Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, S. L. pripažintas recidyvistu.

Iš S. L. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteista 1 345,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo du žmones: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 7 d. apie 21.56 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. L. metu, jį parvertė ant lovos ir kumščiu ne mažiau kaip šešis kartus sudavė jam į veidą ir taip V. L. padarė poodinę kraujosruvą kairiame paakyje ir dešinio skruostikaulio lūžį, t. y., nesunkiai jį sužalojo. Po to jis ne mažiau kaip keturis kartus sudavė V. L. į kaklo – krūtinės sritis, šiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. L. kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į veidą D. M., bandžiusiai apginti V. L., taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties, t. y., nesunkiai ją sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi S. L. apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar savo kaltės, o prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir leisti ją atlikti atvirojoje kolonijoje, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

6. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos nusikalstamos veikos (nesunkus dviejų žmonių sužalojimas) padarymą paskyrė didesnę nei sankcijos minimumą, tačiau bausmės vidurkio nesiekiančią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę ir parinkdamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. L. padarė tyčinį nesunkų (nusikaltimas iš tiesų yra apysunkis) baigtą nusikaltimą, anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto būdamas recidyvistu per labai trumpą laikotarpį nuo tada, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę (2024 m. gruodžio 2 d.), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, S. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų elgesys – girtavimas kartu ir bandymas pavogti S. L. pinigus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarytą nusikalstamą veiką, S. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o taip pat ir faktą, kad BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismas S. L. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą, paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir S. L. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. L. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas S. L. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti S. L. paskirtos bausmės, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

8. Kaip ir minėta, S. L. padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą – nesunkiai sužalojo du žmones. S. L. anksčiau teistas net 20 kartų, iš jų ir už analogiškus nusikaltimus žmonių sveikatai, jo teistumas neišnykęs, vėl nusikalto būdamas recidyvistu, ką tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, per paskutinius 5 metus eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, nevedęs. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai) ir dvi sunkinančios (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

9. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte padarytą nusikalstamą veiką įmanoma pasiekti S. L. paskyrus realią, didesnę nei sankcijos minimumas, tačiau bausmės vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, sumažino trečdaliu. Akivaizdu, kad S. L. elgesys yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles. S. L. yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirtos bausmės, netgi reali laisvės atėmimo bausmė, jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo pakartotinės smurtinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl pagrindo pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ar jos dydis yra per griežti, todėl neteisingi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 33–35 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatytomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą privalo nustatyti ne teismas, bet Lietuvos kalėjimų tarnyba. Nuteistiesiems taikomų laisvės atėmimo bausmių atlikimo sąlygos gali būti keičiamos esant BVK 37 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, Taisyklių XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų keitimo ar švelninimo S. L. turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotą pareigūną.

11. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 23 d. apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2025-06248 su lydinčiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad už advokatės A. Mačernytės nuteistajam S. L. suteiktą antrinę teisinę apeliaciniame procese prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas 120,83 Eur (t. 3, b. l. 82-85).

13. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14. Nuteistasis S. L. šios bylos apeliacinio procesu metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jo laisvė buvo suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus nuteistojo turtinę padėtį – S. L. dar iki suėmimo niekur nedirbo, savo vardu registruoto turto neturi, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo S. L. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.