Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) 2020 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1–4), kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3693; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-773; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

II

III

IV

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad VAAT 2019 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4215-463/2019 patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo atsakovą VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl neįskaityto tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Sprendime konstatuota, kad priimtas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas yra nemotyvuotas bei nesusietas su objektyviais duomenimis (faktais), neatitinkantis teisės aktų.

2. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (10.16) VPE_SP5-773 (b. l. 11–12), vykdydamas VAAT 2019 m. spalio 11 d. administracinėje byloje Nr. I-4215-463/2019 priimtą sprendimą, netenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo, į jo tarnybos laiką neįskaitė ginčo laikotarpio vidaus reikalų sistemos pareigūnų valstybinei pensijai gauti. Nurodė, kad Mokykloje mokymosi laikotarpis nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. (toliau – ir Laikotarpis) negali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti, nes Mokykla nėra vidaus reikalų, saugumo ar karo mokykla. Mokykla priskirtina prie aukštesniųjų technikos mokyklų, todėl mokslas joje nebuvo organizuojamas statutiniais pagrindais. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui jaunesniojo leitenanto atsargos karinis laipsnis suteiktas tik 1985 m. kovo 28 d., kaip baigusiam civilinę mokyklą, su kariniu pasirengimu. Taip pat atsakovas nurodė, kad įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti pusės mokymosi Mokykloje laiko taip pat nėra pagrindo, nes po mokslo Mokykloje baigimo ir stojimo į tarnybą krašto apsaugos sistemoje (1990 m. lapkričio 9 d.) praėjo daugiau nei 3 mėnesiai ir 80 procentų darbo stažo yra įgyta kitoje mokykloje.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (10.16) VPE_SP5-773, kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2020 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (10.16) VPE_SP5-773 (b. l. 13–14) nurodė, kad VAAT 2019 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4215-463/2019 nebuvo išspręstas klausimas dėl mokymosi Mokykloje laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. VSDFV Sutiko su Utenos skyriaus argumentais, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas tinkamai įvykdžius VAAT 2019 m. spalio 11 d. sprendimą.

VI

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovo VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-773 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2020 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-773, kuriais buvo atsisakyta įskaityti mokymosi laikotarpį Mokykloje į pareiškėjo tarnybos stažą (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2 ir 3 punktus), taip pat vertinama, ar yra pagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių įskaityti Laikotarpį į pareiškėjo tarnybos stažą.

2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.).

3. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas (8 punktas).

4. Pažymėtina, kad pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms), taip pat kada paskirtoji valstybinė pensija nebemokama. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; įstatymu nustačius tokią valstybinę pensiją, jos skyrimas ir gavimas turi būti siejamas būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, ir šiuo požiūriu įstatymais išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų tokiu būdu kompensuodama už tarnybos ypatumus; taip pat pasisakęs dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažo santykio: Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytas tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Vidaus tarnybos statutu (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 193–212).

5. Šiuo atveju ginčo dėl teisinio pagrindo nėra – pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas laikotarpis, kai asmuo mokėsi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose. Tačiau šiuo atveju atsakovas teigia, kad Mokykla, kurioje pareiškėjas Mokėsi ginčo Laikotarpiu, negali būti priskirta prie vidaus reikalų, saugumo ar karo mokyklų ir būtent todėl negalima įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti mokymosi Mokykloje laiką. Teismas pirmiausiai pažymi, kad argumentas, kad Mokyklos pavadinime nebuvo žodžio „karo“ mokykla, nėra pakankamas ir teisėtas pagrindas vertinti, kad tai neabejotinai buvo civilinė mokykla. Nepaisant to, teismas toliau šiame teismo sprendime pasisakys dėl aptariamo atsakovo argumento.

5.1. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 27 d. nutarime išaiškino SDAALR (DOSAAF) teisinę prigimtį ir statusą. Nutarime nurodyta, kad SDAALR (DOSAAF) buvo įsteigta SSRS Ministrų Tarybos 1951 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, t. y. valstybės aktu. SDAALR (DOSAAF) buvo pavesta stiprinti SSRS gynybinį pajėgumą, sovietinės armijos, aviacijos ir karinio jūrų laivyno galią, ruošti jaunimą tarnauti sovietinėje armijoje ir kariniame jūrų laivyne, auklėti SDAALR (DOSAAF) narius pasiaukojamo atsidavimo komunistų partijai ir meilės sovietinei armijai dvasia ir pan. Konstitucinis Teismas nurodė, kad aptariama organizacija buvo, be kita ko, sukarinta valstybinė organizacija Lietuvoje.

Atsižvelgiant aukščiau minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimą akivaizdu, kad Mokykla priklausė SDAALR (DOSAAF) organizacijai, kuri buvo sukarinta valstybinė organizacija. Aptariama organizacija yra net minima Mokyklos pavadinime. Atitinkamai yra nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Mokykla laikytina civiline mokymo įstaiga.

5.2. Šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas Mokymosi laikotarpiu buvo laikomas kursantu (o ne studentu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1332/2014 išaiškino, kad karinės mokymo įstaigos kursantas yra karys, atliekantis tikrąją karo tarnybą. LVAT taip pat nurodė, kad karinės priesaikos priėmimo faktas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes kario priesaiką davęs asmuo įgyja kario statusą, su kuriuo siejama karinės tarnybos pradžia. Iš nurodyto darytina išvada, kad kursantas – tai karinis laipsnis, kurį asmuo įgyja mokymosi karinės įstaigos metu.

Be to, pareiškėjas pateikė taip pat Bilietą (b. l. 17) ir Karinį bilietą (b. l. 22) su vertimais į lietuvių kalbą, iš kurių matyti, kad jam mokymosi laikotarpiu buvo suteiktas kursanto laipsnis, kad jis mokymosi laikotarpiu dėvėjo karinę uniformą, o Bilietą pasirašė Mokyklos viršininkas. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovas, suabejojęs tuo, kad Mokykla turi civilinės mokyklos statusą, 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-11203 kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinę, prašydamas nurodyti, kokiai iš Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte išvardintų mokyklų priskiriama Mokykla. Į šį paklausimą minėta institucija atsakė 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 14VaR-1050, nurodydama, kad ginčo Laikotarpis buvo įskaitytas kaip mokymosi laikas karo mokykloje. Šiuo raštu atsakovui taip pat pateiktas Mokyklos baigimo diplomas ir Karinis bilietas. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad nei atsakovas VSDFV Utenos skyrius, nei VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto skyriaus sprendimo, nepasisakė dėl nurodytų argumentų ir VSAT dokumentų. Be to, teismas taip pat pastebi, kad VSDFV savo 2020 m. birželio 5 d. sprendime tik išdėstė faktines aplinkybes ir sutiko su skyriaus sprendimu, t. y. VSDFV nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, o tik sutiko su skyriaus sprendimo teiginiais, nenurodant teisės aktų nuostatų, nepateikiant situacijos vertinimo (savo tyrimo), nenagrinėjant pateiktų dokumentų ir argumentų. Paminėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės buvo siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės tais pačiais jų nurodytais argumentais, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamus sprendimus, nepaisant to, kad iš esmės analogiški sprendimai (nagrinėjamai situacijai) jau buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4215-463/2019.

5.3. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad Mokyklos pavadinime nurodytas sukarintos organizacijos pavadinimas, kad Mokykloje pareiškėjui buvo suteiktas karinis laipsnis, kad mokymosi laikotarpiu jis dėvėjo uniformą bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad Mokykla, priešingai, nei teigia atsakovas, neturi civilinės mokymosi įstaigos statuso. Sutiktina su pareiškėju, kad Mokykla – tai karo mokykla, kaip ji apibrėžta Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Atitinkamai pareiškėjo mokymosi laikotarpis (nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d.) turi būti prilygintas tarnybos laikui pensijai skirti.

6. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat keliamas klausimas dėl to, kad pareiškėjas karinę priesaiką priėmė tik 1985 m. sausio 20 d. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, pareiškėjas ginčo Laikotarpiu mokėsi karo mokykloje, buvo jos kursantu, tad jis atitinka Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Aplinkybė, kad pareiškėjas karinę priesaiką priėmė tik 1985 m. sausio 20 d. yra reikšminga nustatant jo, kaip kario (pareigūno) valstybinės pensijos stažą, t. y. stažą už tarnybą. Savo ruožtu minėta specialioji norma reglamentuoja atvejus, kai asmenys mokėsi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose. Tad aplinkybė, kad pareiškėjas priesaiką priėmė 1985 m. sausio 20 d., o jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį gavo tik 1985 m. kovo 28 d., nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad jam mokymosi laikas (ginčo Laikotarpis) privalo būti įskaitytas į stažą. Aptariami faktai dėl pareiškėjo priesaikos ir jaunesniojo leitenanto laipsnio gavimo nėra aktualios (ar, juo labiau, paneigiančios) aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo Laikotarpiu mokėsi karo mokykloje, todėl jam šis laikotarpis privalo būti įskaitytas į stažą (tarnybos laiką pensijai skirti). Kitos aplinkybės reikšmingos nustatant tarnybos laiką pensijai skirti, t. y. laikotarpiams (dėl kurių ginčo nėra), kai pareiškėjas faktiškai tarnavo.

7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV 2020 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3693 ir VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. (10.16) VPE_SP5-773 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

7.1. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą. Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, jog tokiu reikalavimu pareiškėjas siekia, kad ginčo Laikotarpis (nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d.) būtų įskaitytas į pareiškėjo tarnybos stažą.

7.2. LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011 pabrėžė, kad atsakovas gali būti įpareigotas tik spręsti konkretų klausimą, atsižvelgdamas į teismo sprendime išdėstytus motyvus, o įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą negalima. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas įpareigoja VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo dalyje dėl pareiškėjo mokymosi Laikotarpio (nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d.) ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktą išaiškinimą (ginčijamas Laikotarpis turi būti prilyginamas tarnybos laikui pensijai skirti).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-773.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3693.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. Š. 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir priimti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.