gegužės 14 d. buvo padidintas iki 1132 ha, su 111 žemės savininku buvo sudaręs medžioklės plotų nuomos sutartis, viena ta aplinkybė, jog jis nepateikė rašytinio medžioklės plotų ribų suderinimo protokolo su vienu iš gretimų medžioklės plotų naudotojų – VĮ Joniškio miškų urėdija, kurios įkurtas Žagarės profesionalios medžioklės ploto vienetas ribojasi su pareiškėjo medžioklės plotais, negali būti pripažinta proporcinga ir teisinga sąlyga tam, kad iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo pareiškėjo naudotas individualios medžioklės ploto vienetas nuo Komisijos tvirtinamo projekto skirtųsi net 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. individualios medžioklės ploto vieneto projektas buvo su tam tikrais trūkumais, t. y. dalis ploto ribų ėjo pamiške, lauku, Komisija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime išdėstytą poziciją, kad „komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus (t. y. kai siekiama užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams), priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos apskrities viršininkui“, galėjo laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo iš dalies pakoreguoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą, tačiau ne pakeisti jį taip, kad L. N. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo turėtas plotas pasikeistų net 80 procentų.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą, panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-1235. Komisija, priimdama skundžiamą 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5, nutarė „L. N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu“. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas protokolinis nutarimas buvo priimtas remiantis negaliojančiu, teismo panaikintu Šiaulių apskrities viršininko įsakymu, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas medžioklės ir su ja susijusius santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad privačios žemės sklypuose esančiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama medžioti be šių žemės sklypų savininkų sutikimo. Šiuo atžvilgiu savininkas negali būti varžomas kokiais nors teisės aktuose nustatomais pagrindais, kurių nesant būtų galima nepaisyti jo valios, kad jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama. Jeigu asmeniui privačia nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, šio sklypo savininkui apie tai turi būti pranešta tinkamu būdu – tiesiogiai, ir turi būti nustatytas protingas, taigi pakankamas, terminas, per kurį savininkas turėtų realią galimybę laisvai išreikšti valią dėl to, ar tame sklype gali ar negali būti medžiojama, taip pat kokiomis sąlygomis jis sutinka, kad tame sklype būtų medžiojama.
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad atsakovės nepaisė LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimo 3 dalies, kuria pripažinta, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai paskelbus spaudoje, prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, pažeidė Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintą nuostatą, kad žemės sklypų savininkai, kurių žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, privalo apie tai būti informuoti tinkamu būdu – tai yra tiesiogiai. Kaip atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė atsakovių atstovai, Komisija raštus apie ketinimą formuoti medžioklės plotus siuntė ne visiems žemės sklypų savininkams, kurių žemė patenka į medžioklės plotus, o tik tiems, su kuriais pareiškėjas L. N. buvo sudaręs medžioklės plotų nuomos sutartis, nors pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą tiesiogiai turi būti informuojami visi žemės sklypų savininkai, kurių žemės patenka į formuojamą medžioklės plotą. Byloje įrodyta ir atsakovės neginčija, kad pareiškėjui K. D., kurio žemės sklypas pateko į Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, pranešimas apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus nebuvo siunčiamas ir Žagarės medžiotojų būrelis nesikreipė į jį dėl medžioklės plotų nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėjas R. I. taip pat nebuvo informuotas apie rengiamus medžioklės plotų projektus. Atsakovės nurodė, kad 2009 m. birželio 29 d. raštas apie rengiamą projektą buvo išsiųstas A. V. I., neturint duomenų, kad jis mirė 2009 m. gegužės 23 d. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pasikeitus žemės sklypo savininkui, naujas savininkas taip pat apie rengiamą projektą arba apie tai, kad jo žemės sklypas yra priskirtas medžioklės plotui, turi būti informuojamas tiesiogiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai K. D. ir R. I. nedalyvavo Komisijos posėdžiuose, nes jiems nieko nebuvo žinoma apie svarstomus projektus, negalėjo išreikšti savo nuomonės, todėl taip iš esmės buvo pažeistos jų konstitucinės teisės, ką yra pabrėžęs ir LR Konstitucinis Teismas savo nutarime.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolas Nr. 5 buvo priimtas panaikinto Šiaulių apskrities viršininko įsakymo pagrindu, kad buvo suvaržytos pareiškėjų konstitucinės teisės, pareiškėjų prašymo dalis dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 5, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ panaikinimo tenkintina ir minėti aktai naikintini, nes juos priimant iš esmės buvo pažeista numatyta administracinė procedūra, taip suvaržant pareiškėjų konstitucines teises. Kadangi yra naikinamas Komisijos priimtas sprendimas, tai naikintini ir Šiaulių apskrities viršininko įsakymai, nes jie buvo priimti Komisijos sprendimo pagrindu ir todėl taip pat negali būti laikomi teisėtais.
Pareiškėjas L. N. taip pat prašo pripažinti, kad atsakovės vilkina priimti sprendimą bei prašo priteisti 700 Lt neturtinės žalos. Pažymėtina, kad kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje (adm. byla Nr. A2-367/2007), prašymas pripažinti atsakovių neveikimą (vilkinimą) nepriimant sprendimo dėl pareiškėjo medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu neteisėtu negali būti laikomas savarankišku reikalavimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme, nes skundo reikalavimu yra laikomas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos, padarytos savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu), atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Todėl būtinosios sąlygos deliktinei savivaldybės atsakomybei atsirasti yra neteisėti savivaldybės institucijų veiksmai (neveikimas), žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija ne kartą svarstė pareiškėjo prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo. Nors kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, kad po paskutiniojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 2009 m. kovo 19 d. dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo Komisija mažiau nei po pusės metų vėl suformavo medžioklės plotų vienetus, kurie dabar skundžiami, tačiau teismas pažymi, kad skundžiamais sprendimais suformuoti medžioklės plotų vienetai buvo patvirtinti negaliojančio, teismo panaikinto Šiaulių apskrities viršininko įsakymo pagrindu, ginčas dėl L. N. individualios medžioklės ploto vieneto tęsiasi jau daugiau nei 10 metų. Atsižvelgdama į konkrečią situaciją ir į sprendimo priėmimo pagrindą (teismo panaikintą Šiaulių apskrities viršininko įsakymą), kolegija pripažįsta, kad Komisija sprendimo dėl pareiškėjo medžioklės plotų vieneto nepriėmė nepateisinamai ilgai.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. kovo 12 d. nutartimi palikus galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2006 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 13 ir Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymai Nr. V-1235, V-1236, V-1237, 2009 m. liepos 23 d. Komisija informavo L. N. ir trečiuosius suinteresuotus asmenis (III tomas, b. l. 137-139) apie tai, jog Komisija parengė VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės, Žagarės medžiotojų būrelio ir L. N. individualaus medžioklės vieneto preliminarius projektus. 2009 m. liepos 30 d. Komisija nutarė, kad medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. A 822-355/2009, pateikia komisijai raštiškus medžioklės plotų ribų aprašymus, suderintus su gretimų plotų naudotojais. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Konstatuotina, kad Komisija, protokolinį nutarimą priėmusi 2009 m. rugpjūčio 7 d., Šiaulių apskrities viršininkui L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projektą pateikė tik 2009 m. lapkričio 16 d. (III tomas, b. l. 10), t. y. pažeidusi įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kadangi kolegija pripažįsta, kad Komisija neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl nustačius, jog pareiškėjui dėl Komisijos neveikimo atsirado žala, ji turi būti atlyginta.
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis negalėjo medžioti ir dėl to patyrė nepatogumus. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais.
Teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje yra visos būtinosios sąlygos deliktinei savivaldybės atsakomybei atsirasti – neteisėti savivaldybės institucijų veiksmai (neveikimas), žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pareiškėjo L. N. prašymas priteisti jam 700 Lt neturtinės žalos tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, o 6.273 straipsnio 2 dalis – kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Todėl nurodytoji suma priteistina iš Joniškio rajono savivaldybės biudžeto, o Komisija yra tik savivaldybę atstovaujanti institucija.
Pareiškėjas L. N. prašo įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vieneto, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose; įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija, priimdama skundžiamą protokolinį nutarimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konstitucines asmenų teises ir turi nagrinėti medžioklės plotų vienetų ribų klausimą iš naujo. Teismas negali įpareigoti Komisijos priimti konkretų sprendimą (LVAT 2004-04-20 nutartis, adm. byla Nr. A4-373/2004), tačiau vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsniu Komisija įpareigotina per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vieneto, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose; Joniškio rajono savivaldybės administracija įpareigotina per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Komisija turi teisę savo iniciatyva keisti medžioklės plotų vienetų ribas, tačiau konstatuotina, kad ir teisė, ir pareiga turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kolegija pažymi, kad Komisija, svarstydama medžioklės plotų vienetų ribas iš naujo, turėtų apsvarstyti pareiškėjo L. N. pateiktą individualios medžioklės ploto vieneto projektą, atsižvelgiant į sprendime išdėstytus teismo motyvus.
Pareiškėjai teismo prašo priteisti iš atsakovių patirtas teismo išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004 m. kovo 26 d. nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.). Šioje byloje patenkinti visi trys pareiškėjų K. D. ir R. I. reikalavimai, iš penkių pareiškėjo L. N. reikalavimų taip pat tenkintini visi.
Pareiškėjai K. D. ir R. I. teismui kaip įrodymą apie turėtas išlaidas pateikė 2011 m. sausio 7 d. įmokos mokėjimo kvitą – 100 Lt žyminis mokestis (I tomas, b. l. 25), 2011 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 506974 – 1210 Lt advokatei D. B. už atstovavimą, dokumento surašymą (I tomas, b. l. 188).
Pareiškėjas L. N. teismui kaip įrodymą apie turėtas išlaidas pateikė 2009 m. gruodžio 28 d. įmokos mokėjimo kvitą – 100 Lt žyminis mokestis (III tomas, b. l. 8), 2009 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 538658 – 3024 Lt advokatei D. B. už atstovavimą, dokumento surašymą (III tomas, b. l. 173), 2010 m. liepos 15 d. įmokos mokėjimo kvitą – 100 Lt už apeliacinį skundą (III tomas, b. l. 206).
Rekomendacijų 7 p. numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė D. B. Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdžiuose iš viso pareiškėjams K. D. ir R. I. atstovavo 8 val. 15 min. (2011 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje – 0 val. 50 min., (I tomas, b. l. 143-144), 2011 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje – 0 val. 35 min., (I tomas, b. l. 164-165), 2011 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje – 1 val. 10 min., (I tomas, b. l. 195-197), 2012 m. sausio 30 d. teismo posėdyje – 0 val. 50 min., (II tomas, b. l. 17-19), 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdyje – 0 val. 50 min., (II tomas, b. l. 78-81), 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdyje – 4 val. (IV tomas, b. l. 112-127). Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose advokatė atstovavo ir L. N.. Nors 2012 m. gegužės 9 d. vykusiame teismo posėdyje advokatė atstovavo visiems trims pareiškėjus, tačiau šio posėdžio metu buvo nagrinėjamas patikslintas L. N. skundas, pareiškėjai K. D. ir R. I. naujų reikalavimų nebuvo pateikę, todėl K. D. ir R. I. už advokatės paslaugas šiame teismo posėdyje nėra pagrindo priteisti išlaidų už advokatės atstovavimą.
Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA). Pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Kadangi 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdyje (0 val. 50 min.) ir 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdyje (4 val.) advokatė D. B. atstovavo ir L. N., tai už atstovavimą šiuose posėdžiuose priteistina suma mažinama (600:3)*2 ir pareiškėjams K. D. ir R. I. priteistina 400 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjams K. D. ir R. I. gali būti priteista iš atsakovės atlyginti 760 Lt (maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt (0,15 x 800 Lt MMA) teismo išlaidų už advokatės atstovavimą nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme.
Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinį (skundą) maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3. Išlaidos, susijusios su dokumentų Šiaulių apygardos administraciniam teismui surašymu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas, jį nustatant buvo atsižvelgta į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, pareiškėjų atstovės darbo laiko sąnaudas, jis atitinka Rekomendacijų maksimalaus dydžio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus jie iš viso turėjo 1210 Lt išlaidų už atstovavimą ir dokumento surašymą, K. D. ir R. I. priteistina visa 1210 Lt suma. Taip pat pareiškėjams iš atsakovių priteistina 100 Lt suma už žyminio mokesčio sumokėjimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė D. B. Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdžiuose iš viso pareiškėjui L. N. atstovavo 9 val. 40 min. (2010 m. kovo 22 d. teismo posėdyje 0 val. 15 min., (III tomas, b. l. 60), 2010 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje 0 val. 45 min., (III tomas, b. l. 65-66), 2010 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje 0 val. 30 min., (III tomas, b. l. 90-91), 2010 m. birželio 21 d. 2 val. 00 min., (III tomas, b. l. 178-187), 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdyje 0 val. 50 min (II tomas, b. l. 78-81), 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdyje – 4 val. (IV tomas, b. l. 112-127), 2012 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje – 1 val. 30 min. Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose advokatė atstovavo ir K. D. bei R. I..
Kadangi 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdyje (0 val. 50 min.) ir 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdyje (4 val.) advokatė D. B. atstovavo ir K. D. bei R. I., tai už atstovavimą šiame posėdyje priteistina suma mažinama (600:3) ir pareiškėjui L. N. priteistina 200 Lt. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui L. N. gali būti priteista iš atsakovės atlyginti 680 Lt (maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt (0,15 x 800 Lt MMA) teismo išlaidų už advokatės atstovavimą (9 val.) nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme.
Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinį (skundą) maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3, tai yra 2400 Lt. Teismas pažymi, kad pareiškėjo L. N. išlaidos, susijusios su dokumentų Šiaulių apygardos administraciniam teismui surašymu ir atstovavimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokatės darbo laiko sąnaudas, bylos nagrinėjimo trukmę, L. N. iš atsakovių priteistina 3024 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą.
Taip pat pareiškėjui priteistina 100 Lt žyminio mokesčio už skundo padavimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas L. N. 2010 m. liepos 15 d. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 100 Lt mokestį. Pirmos instancijos teismas nesprendžia dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymo dalis dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perduotina nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjų K. D. ir R. I. skundą tenkinti.
Panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4931 „Dėl Žagarės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir 2009 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-4932 „Dėl valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“.
Pareiškėjo L. N. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį nutarimą Nr. 5 ir Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“.
Įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vieneto, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose.
Įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos pateiktą L. N. individualios medžioklės plotų vienetą, kuriame medžioklės plotai sudarytų ne mažiau kaip 1132 ha bendro ploto, tame tarpe ne mažiau kaip 50,45 ha miško, esančio viename miško masyve, kurio plotas ne mažesnis kaip 2440,50 ha, projektą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, laikantis Medžioklės įstatymo nuostatų, tęstinumo principo, 2002 m. gegužės 14 d. Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje dokumentu Nr. 77 įregistruoto L. N. individualios medžioklės plotų vieneto ribose.
Pripažinti, kad atsakovės vilkina priimti sprendimą dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisti L. N. iš Joniškio rajono savivaldybės biudžeto 700 (septynis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovių pareiškėjams K. D. ir R. I. 1220 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt) Lt teismo išlaidų.
Priteisti iš atsakovių pareiškėjui L. N. 3124 (trys tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt keturi) Lt teismo išlaidų.
Pareiškėjo L. N. prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.