Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-252-1049/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
eAN2-252-1049/2023
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00013-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
E. Č.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-252-1049/2023Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00013-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.6; (S) 21.11.10; 21.11.11
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Č. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo Virginijaus Pilecko 2023 m. birželio 21 d. nutarimu nubaustas 800,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešių) mėnesių terminui bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. birželio 5 d. 7.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais E. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu E. Č. kreipėsi su skundu į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus, kurie 2023 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos 2023 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde E. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

3.1. Skunde nesutinkama tik su administracinio poveikio priemone ir jos dydžiu, motyvuojant tuo, kad nei Institucijos, nei apylinkės teismo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo, yra formalūs. Apeliantas pabrėžia, kad jam buvo nustatytas tik 0,43 (0,41 po paklaidos) promilių neblaivumas. Iki šio įvykio, turėdamas 29 metų vairavimo stažą, nebuvo padaręs analogiško ar panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės nuvykti į darbą bei grįžti iš jo, tinkamai vykdyti šaulio pareigas bei užtikrinti vaikų, savo sveikatos gerovės ir išlaikyti šeimos.

3.2. Apeliantas pažymi, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, nurodė visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Skundo autoriaus įsitikinimu, egzistuoja kompleksas aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Skunde pabrėžiama, kad remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, 8.35 val. alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,32 promilės, todėl turi būti atsižvelgiama į tai, jog visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvykio metu važiavo leistinu greičiu, gerai pažįstamu keliu, todėl galėjo tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius.

3.3. Skunde nurodomi teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose pasisakoma, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių/val. (nuo 0,0025 promilių/min iki 0,0033 promilių per minutę) bei, kad iš žmogaus organizmo per 1 val. pasišalina 0,1-0.25 promilės alkoholio. 2023 m. birželio 5 d. 8.12 val., jam buvo nustatytas 0,43 promilės (pritaikius paklaidą 0,41 promilės) neblaivumas. 2023 m. birželio 5 d. 8.35 val., paimtame kraujo mėginyje buvo nustatytas 0,32 promilių neblaivumas. Lietuvos teismo medicinos specialistų formulės pagrindu atlikus paskaičiavimus matyti, kad 23 min. iki kraujo mėginio paėmimo kraujyje buvo nuo 0,3991 promilės iki 0,4566 promilių etilo alkoholio koncentracija. Todėl šiuo atveju yra pagrindas vadovautis principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami jo naudai, tai yra remiamasi palankiausiu skaičiavimu – 0,3991 promilės ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti ją trumpesniam terminui.

3.4. Taip pat skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes alkoholį vartojo 2023 m. birželio 4 d. vakare, todėl neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui sekančios dienos ryte – 7.33 val., vairavo automobilį. Vairuodamas nepadarė eismo įvykio, žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, paskirtą 800,00 eurų baudą sumokėjo. Policijos pareigūnų buvo stabdytas ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o reido metu. Jokių neblaivumo požymių nustatyta nebuvo, nesijautė alkoholio kvapo, elgėsi adekvačiai. Dėl piniginės nuobaudos patyrė finansinę naštą, išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą. Dirba bendro ugdymo mokyklos direktoriumi, į darbo vietą tenka vykti 39 kilometrus. Į darbo vietą nuvykti visuomeniniu transportu nėra galimybės. Be to, jis yra ir (duomenys neskelbtini) narys, kur charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja įvairiose pratybose rytų ir vidurio Lietuvoje. Ne kartą yra gavęs apdovanojimų ir padėkų tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek ir iš (duomenys neskelbtini) bei iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VšĮ (duomenys neskelbtini). Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, rizikuoja netekti darbo, o jo netekęs, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, kas apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (paskolos gražinimą) ir sukeltų neigiamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Skunde pažymi ir tai, kad augina du vaikus, kurie lanko mokyklą, jaunųjų šaulių būrelį ir gabių vaikų ugdymo programą „(duomenys neskelbtini)“ K. mieste. Taip pat savo sveikatos priežiūros tikslais, yra svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes dėl diagnozuotos širdies ligos, tenka vykti į gydymo įstaigas.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo. Skundo autoriaus teigimu, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgtus į teismų praktikos pavyzdžius, nors jo veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos nusižengimo sudėtį, įvertinus byloje esančias administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į E. Č. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Šimoniūtis prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais ir nurodoma, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip, kad teigia apeliantas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui ir atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kuria apelianto argumentai ir motyvai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o Institucijos nutarimas pripažintas teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Č. iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, jog 2023 m. birželio 5 d. 7.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 (įvertinus paklaidą 0,41) promilių girtumas ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad E. Č. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniu skundu E. Č. iš esmės nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ar iš viso neskirti šios administracinio poveikio priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

7. E. Č. Institucijos 2023 m. birželio 21 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirta minimali 800,00 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

8. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo E. Č. atžvilgiu, pažymėtina, kad minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

10. Taip pat remiantis teismų praktika, paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

11. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, o taip pat ir skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, priėmė pagrįstą nutarimą, tam pritarė ir apylinkės teismas, todėl institucijos nutarimo ir/ar teismo nutarties naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

13. Skunde apeliantas nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pripažino aplinkybę, kad iš vakaro buvo vartojęs apie 200 ml brendžio, kas teismo nuomone yra itin abejotina ir prieštarauja net paties apelianto skunde pateiktiems skaičiavimams dėl tokio kiekio alkoholio skaidymo laiko sveiko vyro organizme, esą ryte jautėsi blaivus, jam paskirtą baudą sumokėjo, visgi šie skundo argumentai jokios realios reikšmės ir neturi, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, E. Č. neatliko nieko kito, kaip tik neblaivus policijos pareigūnų reido metu sulaikytas prie automobilio vairo papūtė į alkotesterį, kuris abu kartus parodė jo neabejotiną apsvaigimą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors su neblaivumo nustatymo duomenimis sutiko, tačiau iš 2023 m. birželio 16 d. paaiškinimo, matyti, kad visgi visais įmanomais būdais E. Č. siekė sumažinti savo atsakomybę, teigdamas, jog neblaivumo nustatymui galėjo turėti įtakos tai, kad prieš išvykdamas iš namų, apie 2 min. burną skalavo burnos skalavimo skysčiu „Listerine“, nors jo neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris turi atitinkamą alkoholio garų koncentracijos atpažinimo funkciją, be to, tarp tikrinimų, kaip ir numatyta, buvo padaryta ne trumpesnė nei 15 minučių pertrauka, kuomet vairuotojas iš viso nieko nevartoja. Apygardos teismas sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, niekam nebuvo padaryta žala, tačiau pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. E. Č. vairavimas nesukėlė realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.

14. Nors vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad E. Č. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,41 promilės (pritaikius 0,017 promilių paklaidą), kuris tik nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės), o reali žala asmenims ar turtui nepadaryta, ir dėl to jam atsakomybė turėtų būti švelninama, ir visos abejonės aiškinamos apelianto naudai, tačiau su šiuo skundo argumentu duomenis vertinant kompleksiškai visgi negalima sutikti. Pats E. Č. neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau paaiškino, kad buvo suvartojęs tik 200 ml. brendžio iki 20.00 val. vakaro, o sėsdamas už vairo kitos dienos rytą nesijautė apsvaigęs. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus, sprendė ir iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti tai, kad įvykio vietoje E. Č. blaivumas buvo tikrintas du kartus, pirmuoju tikrinimu 7.33 val., jam nustatytas 0,48 promilių girtumas, o praėjus penkiolikai minučių – 7.48 val., asmens neblaivumas išliko nustatant 0,43 promilių rodmenis. Turint galvoje, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, akivaizdu jog E. Č. išvykstant iš namų ir vos sėdus prie automobilio vairo jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o jo paties argumentai dėl iš vakaro suvartoto tokio nedidelio alkoholio kiekio dėl ko jis apsvaigimo esą nejuto, kaip jau minėta, yra neįtikinami, nors tai ir neturi reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankiausias rodiklis, kuris vėlgi, neabejotinai liudija buvusį jo neblaivumą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 2962/2023(01), kurioje nurodyta, jog 8.35 val. paimtame E. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,32 promilės etilo alkoholio. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados rezultatais, tačiau tai nepaneigia nei Institucijos, nei apylinkės teismo išvados, jog 2023 m. birželio 5 d. 7.33 val., E. Č. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teismų praktikoje taikomai moksliškai patvirtintai formulei, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remdamasis apeliantas pažymi, kad pagal Vidmarko formulę patikrinimo alkotesteriu metu jam galėjo būti nustatytas nuo 0,3991 promilės iki 0,4566 promilių neblaivumas, todėl reikėtų vadovautis principu, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos jo naudai. Šiems apelianto argumentams negalima besąlygiškai pritarti. Apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai, fizinės veiklos, vartojamų skysčių, maisto ir pan. Ir nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ir jos pagrindu atliktiems skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis E. Č. neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Tiek Institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl E. Č. neblaivumo laipsnio iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę.

16. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad E. Č. turi ilgą vairavimo stažą, į ką jis atkreipia teismo dėmesį ir savo apeliaciniame skunde, tačiau vienas iš esminių argumentų sprendžiant klausimą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat yra ir jo baustumai administracine tvarka. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, E. Č. yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors baudas sumokėjęs, tačiau ir aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas prieštarauja skundo išvadai jog jį galima laikyti atidžiu ir rūpestingu vairuotoju.

17. Aukštesniojo teismo nuomone net ir esant labai nežymiai įstatymo leistiną normą viršijančiam alkoholio kiekiui organizme, kaip kad šiuo atveju, tai nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą tokiam asmeniui, kadangi čia labai svarbią reikšmę įgyja kitų aplinkybių vertinimas iš kurių viena svarbiausių – turimos administracinės nuobaudos, o šis rodiklis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra nepalankus. Skunde nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – E. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė sukels nepatogumų, tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą, auginamų dviejų vaikų užklasiniam ugdymui, veiklai (duomenys neskelbtini), savaime nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau nuvykti į darbą, rūpintis šeimos nariais, bet tai tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. E. Č., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykimui į darbą, ar rūpinimuisi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

18. Apeliaciniame skunde pateikiama gana gausi teismų praktika, anot apelianto, analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Apygardos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinę atsakomybę, tėra horizontalaus – tai yra tos paties lygmens, arba net žemesniųjų teismų priimti precedentai, kurių aplinkybės yra skirtingos. Vadovaujantis apelianto skundo argumentais tiek pirmosios instancijos teismui tiek ir aukštesniajam teismui, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje nustačius nežymiai įstatymo leistiną normą viršijantį neblaivumo laipsnį būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką ir iškreiptų tokios įstatymo normos taikymą. Prie apeliacinio skundo pateikti duomenys apie E. Č. pareikštas padėkas ir apdovanojimus, neleidžia teismui abejoti E. Č., kaip pavyzdingo piliečio asmenybe, tačiau nelaikytini išimtiniais, suteikiančiais pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

19. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (6 mėnesiams bei draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas, kam pritaria ir apygardos teismas. E. Č. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiama Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartis ir Institucijos 2023 m. birželio 21 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje, priimti nustačius E. Č. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir Institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti E. Č. apeliacinį skundą.

21. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti E. Č. apeliacinio skundo ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jo terminą nėra pagrindo. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o E. Č. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis