Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-11 · Administracinė byla Nr. I-4215-463/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
I-4215-463/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02395-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4215-463/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02395-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolanta Malijauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūta Miliuvienė ir Jolanta Vėgelienė,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2019 m. sprendimą Nr. (6.5) I-3823 (toliau – Valdybos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-214 (toliau – Skyriaus sprendimas) dalį dėl mokymosi Tarybų Socialistinių Respublikonų Sąjungos SDAALR Kalugos aviacijos-technikos mokykloje (toliau – Mokykla) laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. neįskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti; 3) įpareigoti Skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą, įskaitant į tarnybos laiką mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. (2 m. 9 mėn. 26 d.).

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Mokykla turi būti laikoma karo mokykla, nes atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų įstaigų, kuriose mokslas ir laisvalaikis buvo organizuojami statutiniais pagrindais, reikalavimus. Tai įrodo Savanoriškos Raudonosios Vėliavos ordino draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti DOSAAF SSRS bilietas Nr. 126/29, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. buvo Mokyklos kursantas. Būtent pareiškėjas buvo kursantas, o ne studentas, klausytojas, mokinys, kas būdinga civilinei mokyklai. Iš bilieto nuotraukos matyti, kad pareiškėjas vilki karinę uniformą, kurią dėvėdavo visų tuometinių SSRS karo mokyklų kursantai (skiriamasis požymis – juostelės antpečių kraštuose). Bilietas pasirašytas Mokyklos viršininko, o ne direktoriaus, rektoriaus ar kito civilinės mokyklos įstaigos vadovo. Taip pat minėtą skundo argumentą patvirtina prie skundo pridėtas karinis bilietas Nr. 243413. Aplinkybė, kad pareiškėjas priesaiką priėmė tik 1985 m. sausio 20 d. savaime nereiškia, kad pareiškėjas mokėsi civilinėje mokykloje. Nuo pareiškėjo valios nepriklausė, kodėl buvo nustatyta tokia priesaikų priėmimo tvarka. Po Mokyklos baigimo pareiškėjui pagal tuo metu galiojančius teisės aktus išnyko prievolė atlikti būtinąją karinę tarnybą. Tokia prievolė būtų išlikusi, jeigu pareiškėjas būtų baigęs, kaip teigia Valdyba ir Skyrius, civilinę mokyklą. Ir nors civilinėse mokyklose būdavo karinės katedros, kurias baigus būdavo suteikiamas karininko laipsnis, tačiau tokios mokyklos baigimas nebuvo pagrindas išnykti prievolei atlikti būtinąją karinę tarnybą. Valdybos argumentas dėl praėjusių daugiau kaip 3 mėnesių nuo mokslo Mokykloje baigimo iki stojimo į tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje neturi įtakos pareiškėjo pensijos dydžiui apskaičiuoti pripažinus faktą, kad Mokykla atitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu reikalavimus, todėl pareiškėjas dėl jų nepasisako.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 21–23) su juo nesutiko ir prašo teismo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. Mokymosi Mokykloje laikas negali būti įskaitytas į tarnybos laiką, nes Mokykloje mokslas nebuvo organizuojamas statutiniais pagrindais, karinę priesaiką pareiškėjas priėmė tik 1985 m. sausio 20 d., jaunesniojo leitenanto atsargos karinis laipsnis pareiškėjui suteiktas 1985 m. kovo 28 d. SSRS gynybos ministerijos įsakymu, kaip ir visiems tuo metu baigusiems civilines mokymosi įstaigas, kuriose buvo numatytas karinis parengimas. Įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti skirti pusė mokymosi Mokykloje laiko taip pat nėra pagrindo, nes po mokslo Mokykloje baigimo ir stojimo į tarnybą krašto apsaugos sistemoje (1990 m. lapkričio 9 d.) praėjo daugiau nei 3 mėnesiai. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus Valdybos ir Skyriaus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo Skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 95).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 81–83) su juo nesutiko ir prašo teismo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai analogiški Skyriaus atsiliepime pateiktiems. Papildomai Valdyba nurodė, kad aplinkybę, jog Mokykla nepriskirtina prie karo mokyklų įrodo įrašai pareiškėjo pateiktame kariniame biliete Nr. 243413, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo įgytas išsilavinimas Mokykloje laikytinas specialiuoju, o ne kariniu (pareiškėjas įgijo karinį parengimą, o ne karinį išsilavinimą).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo mokymosi Mokykloje laikotarpio nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. įskaitymo į jo tarnybos laiką vidaus reikalų sistemos pareigūnų valstybinei pensijai skirti.

2. Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta šios reikšmingos aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (b. l. 48–50), kuriuo prašoma skirti pareigūnų ir karių valstybę pensiją už tarnybą.

2.2. Skyriui pateikti (b. l. 38; 45–47): darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) (b. l. 50); 2019 m. vasario 25 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 86-6 (b. l. 51–54), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. (2 m. 9 mėn. 26 d.) buvo Mokyklos kursantas; tarnybos lapas (b. l. 55–61); darbo knygelės kopija (b. l. 63–66); diplomo nuorašo kopija (b. l. 67; vertimas į lietuvių kalbą – b. l. 103); karinio bilieto kopija (9–11; vertimas į lietuvių kalbą – b. l. 12–14); struktūros ir etato sąrašo kopija (b. l. 69–79); asmens tapatybės kortelė (b. l. 39); Mokyklos bilietas (b. l. 41; vertimas į lietuvių kalbą – b. l. 8); darbo knygelės kopija (b. l. 42–44; 105–108; vertimas į lietuvių kalbą – b. l. 100–102).

2.3. Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės su 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-11203 „Dėl A. Š. mokslų“ (b. l. 28–29), kuriuo prašė nurodyti, kokiai iš Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte įvardytai mokyklai priklauso Mokykla bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakant į šį raštą (b. l. 26–27) nurodyta, kad Mokykla laikytina užsienio valstybės (TSRS) karo mokykla ir ši išvada pagrįsta anksčiau pateiktais Diplomu ir karinio bilieto kopija.

2.4. Skyrius, išnarinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Skyriaus sprendimą (b. l. 24–25), kuriuo pareiškėjui, be kita ko, neįskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti mokymosi Mokykloje ginčo laikotarpiu, paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

2.5. Pareiškėjas, nesutikęs su tokiu Skyriaus sprendimu, kreipėsi su 2019 m. gegužės 17 d. prašymu dėl tarnybos stažo skaičiavimo klaidos (b. l. 84–85), kuriame nurodė, kad ginčo laikotarpis turi būti įskaitytas į tarnybos laiką, nes baigus Mokyklą yra užskaitoma būtinoji karinė tarnyba, todėl nėra civilinė specialioji vidurinė. Taip pat besimokantys Mokykloje turėjo ne moksleivio, o kursanto statutą. Dėl nepertraukiamo stažo pareiškėjas nurodė, kad 1982 m. rugpjūčio mėnesį dirbus Lietuvos tarybų Socialistinės Respublikos Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti Centro komiteto Eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos (toliau – LTSR SDAAL CK Aviacijos gamykla) antros kategorijos aviotechniku, pareiškėjui buvo pasiūlyta mokytis Mokykloje, kur pareiškėjas ir įstojo su LTSR SDAAL CK Aviacijos gamyklos siuntimu. Baigus Mokyklą, pareiškėjas buvo paskirtas į tą pačią darbovietę, iš kurios buvo atsiųstas mokytis. Pareiškėjas paaiškino, kad Mokyklos baigimo data, patvirtinta diplomo išdavimu yra 1985 m. birželio 26 d., tačiau darbo knygelėje įrašas į priėmimą į darbą yra 1985 m. vasario 11 d. Tokia situacija susidarė dėl to, kad darbo pradžia buvo sietina su pareiškėjo gamybinės praktikos pradžia.

2.6. Valdyba, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Valdybos sprendimą (b. l. 86–87), kuriuo konstatavo, kad Skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti mokymosi Mokykloje ginčo laikotarpį, todėl pareiškėjo reikalavimą įskaityti ginčo laikotarpį į jo tarnybos laiką atmestas kaip nepagrįstas. Valdybos sprendimas grindžiamas tuo, kad Mokykla nėra vidaus reikalų, saugumo ar karo mokykla (Mokykla priskirtina prie Aukštesniųjų technikos mokyklų), mokslas Mokykloje nebuvo organizuojamas statutiniais pagrindais, karinę priesaiką pareiškėjas priėmė tik 1985 m. sausio 20 d., jaunesniojo leitenanto atsargos karinis laipsnis pareiškėjui suteiktas tik 1985 m. kovo 28 d. SSRS gynybos ministerijos įsakymu, kaip ir visiems tuo metu baigusiems civilinės mokymosi įstaigas, kuriose buvo numatytas karinis parengimas. Įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti pusė mokymosi Mokykloje laiko taip pat nėra pagrindo, nes po mokslo Mokykloje baigimo (1985 m. birželio 26 d.) ir stojimo į tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje (1990 m. lapkričio 26 d.) praėjo daugiau negu 3 mėnesiai.

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), kuris taikomas visiems viešojo administravimo subjektams, šiuo atveju ir Skyriui, vykdantiems viešąjį administravimą ir priimantiems individualius administracinius aktus.

4. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas (8 punktas).

5. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad minėta teisės norma reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. A556-336/2011) pateikė išaiškinimą, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal nuoseklią praktiką teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009 ir kt.).

6. Įvertinus šį teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, kuris įgaliotas spręsti dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ar neskyrimo, atsisakymas skirti asmeniui pareigūnų (ar) karių valstybę pensiją turi būti grindžiamas teisiniu ir faktiniu pagrindu, nurodant aiškią priežastį, dėl ko valstybinė pareigūno ar kario pensija nėra skiriama. Atsisakymą įforminančiame individualiame administraciniame akte turi būti išdėstyti aiškūs, adekvatūs ir pakankami motyvai, pagrįsti faktiniais duomenimis, iš kurių asmuo suprastų dėl kokių konkrečių priežasčių ir kuo remiantis priimtas būtent toks sprendimas.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiamasi sprendimais, teigdamas, kad Mokykla atitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus, todėl mokymosi joje laikotarpis turi būti įskaitytas į jo tarnybos laikotarpį. Skundžiamame Skyriaus sprendime, nepateikiant jokių argumentų nurodyta, kad ginčo laikotarpis nėra įskaitomas į pareiškėjo tarnybos laiką. Valdybos sprendime, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Skyriaus sprendimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, konstatuota, kad Skyriaus sprendimas teisėtas, nes Mokykla nėra vidaus reikalų, saugumo ar karo mokykla, pareiškėjas karinę priesaiką priėmė tik 1985 m. sausio 1 d., o laipsnis suteiktas tik 1985 m. kovo 28 d., kaip tuo metu baigusiems civilines mokyklas, išaiškinant, kad pareiškėjui negali būti įskaitytas ir pusę mokymosi laiko Mokykloje į jo tarnybą. Šiuo atveju institucija, kuri privalėjo išnagrinėti asmens skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės už viešojo administravimo subjektą motyvavo jo priimtą sprendimą, pripažindama jį teisėtu ir pagrįstu. Tokia situacija akivaizdžiai įrodo, kad skundžiamas Skyriaus sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kuriuo remiantis į pareiškėjo tarnybą nebuvo įskaitytas laikotarpis, kurį pareiškėjas mokėsi Mokykloje, nesusietas su jokiais objektyviais duomenimis (faktais), todėl vertinamas kaip neatitinkantis Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas pažeidimas yra esminis, nes paneigė pareiškėjo teisę suprasti priimto sprendimo pagrindus. Todėl ginčijamas Skyriaus sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti naikinamas. Pripažinus tai, neteisėtas ir nepagrįstas yra ir Valdybos sprendimas, kuriuo Skyriaus sprendimas buvo pripažintas teisėtu. Šiuo atveju konstatavus VAĮ 8 straipsnio pažeidimą, skundžiami sprendimai panaikinami, o Skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, laikantis Įstatymo ir VAĮ keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sprendimą Nr. (6.5) I-3823.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-214 dalį dėl mokymosi Tarybų Socialistinių Respublikonų Sąjungos SDAALR Kalugos aviacijos-technikos mokykloje laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 26 d. neįskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir priimti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėJolanta Vėgelienė