Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-593-729/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-04
Bylos Nr.
1-593-729/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47868-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-593-729/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47868-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.5; 2.3.6.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam S. L.,jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2022 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2024 m. gruodžio 2 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nesunkiai sužalojo du žmones:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 7 d., apie 21.56 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. L. metu, jį parvertė ant lovos ir kumščiu ne mažiau kaip šešis kartus sudavė jam į veidą ir taip V. L. padarė poodinę kraujosruvą kairiame paakyje ir dešinio skruostikaulio lūžį, t. y., nesunkiai jį sužalojo. Po to jis ne mažiau kaip keturis kartus sudavė V. L. į kaklo – krūtinės sritis, šiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. L. kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į veidą D. M., bandžiusiai apginti V. L., taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties, t. y., nesunkiai ją sužalojo.

Kaltinamasis S. L. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad atvyko į bendrabutį pas V., adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu išgerti, pats atsinešė degtinės butelį. V. ir D. pažinojo iš anksčiau; prieš įvykį daug kartų yra pas juos buvęs, kartu vartojęs alkoholį. Kai pritrūko degtinės, nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės ir maisto. Grįžęs atgal, tęsiantis išgertuvėms pamatė, kaip V. iš jo striukės ištraukė piniginę; jam pasakė, kad padėtų atgal į vietą, tačiau V. nesureagavo. Toks V. elgesys jam sukėlė pyktį, todėl S. L. su juo susigrūmė ir sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius, V. irgi jam sudavė keletą smūgių. Paskui į grumtynes įsijungė ir D., todėl pripažįsta, kad sudavė ir jai. Sutinka, kad galėjo taip smarkiai trenkti, kad sukeltų jiems nustatytus sužalojimus. Po muštynių S. L. išėjo į lauką ir ten jį sulaikė policija, kurią iškvietė kaimynai. Savo veiksmus vertina kritiškai, iš klaidos pasimokė, ateityje taip nebesielgtų; supranta, kad galėjo pranešti apie piniginės vagystę policijai, o ne pats aiškintis situaciją. Civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada jį atlyginti. Prieš padarant šią nusikalstamą veiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę; įkalinimo įstaigoje dirbo, ketina ir toliau tęsti darbą. Jo finansinė padėtis kukli, turi įsiskolinimą antstoliams apie 15 000 Eur; kol dirbo, įsiskolinimą dalimis iš jo skaičiuodavo. Yra sergantis, serga ŽIV ir hepatitu, tačiau gydosi, šiuo metu yra suimtas, įkalinimo įstaigoje duoda vaistų. Pasižada ateityje užsikoduoti ir daugiau alkoholio nebevartoti.

Kadangi kaltinamasis S. L. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja. Greta kaltinamojo S. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus poskyrio viršininko tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 7 d., apie 21.56 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), S. L., kuriam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, konflikto metu sumušė V. L. ir D. M.. V. L. diagnozuoti veido sumušimai, D. M. diagnozuota trauminė subdurinė hemoragija (1 t. b. l. 1-10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000757403) nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 7 d., 21.56 val., pranešėja pranešė, jog bendro naudojimo koridoriuje pilna kraujo, po koridorių vaikšto nepažįstamas vyras iki pusės nuogas ir teigia, kad buvo svečiuose. Nuėjus į kambarį, kuriame svečiavosi vyras, lovoje guli sumušta moteris (1 t., b. l. 23-24).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-42).

Iš 2025 m. sausio 10 – 29 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Užlipus į trečią namo aukštą prie bendro naudojimo koridoriaus durų sutinka iki pusės nuogą vyrą, kaip vėliau nustatyta S. L., kurio rankos išteptos galimai krauju. Bendrabučio gyventoja nurodo, kad jis sumušė moterį; S. L. nurodo, kad nieko nemušė. Bendro naudojimo koridoriuje stovi moteris, kaip nustatyta D. M., matosi, kad jos kairysis skruostas ištinęs, ant veido, rūbų matosi raudonos galimai kraujo dėmės. Į pareigūno klausimą ar ją sumušė S. L., D. M. nerišliai atsako į klausimą, vėliau nurodo, kad jis trenkė į skruostą. Pareigūnai užeina į kambarį Nr. 85, kuriame ant sofos guli vyras, kaip nustatyta V. L., kurio veidas sumuštas, kruvinas; vyras nieko nekalba, yra sąmoningas, ant patalynės matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. D. M. nurodo, kad V. L. S. sudavė į galvą ir veidą. Atvykę greitosios pagalbos medikai D. M. ir V. L. išveža į ligoninę (1 t., b. l. 43-46).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. L., kurio veide po akimis stebimos poodinės hematomos bei kraujuojanti žaizda kairiame lūpos kampe (1 t. b. l. 122-126).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėta D. M., kurios kairėje veido pusėje stebima hematoma ir sutinusi žando sritis (1 t., b. l. 142-147).

Iš 2025 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas G. P. apžiūrėjęs V. L. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją pateikė išvadą, kad V. L. nustatyti dešinio skruostikaulio lanko vidurinės ir užpakalinės dalių linijiniai lūžiai su minkštųjų audinių patinimu. Nedidelė poodinė kraujosruva kairiame paakyje. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 7 d., 22.50 val. (nurodyta atvykimo į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę data ir laikas). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodytos 2 trauminių kontaktų sritys (dešinysis skruostas, kairysis paakys), kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais, bukais daiktais. Dešinio skruostikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruva kairiojo paakio srityje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 73-76).

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas G. P. apžiūrėjęs D. M. gydymo stacionare ligos istoriją ir ambulatorinę asmens sveikatos istoriją nustatė, kad D. M. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties, nesuspaudžiantis galvos smegenis. Sužalojimas padarytas anksčiau nei 2024 m. gruodžio 7 d., 22.42 val. (nurodyta atvykimo į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę data ir laikas). Visi sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus kairią veido pusę. Galvos sumušimo pasėkoje padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties, nesuspaudžiantis galvos smegenų, sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d., apie 12.00 val., pas jį ir D. M. į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs pažįstamas S., kur visi trys gėrė degtinę. Išgertuvių metu S. ant jo dėl kažko supyko ir parvertęs ant lovos pradėjo kumščiu jį daužyti. S. ne mažiau nei 6 kartus jam sudavė į veido sritį ir ne mažiau nei 4 kartus į kaklo – krūtinės sritį. Jam buvo prakirsta lūpa, pradėjo bėgti kraujas, tinti akys; smurtiniai veiksmai jam sukėlė stiprų fizinį skausmą. Kai jį mušė, D. buvo kambaryje, jai pasakius iškviesti policiją, ši išėjo iš kambario, o sugrįžusi pasakė, kad policiją iškvietė. Tuo metu S. buvo kambaryje, o jis vis dar gulėjo ant lovos, nematė kas vyksta, nes buvo užsimerkęs, tino akys. Išgirdo kaip D. sušuko „nemušk manęs“; suprato, kad S. ją taip pat muša. Kitų garsų negirdėjo arba neįsidėmėjo; ką S. darė D. nematė. Įvykio metu buvo neblaivus, atsimena ne visas aplinkybes, galimai painioja įvykių eiliškumą. Po to suvokė, kad kambaryje yra policininkai bei matė, kad D. taip pat yra sumušta (1 t. b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. pas ją su V. L. į svečius, (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas S., kuris visi kartu gėrė degtinę. Pritrūkus degtinės, vieną kartą su S. į parduotuvę „Maxima“ ėjo ji, o kitą kartą – V.; degtinę pirko S.. Vakare, galėjo būti po 21.00 val., tarp S. ir V. kilo žodinis konfliktas, dėl ko neatsimena. S. priėjo prie gulinčio V. ir pradėjo kumščiu daužyti jam į veidą. Kiek kartų sudavė, neatsimena, atrodo, kad ne mažiau nei keturis. Kas vyko po to, neatsimena, jai atrodo, kad ji puolė gelbėti V., nes jo veidas buvo kruvinas. S. pasisuko ir kumščiu ne mažiau nei du kartus jai sudavė į kairįjį skruostą. Kas vyko toliau - neatsimena. Pamena, kad atvažiavo medikai, policija, ją išvežė į ligoninę (1 t. b. l. 137-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d., apie 21.45 val., būnant bendrabučio kambaryje ketvirtame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas daužo ketvirto aukšto koridoriaus bendro naudojimo metalines duris. Jo draugė K. R. nuėjo jas atidaryti, tačiau netrukus grįžusi pasakė, kad ketvirto aukšto koridoriuje ant grindų pilna kraujo dėmių. Abu nuėjo prie metalinių durų, už kurių stovėjo pusnuogis be viršutinių rūbų nepažįstamas vyras, kurio veidas, rankos, krūtinės ir pilvo sritys buvo kruvini, ant dešinės plaštakos buvo užvyniotas medžiaginis maišelis. Paklausus pas ką eina, vyras nurodė, kad pas draugą gyvenantį priešais metalines duris. Suprato, kad vyras nori eiti į kambarį Nr. 85, kuriame gyvena kaimynai V. ir D.. Jie nuėję prie kambario Nr. 85, prie kurio ant grindų taip pat buvo kraujo dėmės, beldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Atidaręs neužrakintas kambario duris įėjo į vidų; D. ir V. gulėjo lovoje. D. veidas buvo stipriai sumuštas, kaip atrodė V. nematė, nes jis buvo nusisukęs; kambaryje buvo pritaškyta kraujo dėmių. Išėję iš kambario su K. R. vyro paklausė kas jis toks, ko jis atėjo, pastarasis pasakė, kad yra S., tačiau ko atėjo nepaaiškino. Jie užtrenkė duris, vyro neįleido. Tada į koridorių išėjo D., kuri į K. R. klausimą kas ją sumušė, pasakė, kad draugas S.. K. R. paskambino 112, iškvietė policiją, o D. nuėjo į savo kambarį. Atvykę policijos pareigūnai S. sulaikė, o medikai V. ir D. išsivežė (1 t., b. l. 182-185).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. R. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė liudytojas P. L. (1 t., b. l. 174-177).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis S. L. mušdamas nesunkiai sužalojo du žmones, V. L. ir D. M.. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto apžiūros protokolai ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusieji buvo nesunkiai sužaloti. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis S. L. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas, jo teistumas neišnykęs, nusikalto būdamas recidyvistu per labai trumpą laikotarpį nuo tada, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę (2024 m. gruodžio 2 d.); per pastaruosius 5 metus jis daug kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra nevedęs, išlaikytinių neturi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų elgesys – girtavimas kartu ir bandymas pavogti kaltinamojo pinigus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, svetimos nuosavybės neliečiamybę. Kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirtos bausmės, netgi reali laisvės atėmimo bausmė, jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo šios tyčinės ir brutalios nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o taip pat į faktą, kad BK 138 straipsnio dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė ir skiriama S. L., nustatant didesnį nei minimalų jos dydį.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 345,76 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiųjų V. L. ir D. M. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 80-86). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. L. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 345,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. L. išlaidų (470,83 Eur) priteisimo iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgdamas į tai, prašymas dėl kaltinamajam privalomai valstybės suteiktos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, S. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, (santykiu 1:1) į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo S. L. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti S. L. recidyvistu.

S. L. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada - panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. L. 1 345,76 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt šešis centus) Eur turtinei žalai atlyginti.

2024 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) prokurorės R. B. priimtu nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. L. piniginėms lėšoms (52,43 Eur) palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu patenkinto Klaipėdos teritorinei ligonių kasos civilinio ieškinio išieškojimo ir šią sumą perduoti daliniam šio civilinio ieškinio padengimui.

Nepriteisti iš S. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė