Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjas iki 2017-06-28 buvo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys-gelbėtojas (statutinis valstybės tarnautojas, 15 pareigybių grupė), kuris atleistas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017-05-26 įsakymu Nr. TE-130 suėjus amžiui. Nurodo, kad po atleidimo su pareiškėju buvo atsiskaityta iš dalies, sumokant einamojo mėnesio darbo užmokestį. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis jam taip pat priklauso išeitinė kompensacija – 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Teigia, jog dėl to skundu kreipėsi į Departamento Tarnybinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), tačiau Skundžiamu sprendimu atsisakyta nagrinėti jo skundą, kadangi pareiškėjas nebėra pareigūnas, o Komisija nagrinėja tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skundus. Su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka ir mano, jog ginčai, kylantys iš pareigūno statuso praradimo teisinių santykių taip pat turi būti sprendžiami pagal Statuto 61 straipsnyje bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13, X skyriuje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į visa tai, mano, kad Skundžiamas sprendimas naikintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Pareiškėjas ar jo atstovas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka iš esmės administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo skyriaus 2017-07-10 sprendimo Nr. 9.4-1475(3.46) „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017-05-26 įsakymu Nr. TE-130 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 62 straipsnio 1 dalies 2 punktu (sukakus nustatytam amžiui), 66 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 18 dalies 1 punktu, iš vidaus tarnybos 2017-05-28 atleistas vidaus tarnybos puskarininkis A. B., Klaipėdos apskrities priešgaisrines gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas (statutinis valstybės tarnautojas, 15 pareigybių grupė), bei nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas 2017-05-08 yra 24 metai 9 mėnesiai 24 dienos.

Pareiškėjas Departamento Tarnybinių ginčų komisijai 2017-06-26 skundu „Dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos atleidžiant iš tarnybos“ nurodė, kad po atleidimo su juo buvo atsiskaityta iš dalies, sumokant einamojo mėnesio darbo užmokestį. Paaiškinta, kad vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam priklauso 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nurodyta, kad duomenų apie tai, jog ši kompensacija bus mokama vėlesniu laikotarpiu pareiškėjas neturi ir su juo tai derinta nebuvo, todėl, vadovaujantis Statuto 61 straipsnio 1 dalimi bei nepraleidžiant numatyto termino, Komisijai teikė skundą, kuriuo prašė išnagrinėti susidariusią situaciją dėl jam neišmokėtos išeitinės kompensacijos po atleidimo iš vidaus tarnybos bei priimti sprendimą, kuriuo būtų įpareigota išmokėti jam priklausančią kompensaciją.

Skundžiamu sprendimu nurodyta, kad Departamente 2017-06-28 gautas pareiškėjo skundas ir pažymėta, jog pagal Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 d. įsakymu Nr. IV-13 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Individualių tarnybinių ginčų Komisijoje nagrinėjami tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų prašymai. Nurodyta, kad pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos ir nebeturi pareigūno statuso, todėl jo prašymas nebėra priskiriamas Komisijos kompetencijai. Be to, nurodyta, kad Departamento personalo skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą ir konstatavo, kad pareiškėjas 2017-05-28 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl pareiškėjui išeitinė kompensacija nepriklauso, nes Statuto 68 straipsnis nenustato išeitinės kompensacijos šiuo pagrindu atleidžiamam pareigūnui iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

Statuto 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 4 ginčai dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Statuto 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Taigi, darytina išvada, jog pagal šias Statuto nuostatas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti tik pareigūnas.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13, X skyriuje nustatyta individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka (Taisyklių 224-253 punktai). Analizuojant šios tvarkos nuostatas, taip pat matyti, jog rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą Tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti tik pareigūnas (pvz.: Taisyklių 226, 227, 229.2 punktai ir kt.).

Išeitinės kompensacijos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos nustatytos Statuto 68 straipsnyje. Akivaizdu, kad pareiškėjo 2017-06-26 skundo „Dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos atleidžiant iš tarnybos“ dalykas – išeitinės kompensacijos dydis kyla ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybos santykių nutraukimu, todėl Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog šis pareiškėjo skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

Kita vertus, pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, vadovaujantis 62 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam sukanka šio statuto 63 straipsnyje nustatytas amžius). Statuto 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išeitinė kompensacija išmokama pareigūnui atleidžiamam iš vidaus tarnybos tik pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 16 ir 17 punktus ir 62 straipsnio 2 dalį, todėl Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui išeitinė kompensacija nepriklauso.

Teismas nenustatė, kad priimant Skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas būtų viršiję kompetenciją, taip pat kad Skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, naikinti Skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.