Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 2.1.14.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1;2.4.6.4.2 (S)

2024 m. lapkričio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo E. B. gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į bausmę įskaitytas E. B. suėmimo laikas nuo 2024 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iš nuteistojo E. B. priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. U..

Iš nuteistojo E. B. taip pat nuspręsta išieškoti 600 Eur nukentėjusiosios S. U. atstovavimo išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pasikėsino išžaginti nepilnametį asmenį ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu oraliniu būdu, o būtent: 2022 vasarą, tikslus laikas nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 2022 m. birželio 11 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 6 d., žinodamas, kad S. U., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, automobilyje „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame tiksliai nenustatytoje vietoje, X m., davė jai išgerti alkoholinio gėrimo ir užrakino automobilio dureles, taip atimdamas galimybę priešintis, nusismaukė savo kelnes ir kelnaites, apnuogindamas lytinį organą, pavartodamas fizinį smurtą – jėga numovęs S. U. kelnes ir kelnaites, bandė savo lytinį organą įkišti jai į makštį ir pasikėsino ją išžaginti, S. U. priešinantis, spardantis ir stumiant jį nuo savęs, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B., pavartodamas fizinį smurtą – jėga palenkęs S. U. galvą sau prie tarpkojo, įkišo lytinį organą į jos burną ir tokiu būdu tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį E. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį jam paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį E. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, tačiau jam paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. B. padarė du sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pasikėsinta ir pažeista itin reikšminga vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. Skunde pažymima, kad pagal pavojingumo pobūdį šie nusikaltimai yra labai pavojingos nusikalstamos veikos, nes nepilnametės išžaginimas ir seksualinis prievartavimas ribojasi su pavojingiausiais pripažįstamais labai sunkiais nusikaltimais, nes už abu seksualinio pobūdžio nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato iki 10 metų laisvės atėmimo bausmes ir nenumato jokių kitų alternatyvių bausmių. Vertinant padarytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų pavojingumo laipsnį, prokurorės nuomone, svarbu tai, jog nukentėjusiosios valiai palaužti E. B. panaudojo pavojingiausią būdą – fizinį smurtą bei atėmė galimybę priešintis, užrakindamas automobilio dureles ir neišleisdamas nukentėjusiosios iš automobilio.

2.3. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo E. B. asmenybę. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad E. B. neteisėtas elgesys, sprendžiant iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre pateiktos informacijos, buvo fiksuojamas jau nuo (duomenys neskelbtini), kai nuteistasis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės. Vėliau, būdamas pilnametis, E. B. darė smurtinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 138 straipsnio 1 dalyje. E. B. anksčiau teistas keturis kartus:1) Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį; 2) Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2020 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį; 3) Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 4) Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Prokurorė pažymi, kad administracine tvarka jis baustas ir už tai, kad perdavė alkoholinį gėrimą vartoti nepilnametei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, gėrė alkoholinius gėrimus ir pasirodė neblaivus viešosiose vietoje. Be to, E. B. nesusituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos prižiūri ir išlaiko ne jis, o jo vaikų motina (t. 4, b. 1. 38). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše apie asmens darbovietę nurodyta, kad E. B. nusikaltimų padarymo metu nedirbo, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. dirbo UAB „Y“, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo ir individualios veiklos vykdymo nebuvo deklaravęs (t. 3, b. 1. 122).

2.4. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad E. B. padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje. Nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, jis nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. E. B. kaltu dėl S. U. seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti neprisipažino, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. E. neatsiprašė, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Naujus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistas. Ši aplinkybė sunkina E. B. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

2.5. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti E. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai bausmei, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę už pasikėsinimo stadijoje nutrūkusį nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, skyrė įstatymo sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už pabaigtą nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, skyrė didesnę už minimalią BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Prokurorės nuomone, atsižvelgus į E. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, motyvus ir itin neigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismas E. B. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui.

3. Nuteistojo E. B. gynėja apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį panaikinti ir bylą E. B. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 1 punktas, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, bylos duomenis vertino tendencingai, vadovavosi tik E. B. kaltinančiais įrodymais. Teismas pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, byloje esančių prieštaravimų nevertino E. B. naudai arba juos vertino jo nenaudai. Todėl, nuteistojo gynėjos nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

3.2. Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad teismas nesilaikė BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų. Nurodoma, kad kaltinamajame akte nurodytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurias nustatė teismas, priimdamas nuosprendį. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė kaltinamąjį aktą prašė pakeisti net tris kartus: du kartus pakeitė nusikaltimų padarymo laiką (iš „2022 m. vasaros pabaigoje“ į „2022 m. vasarą“ ir iš „2022 m. vasarą“ į „2022 m. vasarą, laikotarpyje nuo birželio 13 d. iki rugpjūčio 5 d.“) ir vieną kartą pakeitė nusikaltimų padarymo vietą (iš „automobilyje prie vandens telkinio, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta“ į „automobilyje“). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, dar kartą savo iniciatyva pakeitė nusikaltimo padarymo vietą, nurodydamas, kad nusikaltimus E. B. padarė automobilyje „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame tiksliai nenustatytoje vietoje, X m. Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad šių faktinių aplinkybių keitimas yra tik neatidus kaltinamojo akto suredagavimas ir šias klaidas ištaiso, pakeisdamas nusikalstamos veikos padarymo laiką ir pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė ne prie vandens telkinio, o automobilyje, stovinčiame tiksliai nenustatytoje vietoje, X m., tačiau, E. B. gynėjos nuomone, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimus. Skunde pažymima, kad toks procesinis neapibrėžtumas paneigia ikiteisminio tyrimo paskirtį, nes nebereikia tirti ir aiškinti aplinkybių, kadangi prokurorui paliekama teisė keisti kaltinimus, pritaikant prie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių faktinių aplinkybių.

3.3. Nuteistojo gynėjos nuomone, kaltinime pakeista nusikaltimo vieta yra esminė faktinė aplinkybė, nes kaltinimas E. B. yra grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiosios S. U. parodymais, kuri visų apklausų metu nurodė, kad jos ginamasis buvo nusivežęs ją „prie vandens, link X, tada nieko nebuvo“. Kaltinimai E. B. dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją ar dėl seksualinio prievartavimo kitoje vietoje, ne prie vandens telkinio, nebuvo pareikšti. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimai E. B. nepasitvirtino ir nebuvo įrodytos veikos faktinės aplinkybės.

3.4. Be to, prokurorės prašymas pakeisti kaltinimą jau po to, kai pirmosios instancijos teismas paskelbė įrodymų tyrimo pabaigą, yra neteisėtas. Tokį prašymą prokurorė išsakė tik žodžiu, pasinaudojusi teisę pasakyti atsikirtimus po baigiamųjų kalbų. Gynėjos nuomone, tokio prokurorės prašymo teismas neturėjo tenkinti, neturėjo iš kaltinimo pašalinti esminės faktinės veikos aplinkybės – nusikaltimo padarymo vietos.

3.5. Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad bylos duomenis teismas vertino tendencingai, šališkai ir vadovaudamasis tik E. B. kaltinančiais įrodymais, o ne įrodymų visuma. Nurodoma, kad nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos iš esmės tik vadovaujantis nukentėjusiosios S. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai apie seksualinio pobūdžio veiksmus jokių parodymų duoti negalėjo, nes apie juos nežinojo arba sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji niekam nepranešė, jokių smurto požymių ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta, jokių biologinių nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinių santykių pėdsakų byloje nenustatyta. Net kartu su nukentėjusiąja gyvenančiai jos motinai L. E. nekilo jokių įtarimų, kad jos dukra S. U. galėtų būti seksualiai išnaudojama ar tai, jog ji yra turėjusi lytinių santykių. Apie tai, kad S. U. yra turėjusi lytinių santykių jau ne su vienu vyru ir tai, jog E. B. jos atžvilgiu nusikalto, nukentėjusioji papasakojo vaikų psichiatrei E. B.. Ši liudytoja apie galimai padarytas nusikalstamas veikas pranešė nukentėjusiosios motinai L. E..

3.6. Skunde nurodoma, kad tokioje situacijoje nustatant faktines aplinkybes ypač svarbus tampa nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais. Kai tokių asmenų (turinčių psichikos sutrikimų, vaikų) parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis. Kita vertus, šis liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y., kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais ir patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo, taip pat įvairūs įrodymų prieštaravimai, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-788/2024).

3.7. Nuteistojo gynėjos nuomone, teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. U. parodymus, buvo nenuoseklus. Tuo atveju, jeigu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo abejoti, tai tokia nuostata turėtų būti taikoma visiems nukentėjusiosios duotiems parodymams, taip pat ir dėl kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo vietos, o ne tik tiems, kurie yra tinkami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nėra nurodyta, jog nukentėjusioji dėl savo žemų intelektinių gebėjimų turėtų problemų su vietos įvardijimu, priešingai nei su laiko įvardijimu.

3.8. Nuteistojo E. B. gynėja nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusioji S. U. vienodai ir nuosekliai parodė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Gynėja nurodo, kad nukentėjusioji buvo apklausta tris kartus ir visus kartus davė skirtingus parodymus. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji S. U. apie lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu nieko neparodė. Ji paaiškino tik tiek, kad E. B. prašė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau iš jos parodymų matosi, jog to daryti jai nesutikus, taip viskas ir pasibaigė. Dėl kitos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo išžaginti – nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, E. B. gynėjos nuomone, neatitinka kaltinime nurodytoms aplinkybėms apie fizinio smurto prieš ją panaudojimą ar galimybės pasipriešinti atėmimą. Kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji S. U., pasak nuteistojo gynėjos, nurodė aplinkybes, kurios neatitinka kaltinimo. Ji parodė, kad E. B. po truputį jai numovė kelnaites, o kaltinime nurodyta, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas jėga numaunant jos kelnes ir kelnaites. Be to, šios apklausos metu ji parodė apie tai, kad nuteistojo lytinį organą ji tik palietė lūpomis. S. U. nenurodė, kad nuteistojo lytinis organas buvo jos burnoje. Apie šią aplinkybę ji parodė apklausiama antrą kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsakydama į menantį prokurorės klausimą, ar E. B. lytinis organas buvo patekęs į jos burną. Skunde pažymima, kad vien jau tai, jog nukentėjusioji S. U. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta du kartus, suteikia pagrindo manymui, kad nukentėjusiosios parodymai nėra tikslūs, nuoseklūs ir patikimi. Nuteistojo gynėja nurodo, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu S. U. nurodytos aplinkybės neatitinka anksčiau jos duotų parodymų. Ekspertizės metu ji nurodė, kad E. B. kelnes jai numovė jėga, nors prieš tai parodė, jog po truputį. Aplinkybės, susijusios su E. B. atliktų veiksmų prieš ją eiliškumu, taip pat skiriasi, ji ekspertizės metu nurodė, kad jis reikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o tik po to pasikėsino ją išžaginti.

3.9. Nuteistojo E. B. gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad vertindamas nukentėjusiosios S. U. parodymus, teismas neatsižvelgė į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes. Tai, kad stebimas nukentėjusiosios siekis pateikti situaciją sau palankiu būdu; konfliktinėse situacijose su motina nukentėjusioji elgiasi impulsyviai ir agresyviai, meluoja, manipuliuoja. E. B. gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad į policiją su pareiškimu kreipėsi būtent nukentėjusiosios S. U. motina L. E., kuria nukentėjusioji yra linkusi manipuliuoti. Gynėjos nuomone, ši aplinkybė yra svarbi, vertinant tiek nuteistajam pareikštų kaltinimų pagrįstumą, tiek ir nukentėjusiosios parodymų patikimumą.

3.10. Skunde nurodoma, kad E. B. neneigia, jog pažįsta nukentėjusiąją S. U., neneigia ir to, kad su ja du ar tris kartus bendravo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, jog tuo metu, kai vežė nukentėjusiąją prie vandens telkinio ir kai sėdėjo automobilyje daugiabučio namo kieme, kartu su jais buvo ir jo draugas D. Nuteistojo gynėjos nuomone, atsižvelgus į tai, teismo išvada, kad E. B. su S. U. bendravo tik dviese, yra nepagrįsta. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog su nukentėjusiąja jis bendravo esant kitiems asmenims, yra nepaneigtos.

3.11. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios S. U. parodymus. Pati nukentėjusioji parodė, kad apie tai, jog E. B. pasikėsino ją išprievartauti, ji papasakojo savo draugei G. D.. Liudytoja G. D. parodė, kad S. U. myli berniukus ir ji pati ieško su jais draugysčių, nukentėjusioji jai sakė, jog E. B. kėsinosi ja pasinaudoti automobilyje. Su juo nukentėjusioji gėrė automobilyje, jis norėjo lytinių santykių, nurengė nukentėjusiajai megztinį, tačiau ji pabėgo ir jai nieko nepadarė. Nukentėjusiosios motina nurodė, kad jos dukra neigdavo bet kokius lytinius santykius, juo labiau, bet kokią prievartą. Liudytoja V. K. parodė, kad su S. U. pažįstamos apie metus laiko, per ją nukentėjusiosios motina ieškodavo dukros, nes ji dažnai negrįždavo į namus. Ši liudytoja parodė, kad S. U. draugavo su R. J. („R“), kuris ją išprievartavo. Apie S. U. ir E. B. santykius ši liudytoja nieko nenurodė. Nukentėjusiosios pusseserė liudytoja I. S. parodė, kad S. U. dažnai svečiuodavosi jos namuose, tačiau apie santykius su berniukais nėra pasakojusi. Apie S. U. patirtą seksualinę prievartą jai pasakojo G. D.. Liudytoja nepastebėjo nukentėjusiosios elgesio pasikeitimų po pasikėsinimo ją išprievartauti. Skunde pažymima, kad psichiatrė liudytoja E. B. parodė, kad S. U. užsiminė apie tai, jog buvo dar vienas įvykis, kai ji pabėgo. Gydytoja rezidentė liudytoja A. S. parodė, kad nukentėjusioji minėjo atvejį su E.. Jis buvo užrakinęs automobilį, tačiau nukentėjusioji jam spyrė į pilvą, atrakino automobilio dureles ir pabėgo. Nuteistojo E. B. gynėjos nuomone, aptarti liudytojų parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios S. U. parodymų.

3.12. Skunde gynėja nurodo, kad grįsdamas nuteistojo E. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, teismas vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir nurodė, jog nukentėjusioji S. U. iš tiesų patyrė seksualinės prievartos veiksmus. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog iki pažinties su E. B. nukentėjusioji jau buvo turėjusi lytinių santykių su D. B. ir su R. J.. Be to, pasak gynėjos, ekspertizės aktas nepatvirtina E. B. kaltės, juo labiau, kad, kaip jau minėta, ekspertizės metu nukentėjusiosios paaiškintos aplinkybės, susijusios su E. B., skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos tyrėjai ar ikiteisminio tyrimo teisėjams. Tai, kad nukentėjusioji seksualinę prievartą patyrė būtent iš E. B., nepatvirtina ir vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą.

3.13. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu E. B. teigė, jog kartu su drauge nukentėjusioji S. U. buvo pas jį atėjusi į namus ir jo atsiprašė, kad nepagrįstai jį apkaltino. Ji aiškino, kad taip padarė norėdama jam atkeršyti už tai, jog prie kitų draugų jis ją pavadino laisvo elgesio mergina. Teisminio nagrinėjimo metu E. B. prašė dėl šios aplinkybės apklausti nukentėjusiąją S. U.. Teismas šį jo prašymą atmetė. Nuteistojo E. B. gynėjos nuomone, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant išsamaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo principą (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo E. B. gynėjos apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė E. B. gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. B. prašė jo gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. B. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuteistajam E. B. paskirtomis bausmėmis, o nuteistojo gynėja nurodo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.

7. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo E. B. naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principų nepažeidė. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

8. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs E. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje, nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje padarymą paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo

9. Nuteistojo E. B. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamajame akte nurodytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė keisti kaltinimą prašė tris kartus. Prokurorės, jai pasinaudojant teise pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, tik žodžiu išdėstytas prašymas dėl kaltinamojo akto keitimo jau po įrodymų tyrimo užbaigimo yra neteisėtas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo iniciatyva dar kartą pakeitė nusikalstamų veikų padarymo vietą. Kaltinimai E. B. dėl pasikėsinimo nukentėjusiąją išžaginti ir jos seksualinio prievartavimo kitoje vietoje, o ne prie vandens telkinio, nebuvo pareikšti. Skunde nurodoma, kad tokiu būdu teismas nesilaikė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų.

10. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

11. Taigi, nurodytų BPK normų turinys rodo, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Tačiau, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos), asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo prokurorę pateikti VĮ „Regitra“ duomenis apie E. B. vardu registruotas transporto priemones aktualiu laikotarpiu bei duomenis apie iš jo paimtą automobilį dėl autoįvykio (t. 4, b. l. 148). Šie duomenys pirmosios instancijos teisme buvo gauti ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti (t. 4, b. l. 168–169, 187). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pranešė, kad savo iniciatyva patikrinęs teismų sistemos Liteko duomenis nurodė, jog iš E. B. automobilis buvo paimtas 2022 m. rugpjūčio 6 d. (t. 4, b. l. 191). Po šių duomenų perskaitymo prokurorė prašė nebaigti įrodymų tyrimo, atsižvelgiant į šiuos duomenis ir išklausius liudytojų parodymų, kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės bus tikslinamos (t. 4, b. l. 191). Atsižvelgiant į šį prokurorės prašymą teismas įrodymų tyrimo nebaigė, taip pat prokurorę įpareigojo pateikti kitus duomenis (t. 4, b. l. 192). Kito teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (t. 5, b. l. 57). Iš šio prašymo ir prokurorės posėdyje nurodytų aplinkybių matosi, kad prokurorė prašė nusikalstamų veikų laiką pakeisti: iš „vasaros pabaigoje“ į „vasarą, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“ ir nurodė, kad E. B. nusikalstamas veikas padarė „panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis“. Teisiamojo posėdžio metu po šio prokurorės pateikto prašymo teisėja E. B. paaiškino pakeisto kaltinimo esmę ir klausė, ar jam suprantamas pakeistas kaltinimas. E. B. patvirtino, kad naują kaltinimą gavo ir jį supranta bei parodė, kad su šiuo pakeistu kaltinimu jis nesutinka (t. 5, b. l.58). Teismas pranešė kaltinamajam ir jo gynėjai apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Jie tokia savo teise pasinaudojo. Kito teisiamojo posėdžio metu E. B. davė parodymus, kaltu padaręs nusikalstamas veikas jis neprisipažino (t. 5, b. l. 81–83). Po baigiamųjų kalbų prokurorė, pasinaudojusi teise pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, nurodė apie kaltinimo akte nurodytos nusikalstamų veikų vietos aplinkybės patikslinimą, t. y. ji nurodė, kad kaltinime nurodyta nusikalstamų veikų vieta – „prie vandens telkinio“ turi būti pašalinta iš kaltinimo ir paliekama tik „automobilyje“. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teismas, atsižvelgęs į prokurorės prašymą patikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes, klausė E. B. ir jos gynėjos dėl prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą. Tokio prašymo jie nepareiškė (t. 5, b. l. 91). Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, įvertinęs prokurorės prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo laiko, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės išvadas dėl S. U. sudėtingos orientacijos laike, VĮ „Regitra“ duomenis apie E. B. įsigytą automobilį, duomenis apie policijos pareigūnų šio automobilio paėmimą ir grąžinimą nuteistajam, pakeitė E. B. nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, jog nusikalstamos veikos padarytos tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 11 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 6 d. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos vietos aplinkybė nėra susieta su jokiais bylos duomenimis, todėl įvertinęs S. U. nuoseklius viso proceso parodymus, jog E. B. pasikėsino ją išžaginti ir ją seksualiai prievartavo automobilyje prie savo namų, jos nuoseklius parodymus, kad šiuos neteisėtus veiksmus nuteistasis atliko automobilyje „X“, VĮ „Regitra“ duomenis apie nuteistojo aktualiu laikotarpiu turėtą automobilį, ištaisydamas neatidų kaltinamojo akto suredagavimą, pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog E. B. nusikalstamas veikas padarė prie vandens telkinio, ir nurodė, kad šias veikas jis padarė tiksliai nenustatytoje vietoje X m. bei patikslino, jog šios veikos padarytos automobilyje „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad nuteistojo automobilio markė buvo žinoma nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nuo nepilnametės nukentėjusiosios apklausos, šią aplinkybę prokurorė galėjo patikslinti patikrinusi Transporto priemonių registro duomenis, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas sutampa su E. B. pasirinkta gynybos pozicija, jog jis patvirtino, kad tokį automobilį aktualiu laikotarpiu turėjo, jame, stovinčiame prie jo namų X, kalbėjo su nukentėjusiąja, tačiau jis lytinių santykių su S. U. neturėjo. Todėl teismas padarė išvadą, kad toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas nevaržo jo teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, jog E. B. gynyba dėl teismo iniciatyva pakeistų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK reikalavimų, keliamų kaltinimo (keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes) keitimui, pažeidimus. Kaip minėta, BPK nurodyta, jog nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių keitimą gali inicijuoti ir pats teismas. Nagrinėjamu atveju, teismas pakeitė kaltinimų aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų laiku, nurodydamas, kad nusikalstamas veikas E. B. padarė „tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 11 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 6 d.“, tik jas patikslindamas, bei įvertinęs bylos duomenis, pašalindamas aplinkybę „prie vandens telkinio“ ir nurodydamas „jog veikas E. B. padarė automobilyje „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame tiksliai nenustatytoje vietoje, X m.“, patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietą ir taip, kaip pats teisingai nurodė, ištaisė neatidų kaltinamojo akto suredagavimą. Kaip minėta, tik tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tokių kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas sutampa su E. B. pasirinkta gynybos pozicija. Jis nuosekliai viso proceso metu neigė pasikėsinęs nukentėjusiąją S. U. išžaginti ir ją seksualiai prievartavęs savo automobilyje. Jis pats nurodė, kad aktualiu laikotarpiu turėjo tik vieną automobilį, o būtent „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas nevaržo E. B. teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, jog jo gynyba dėl šių aplinkybių galėtų būti kitokia. Tai, kad iš tikrųjų nėra pagrindo manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia, patvirtina apeliacinės instancijos teisme dar kartą perskaitytas galutinis paties pirmosios instancijos teismo patikslintas kaltinimas, kuris išdėstytas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, ir dėl šio patikslinto kaltinimo papildomai apklaustas nuteistasis E. B.. Apeliacinės instancijos teisme E. B. taip pat kaltu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad su S. U. dviese nėra buvęs, su jais kartu būdavo ir jo draugas D. Vieną kartą jis su S. U. ir D. važiavo prie tvenkinio, kitą kartą – prie tilto. Nuteistasis nurodė, kad kaltinime būtų galima nurodyti tikslesnį laikotarpį, jeigu būtų gauti duomenys – banko išrašas apie jo pirktą telefoną. Tikslių datų, kai jis buvo susitikęs su nukentėjusiąja ir D., neprisimena. Jis buvo grįžęs iš užsienio, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nusipirkęs automobilį. Jis vėl gyveno su sugyventine, tačiau susipyko. Tuo metu jis gyveno pas savo tėvus, o nuo rugpjūčio mėn. jau vėl su sugyventine. Taigi nuteistasis E. B. apeliacinės instancijos teisme turėjo galimybę pasisakyti dėl paties pirmosios instancijos teismo patikslintų faktinių bylos aplinkybių, nurodytų skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, kad jis laikosi tos pačios gynybinės pozicijos, kaltu neprisipažino ir toliau teigė, jog su S. U. dviese nebuvo, prieš ją neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nuteistojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui iš dalies keičiant, o iš tikrųjų tik tikslinant kaltinimus, remiantis ir paties kaltinamojo parodymais, esminiai BPK pažeidimai ir kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir dėl tų kaltinimų gintis nebuvo pažeisti.

14. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas netenkino jo prašymo apklausti nepilnametę nukentėjusiąją S. U.. E. B. parodė, kad nukentėjusioji su drauge buvo atėjusi pas jį į namus ir jo atsiprašė, jog nepagrįstai jį apkaltino. Apie šias aplinkybes E. B. prašė apklausti nukentėjusiąją, tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė. Galima sutikti su tuo, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė apie tokias aplinkybes, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. B. parodė, kad praėjus metams laiko po nagrinėjamų įvykių pas jį į namus buvo atėjusi nukentėjusioji S. U. ir jos draugė V. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą apie šias aplinkybes apklausti pačią nepilnametę nukentėjusiąją S. U.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 4, b. l. 191) matosi, kad nuteistojo gynėja apie šias aplinkybes prašė iškviesti ir apklausti nukentėjusiosios draugę, o ne pačią nukentėjusiąją. Teismas prašymą apklausti šią nukentėjusiosios draugę atmetė ir nurodė, kad ji negalės nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamų įvykių aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, toks prašymas atmestinas ir dėl to, kad pats nuteistasis paneigė, jog ši nukentėjusiosios draugė girdėjo tokį jų pokalbį, nes jos net nebuvo tame pačiame kambaryje, ji buvo už durų. Tą patį nuteistasis pripažino ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrindo kviesti ir apklausti E. B. nurodomos nukentėjusiosios draugės.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje

15. Tai, kad nuteistasis E. B. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartavo nepilnametę nukentėjusiąją S. U., patvirtina pačios nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojų G. D., I. S., L. E., E. B., A. S. parodymai, nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-79/2023, vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada ir kiti rašytiniai įrodymai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, VĮ Respublikinės X ligoninės Psichiatrijos filialo raštas, informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendis).

16. Iš bylos duomenų matosi, kad nuteistasis E. B. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, parodydamas, kad jokių lytinių santykių su nepilnamete nukentėjusiąja S. U. neturėjo. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad tuo metu, kai S. U. būdavo jo automobilyje, jame būdavo ir jo draugas. Vieną kartą jie visi važiavo prie tvenkinio, kitą kartą – į skverą prie tilto. Būnant prie tilto jis prie kitų žmonių S. U. pavadino laisvo elgesio mergina. Dėl to ji nuėjusi į jo automobilį verkė. Jie parvažiavo iki jo namų, ten ji išlipo iš jo automobilio ir nuėjo į savo namus. Tuo metu jis turėjo tik vieną „X“ automobilį. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 172–173, 186, 194). Šių apklausų metu nuteistasis parodė apie tokias pačias aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Po prokurorės prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes (t. 5, b. l. 57) buvo daroma teismo posėdžio pertrauka ir po jos E. B. parodė ir vėl iš esmės apie tokias pačias aplinkybes, kaip ir praeitų apklausų metu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su S. U. jis vienas nėra buvęs. Kai su ja būdavo, būdavo ir jo draugas D.

17. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, E. B. parodymus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją, su ja buvo susitikęs du kartus ir abu šiuos kartus kartu su jais buvo ir jo draugas D., paneigia pirmiausia pačios nepilnametės nukentėjusiosios E. U. parodymai.

18. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nepilnametė nukentėjusioji S. U. parodė, kad su E. B. susipažino per socialinį tinklapį. Jis žinojo, kiek jai metų, bet norėjo toliau bendrauti. Kai pirmą kartą susitiko, jis ją automobiliu nuvežė prie vandens. Tą kartą nieko nebuvo, jie tik pabendravo ir jis ją parvežė į namus. Jis ją įkalbėjo susitikti kitą kartą. Jie susitiko prie E. B. namų ir jo automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių ji sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, vėliau jis paprašė persėsti į automobilio galinę sėdynę. E. B. ją bučiavo, prašė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, jis skaudžiau patraukė jos ranką, bandė kišti savo lytinį organą, vos jo neįkišo. E. B. ranka laikė automobilio durų užrakinimo mygtuką. Kai jis nuvirto nuo jos, ji greitai apsirengė ir pabėgo (t. 1, b. l. 81–83). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu tik peržiūrėjo nepilnametės nukentėjusiosios apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašus, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir šie nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolai buvo perskaityti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji S. U. parodė, kad su E. B. susipažino per socialinį tinklapį. Jam pasakė, jog jai X metų, o jis nurodė, kad jam Y metai. Susitikę jo automobiliu nuvažiavo prie vandens, ten pabuvo ir jai reikėjo grįžti į namus. Kitą kartą jis vėl parašė ir kvietė vėl susitikti. Susitiko jo kieme, sėdėjo jo automobilyje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių ji sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, vėliau E. B. pasiūlė atsisėsti automobilio gale ir jie ten atsisėdo. Jis pradėjo ją bučiuoti, po truputį numovė jai kelnes. Ji stūmė nuteistąjį, bet jis ją paguldė ir paspaudė durų užrakinimo mygtuką, kad ji neišeitų. Kai jis buvo nusimovęs kelnes, lenkė jos galvą prie savo lytinio organo, norėjo tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Jo lytinis organas buvo jos burnoje. Tada jis per jėgą numovė jos kelnes ir bandė savo lytinį organą įkišti į jos lytinius organus, bet jam nepavyko, nes ji spyrė jam į pilvą. Ji greitai apsimovė kelnes ir išlipo iš automobilio. Ji nurodė, kad E. B. automobilis buvo „X“, keturių durelių, pilka arba juoda. (t. 1, b. l. 114–117). Kitos pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu nepilnametė nukentėjusioji S. U. parodė, kad E. B. automobilyje yra buvusi keturis kartus, du kartus buvo viena su nuteistuoju, o kitus du kartus – su jais kartu buvo ir nuteistojo draugas D. E. B. prašė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Nuteistasis paėmęs jai už galvos lenkė ją, jo lytinis organas buvo jos burnoje. Jis su ranka spaudė ir judino žemyn jos galvą (t. 1, b. l. 137–139).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra nepilnamečių parodymai, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – parodymai asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą, taip pat kiti byloje esantys įrodymai bei paties nuteistojo parodymai. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Todėl kai kurie nedideli ir neesminiai prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio (mažamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai nesudaro pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti juos kaip nepatikimus.

20. Priešingai nei nurodoma nuteistojo E. B. gynėjos apeliaciniame skunde, iš išdėstytų nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymų matosi, kad visų apklausų metu ji vienodai nurodė esmines pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja ir nuteistojo parodymams, kad dviejų jų susitikimų metu dalyvavo ir nuteistojo draugas D. Apie tai pati nukentėjusioji irgi parodė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, E. B. sąmoningai nutyli, jog kitų dviejų susitikimų metu joks jo draugas nedalyvavo ir jis su nepilnamete nukentėjusiąja buvo tik dviese, o vieno tokio susitikimo metu E. B. ir atliko neteisėtus veiksmus. Pirmą kartą apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji S. U. parodė apie aplinkybes, susijusias su pasikėsinimu ją išžaginti ir jos seksualinį prievartavimą. Galima sutikti su tuo, kad antros pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu nukentėjusioji parodė tik apie jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, tačiau šie jos parodymai atitinka ir papildo jos parodymus, duotus pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pirmos apklausos metu ji parodė, kad automobilyje E. B. pats nusimovęs savo kelnes lenkė jos galvą prie savo lytinio organo, jo lytinis organas buvo jos burnoje. Antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji išsamiau parodė, kad E. B. paėmęs jai už galvos lenkė prie savo lytinio organo, kai jo lytinis organas buvo jos burnoje, jis su ranka spaudė ir judino jos galvą žemyn. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kaip nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, iš tikrųjų nukentėjusioji parodė, kad iš pradžių nuteistasis po truputį movė jai kelnes, tačiau ji parodė ir apie tai, kad po to, kai jis tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, E. B. jėga numovė jos kelnes ir bandė savo lytinį organą įkišti į jos lytinius organus, bet jam to padaryti nepavyko. Šių neteisėtų veiksmų metu nuteistasis užrakino automobilio duris, kad ji negalėtų išeiti.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančią teisminę praktiką teisiamajame posėdyje perskaityti nukentėjusiosios nepilnametės parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, laikomi įrodymais, o nukentėjusiosios parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, ir perskaityti teisiamajame posėdyje, nėra savarankiški įrodymai, tačiau teismas jais gali patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat jie svarbūs formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų vertinimui. Nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, taip pat svarbūs vertinant jos pačios parodymų teisingumą ir patikimumą. Iš šių jos parodymų matosi, kad ir šios apklausos metu ji parodė apie esmines aplinkybes, apie kurias parodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos S. U. parodė, kad E. B. automobilyje jie vartojo alkoholinius gėrimus, o jiems persėdus į galinę automobilio sėdynę nuteistasis atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Jis prašė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, jis skaudžiau patraukė jos ranką, bandė kišti savo lytinį organą. Jis laikė automobilio durų užrakinimo mygtuką.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, papildydama savo parodymus, visų apklausų metu nepilnametė nukentėjusioji vienodai parodė apie esmines nusikalstamų veikų aplinkybes – E. B. jos galvą lenkė prie savo lytinio organo, jo organas buvo jos burnoje; jėga numovęs jos kelnes jis bandė savo lytinį organą įkišti į jos lytinius organus, tačiau to padaryti jam nepavyko, ji spyrė jam į pilvą. Visų apklausų metu nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai parodė, kad šių seksualinės prievartos veiksmų metu E. B. užrakino automobilio duris ir užrakinimo mygtuką laikė uždengęs ranka. Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, visų apklausų metu S. U. vienodai parodė ir apie nusikalstamų veikų vietą – ji parodė, kad neteisėtus veiksmus prieš ją nuteistasis atliko savo automobilyje. Ji nurodė netgi ir šio automobilio markę – „X“. Tai, kad nusikalstamų veikų metu būtent tokio pavadinimo automobilį turėjo E. B. patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, ir informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenys (t. 4, b. l. 168–169).

23. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie nuteistojo E. B. su ja atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusioji S. U. nurodė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu ekspertėms. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 nurodyta, kad S. U. nurodė, jog E. B. jai parašė ir pasiūlė susitikti. Ji nenorėjo, sakė, kad bijo. O jis sakė nebijoti, jis ne toks kaip kiti. Sutiko, pabuvo prie vandens. Po kelių dienų jie vėl susitiko prie jo namų. Jis turėjo butelį ir siūlė jai gerti. Ji negėrė, tik butelį prie lūpų priglaudė. Tada jis sakė eiti atsisėsti į „galą“. Ten jis pradėjo bučiuoti, numovė jai kelnes, pats nusimovė savo kelnes ir bandė jai kišti, bet nepavyko. Tada ji spyrė į pilvą, taip atsigynė ir pabėgo. Be to, automobilyje E. B. bandė ir į burną įkišti (savo lytinį organą), prilietė prie lūpų.

24. Nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas, duodant parodymus apie seksualinio pobūdžio veiksmų eigą, eiliškumą, paaiškinamas jos amžiumi, ji gimusi (duomenys neskelbtini), be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 nurodyta, kad tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu S. U. konstatuojamas lengvas protinis atlikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad S. U. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Tame pačiame akte nurodyta ir apie tai, kad nukentėjusiajai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprati konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. S. U. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Jos pasakojimas realistiškas: atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį (kalba sunkiai, pokalbio palaikymui reikalingi tikslinantys klausimai) bei yra lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų (kalbėdama apie šiuos įvykius ji pastebimai įsitempia, sunerimsta, kalba nenoromis, sunkiai, graudinasi). Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu ji nėra pajėgi pilnai suvokti jos atžvilgiu atliktų E. B. veiksmų esmės, t. y. ji supranta šių veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę supranta itin primityviai, netiksliai. Nenustatytos priežastys, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. U. parodymais (t. 2, b. l. 91–105).

25. Be to, vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog pati nukentėjusioji S. U. nurodo, jog į centrą atvyko dėl „išprievartavimo“. Išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys (nepilnametės nukentėjusioji S. U. pateikta informacija bei atsiskleidžiančios emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (t. 2, b. l. 59–61). Galima sutikti su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad šioje išvadoje nurodyta tik apie galimą S. U. seksualinės prievartos patyrimą, taip pat galima sutikti ir su tuo, jog tiek psichologinį įvertinimą atlikusiai psichologei, tiek ir ekspertizės atlikimo metu ekspertėms nukentėjusioji nurodė ne tik apie E. B. atliktus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, bet ir apie kitų asmenų atliktus tokio pobūdžio veiksmus, tačiau kitų įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėtus veiksmus atliko būtent E. B..

26. Taigi, iš aptartų bylos įrodymų matosi, kad nepilnametė nukentėjusioji S. U. skirtingiems asmenims, skirtingų apklausų metu vienodai nurodė esmines E. B. pasikėsinimo ją išžaginti ir seksualinio prievartavimo aplinkybes. Priešingai nei nurodoma nuteistojo E. B. gynėjos apeliaciniame skunde, nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors S. U. parodymai yra svarbūs, tačiau jie nėra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys E. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo E. B. gynėjos apeliaciniame skunde, siekiant sumenkinti nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymų patikimumą, siekiant jos elgesį pateikti neigiamai, nurodoma tik ta liudytojų parodymų dalis, kuriose nurodoma apie nukentėjusiosios bendravimą su vaikinais, pavyzdžiui, jog ji ieško draugysčių su berniukais, jog nukentėjusioji neigdavo lytinius santykius, juolab prievartą ir pan. Tokį nukentėjusiosios elgesį įvertino ekspertai atlikdami ekspertizę. Jau minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 nustatyta, kad tiek S. U. elgesys (santykio su vaikinais mezgimas, dalyvavimas vakarėliuose, ėjimas pas juos į namus arba į automobilį, alkoholio vartojimas), tiek jos emocinės reakcijos byloje tiriamų įvykių metu atitiko jai nustatytus individualius psichologinius ypatumus (emociškai nebrandi, naivi, santykyje padidintai įtaigi), labai žemus intelektinius gebėjimus, dėl ko jos socialinė adaptacija kiek apsunkinta (S. U. sudėtinga numatyti kito motyvus, įvertinti galimas savo bei kito elgesio pasekmes, suprasti perkeltines prasmes ir kt.) bei apsunkintą gyvenimišką patirtį (vieniša, patyrusi fizinį smurtą artimoje aplinkoje, bendraamžių patyčias, stokojanti emociškai artimų ryšių). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde liudytojų nurodomos aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina konkrečius nuteistojo E. B. neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad iš skunde nurodytų liudytojų parodymų matosi, kad šie liudytojai parodė ir apie reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau ši jų parodymų dalis nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nutylėti.

28. Liudytoja G. D. parodė, kad nukentėjusioji S. U. pasakojo, jog E. B. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, jis priekabiavo prie nukentėjusiosios, bandė ją išžaginti. Tuo metu E. B. buvo užrakinęs automobilio duris. Iš liudytojos I. S. parodymų matosi, kad apie pasikėsinimą prieš S. U. atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus šiai liudytojai papasakojo nukentėjusiosios draugė G. D.. Pagal bylos duomenis, nukentėjusiajai būnant psichiatrijos ligoninėje, S. U. apie neteisėtus E. B. veiksmus papasakojo ir šios ligoninės gydytojoms. Liudytoja E. B. parodė, kad dirbant vaikų psichiatrijos skyriuje S. U. nurodė, jog Y metų vaikinas bandė ją išžaginti automobilyje, tačiau ji pabėgo. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu detaliai pokalbio su S. U. prisiminti negalėjo, todėl buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Ji parodė, kad pokalbio metu S. U. papasakojo, jog Y metų E. su ja norėjo lytinių santykių automobilyje, jis buvo užrakinęs automobilio duris, tačiau ji jam spyrė į pilvą ir atsirakinusi duris pabėgo (t. 1, b. l. 179–180). E. B. gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 nurodyta, jog S. U. manipuliuoja savo motina, kuri būtent ir kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad į policiją kreipėsi S. U. motina L. E., tačiau tame pačiame pranešime nurodyta, jog pareiškėja apie galimai dukros patirtą seksualinę prievartą sužinojo ne iš pačios nukentėjusiosios, o iš ją gydančios gydytojos (t. 1, b. l. 1–3). Tą patvirtina gydytojos E. B. parodymai, jog iš nukentėjusiosios S. U. sužinojusi apie neteisėtus nuteistojo veiksmus, pranešė nukentėjusiosios motinai. Nukentėjusiosios motina L. E. teisme paneigė, kad jos dukra šiuos įvykius išsigalvoja, priešingai, ji pasakė taip, kaip buvo.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, iš esmės sutampa, todėl teismas šiais išvestiniais įrodymais pagrįstai rėmėsi kaip patvirtinančiais nepilnametės nukentėjusiosios parodymus ir grįsdamas E. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas. Sugretinus jau aptartus įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nepilnametės nukentėjusiosios S. U. parodymų patikimumu ir teisingumu. S. U. parodymai dėl esminių aplinkybių nekito viso baudžiamojo proceso metu. Nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma nuteistojo E. B. gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė ne tik ginčijamais nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais jau aptartais įrodymais, juos išnagrinėjo teisiamajame posėdyje, taip pat teismas, vertindamas įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo E. B. teisinančius ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl E. B. padarytos veikos įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – nuteistąjį teisinančius – įrodymus.

30. Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, t. y. lytiškai santykiavo su tokiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teisėjų kolegija pažymi, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-268-942/2022).

31. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje nurodoma, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, kaip antai: oraliniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui į burną, analiniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui į išeinamąją angą, ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, kaip antai masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan. Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą.

32. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai santykiaujama nesutinkant vienam iš asmenų. Taigi, lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei minėta veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

33. Nukentėjusioji S. U. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad E. B. žinojo tikrąjį jos amžių. Nukentėjusioji nuteistajam pasisakė, jog ji yra X metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog aplinkybę, kad nukentėjusioji ir nuteistasis vienas kitam pasakė savo tikrąjį amžių, patvirtina ir tai, jog nusikalstamų veikų metu ir S. U. žinojo tikrąjį nuteistojo amžių. Taip pat aptarti įrodymai patvirtina, kad prieš prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus E. B. siūlė ir ragino nukentėjusiąją vartoti alkoholį, o jiems persėdus į automobilio galinę sėdynę jis užrakino automobilio duris ir panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji S. U. viso proceso metu parodė, kad lytinių santykių su E. B. nenorėjo. Tiek iš jos parodymų, tiek iš liudytojų parodymų matosi, kad nukentėjusioji priešinosi prievartiniams seksualinio pobūdžio veiksmams. Dėl to nuteistajam E. B. lytinio santykiavimo su nepilnamete nukentėjusiąja S. U. nepavyko pradėti, nes ji stūmė nuteistąjį nuo savęs, spyrė jam į pilvą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 konstatuota, kad tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu S. U. nėra pajėgi pilnai suvokti jos atžvilgiu atliktų E. B. veiksmų esmės, t. y. ji supranta šių veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę supranta itin primityviai, netiksliai, o aktyviau priešintis nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmams ji negalėjo dėl jai būdingų individualių ypatumų, fizinio silpnumo (t. 2, b. l. 91–105).

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, kad E. B., žinodamas S. U. tikrąjį amžių, t. y. tai, jog ji yra nepilnametė, atimdamas jai galimybę priešintis – nukentėjusiajai duodamas vartoti alkoholinius gėrimus ir vėliau užrakindamas automobilio duris, bei panaudodamas fizinį smurtą – jėga numovęs nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites, siekė įvesti savo varpą į nukentėjusiosios makštį, tačiau lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl S. U. priešinimosi, spardantis ir stumiant jį nuo savęs. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B., panaudodamas fizinį smurtą – jėga palenkęs nepilnametės nukentėjusiosios galvą prie savo lytinio organo, įkišo jai į burną šį organą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šias nusikalstamas veikas E. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, kad atimdamas galimybę priešintis (duodant nepilnametei nukentėjusiajai vartoti alkoholį ir užrakinant automobilio duris) ir panaudodamas fizinį smurtą (jėga numaunant jai kelnes ir kelnaites, jėga palenkiant jos galva prie savo lytinio organo) prieš nepilnametės nukentėjusiosios S. U. valią pasikėsino lytiškai santykiauti ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, ir to norėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. pripažino kaltu ir jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 150 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

35. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo E. B. paskirtomis bausmėmis, nurodo, kad atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, motyvus ir itin neigiamą E. B. asmenybę, jam paskirtos aiškiai per švelnios bausmės, kurios prieštarauja teisingumo principui. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

36. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni.

38. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje bei BK 150 straipsnio 3 dalyje. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o BK 150 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą 3 metams, lygią BK straipsnio sankcijos žemutinei ribai, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 3 metams, artimą BK straipsnio sankcijos žemutinei ribai. Šias paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė E. B. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Nuteistasis E. B. nusikalstamas veikas šioje byloje padarė prieš priimant Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamąjį įsakymą. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas subendrino ir su Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskyrė laisvės atėmimą 3 metams.

39. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis dėl nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. E. neatsiprašė, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Taigi, šias aplinkybes, kurios nurodomos prokurorės apeliaciniame skunde, teismas jau įvertino ir pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, jog E. B. naujus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje bei pagal BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistas, todėl šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

40. Teismas įvertino ir kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre pateikti duomenys rodo, jog nuteistojo E. B. neteisėtas elgesys fiksuojamas jau nuo (duomenys neskelbtini), kai nuteistasis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės. Vėliau, būdamas pilnametis, jis darė smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, BK 138 straipsnio 1 dalis) ir jo atžvilgiu priimti baudžiamieji įsakymai. Teismas įvertino, kad Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 151¹ straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad E. B. ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka. Jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už tai, kad perdavė alkoholinį gėrimą nepilnametei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, gėrė alkoholinius gėrimus ir pasirodė neblaivus viešoje vietoje. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad E. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Nors dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., tačiau iki suėmimo nedirbo. Be to, įvertino ir tai, kad E. B. nesusituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos prižiūri ir išlaiko vaikų motina. Apeliaciniame skunde pati prokurorė nurodo, kad kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis teismas įvertino teisingai.

41. Skirdamas E. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė du sunkius nusikaltimus. Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka su tokiu teismo vertinimu, tačiau pažymi, kad šiais nusikaltimais buvo pasikėsinta ir pažeista itin reikšminga vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. Nurodoma ir apie tai, jog nukentėjusiosios valiai palaužti E. B. panaudojo fizinį smurtą ir kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas atskirai šių aplinkybių nenurodė, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matosi, kad nusikalstamų veikų pavojingumą įvertino. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistasis E. B. padarė du sunkius nusikaltimus, o vieno iš jų (BK 149 straipsnio 3 dalis) nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pažymėtina, kad prokurorės apeliaciniame skunde atskirai nurodytos aplinkybės negali būti formaliai išskiriamos ir suabsoliutinamos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Šios atskirai nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitokiam nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės vertinimu, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Tačiau sutikdama su tuo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jau išdėstytų bylos aplinkybių tinkamai neįvertino skirdamas E. B. bausmę už pabaigtą nusikalstamą veiką, t. y. nepilnametės seksualinį prievartavimą.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį labai svarbią reikšmę turi tai, jog šis nusikaltimas nebuvo pabaigtas, išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją nuteistajam nepavyko dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo ir šiuo nusikaltimu nukentėjusiajai nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai. Atsižvelgiama ir į tai, kad už šį nusikaltimą ir pačiame prokurorės apeliaciniame skunde bausmę E. B. prašoma didinti nežymiai, tik iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Kadangi pagal galiojančią praktiką bausmės apeliacine tvarka keičiamos tik kai jos aiškiai per švelnios ar per griežtos, teisėjų kolegija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį E. B. paskirtos bausmės nekeičia.

43. Tuo tarpu su prokurorės argumentais dėl E. B. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės pagal BK 150 straipsnio 3 dalį teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Pažymi, kad ši nusikalstama veika buvo pabaigta, pagal pavojingumą tai yra tipinė seksualinio prievartavimo nusikalstama veika ir ja nepilnametei nukentėjusiajai padaryta didelė žala. Pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad šis seksualinis prievartavimas truko neilgą laiką, jog nuteistojo lytinis organas nukentėjusiosios burnoje buvo neilgai, teisėjų kolegija vertina kaip nepakankamas švelnesnės bausmės paskyrimui. Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu yra tipinė sunki seksualinio prievartavimo nusikalstama veika, kuria ir šiuo atveju nepilnametei nukentėjusiajai buvo padaryta didelė žala. Įvertinus tai, kad nenustatyta jokių E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis anksčiau ne tik teistas, bet ir baustas administracinėmis nuobaudomis, daroma išvada, kad pagal BK 150 straipsnio 3 dalį jam paskirta sankcijos žemutinei ribai visai artima laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni. Prokurorės siūlomo dydžio bausmę skirti E. B. pagrindo nėra, tačiau jam paskirtą bausmę teisėjų kolegija griežtina iki artimesnės BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiui. Iš byloje esančios specialisto išvados (t. 3, b. l. 164) matosi, kad lėtinių progresuojančių psichikos sveikatos sutrikimų E. B. nenustatyta ir skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra. Kita vertus, nors psichikos sveikatos centro pažymoje (t. 3, b. l. 162) nurodoma apie E. B. nustatomus adaptacijos sutrikimus ir nesocializuoto elgesio sutrikimus, toje pačioje pažymoje nurodoma, jog E. B. nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai yra dėl alkoholio vartojimo. Taigi skirti E. B. švelnesnę bausmę dėl jo sveikatos būklės irgi nėra pagrindo.

44. Keičiant E. B. bausmę pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, dėl to turi būti keičiama ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija bausmes iš naujo subendrina apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

45. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Nepilnametės nukentėjusiosios S. U. įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma iš E. B. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (t 1, b. l.159–163). Šį civilinį ieškinį teismas patenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. U..

46. Nėra jokių abejonių, kad nusikalstamomis veikomis prieš S. U. nuteistasis E. B. tikrai padarė nepilnametei nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurią jis turi atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis).

47. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstamas veikas E. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veikos, susijusios su nepilnametės S. U. seksualinio apsisprendimo laisve. Vienos iš šių veikų jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad nėra abejonių, kad seksualiniai veiksmai prieš nepilnametę turėjo neigiamą poveikį jos psichikai. Tai patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada. Teismas pažymėjo, kad S. U. didesnį pažeidžiamumą rodo ir individualūs jos psichologiniai ypatumai – labai žemi intelektinio gebėjimo rodikliai, emocinis nebrandumas, naivumas, vienišumas ir patirtas fizinis smurtas artimoje aplinkoje. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas įvertino ir E. B. atlikus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus bei paties nuteistojo sveikatos būklę. Be to, nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, buvo vadovaujamasi ir galiojančia teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nepilnametei nukentėjusiajai S. U. priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Todėl keisti priteisto žalos atlyginimo sumą pagrindo nėra. Pažymėtina, kad to neprašoma ir paduotose apeliaciniuose skunduose.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prieš teismo posėdį pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš E. B. valstybės naudai priteistina 175,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos ir prokurorės apeliacinius skundus. Nors nuteistojo E. B. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo bausme, į priteistą civilinio ieškinio sumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo E. B. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. B. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir jam paskirtos subendrintos bausmės pakeisti.

Nuteistajam E. B. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1dalį ir 149 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir subendrintą bausmę nuteistajam E. B. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam E. B. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti E. B. kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2024 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo X rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. B. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo E. B. į valstybės biudžetą netenkinti.