- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- A8.-1260-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00097-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. S.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S. 2020 m. lapkričio 2 d. 12 val. 10 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame kilometre, automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno automobilius „Mercedes Benz“, transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau – VIN) (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 2 100 Eur, t. y. 42 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 2 d. iš Vokietijos į Lietuvą vežė tris įsigytus automobilius. Automobilių „Opel Astra“ ir „Mercedes Benz“ įsigijimo dokumentų neturėjo, nes juos pirko iš fizinių asmenų ir pirkimo–pardavimo sandorį įformino vėliau, sutartis pateikė muitinei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Gailisi padaręs nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo N. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje, taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, N. S. atlikti veiksmai ir jų kvalifikacija (b. l. 2).
Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 3) patvirtina, kad iš N. S. paimti du automobiliai: „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini).
Iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų Vaidos Bagdanavičienės ir Ruslan Sobolev tarnybinių pranešimų (b. l. 4, 10), prekių sulaikymo protokolo Nr. 0KMB101283 (b. l. 11) ir fotonuotraukų (b. l. 14) matyti, kad 2020 m. lapkričio 2 d. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, buvo sustabdytas N. S. vairuojamas automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo N. S. gabeno automobilius „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.
Iš Lietuvos Respublikos registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Š. Š. (b. l. 13).
Iš Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos pažymėjimų kopijų matyti, kad automobilis „Opel Astra-G-CC“, VIN (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. K. (b. l. 17–18), automobilis „(duomenys neskelbtini) Kompressor Daimlerchrysler (D)“, VIN (duomenys neskelbtini), priklauso E. A. (b. l. 19–20).
Naudotos transporto priemonės pirkimo sutartis patvirtina, kad N. S. 2020 m. spalio 31 d. pirko iš E. A. transporto priemonę ,,Mersedes Benz“ už 1 000 Eur; 2020 m. spalio 23 d. jis įsigijo apgadintą transporto priemonę ,,Opel Astra“ iš A. K. (b. l. 5–6).
Teismas konstatuoja:
ANK 214 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 214 straipsnį būtina nustatyti du aspektus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.
Iš anksčiau aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad N. S. 2020 m. lapkričio 2 d. gabeno du automobilius: „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kurie buvo pateikti vėliau (2020 m. lapkričio 13) d., tačiau automobilio „Mercedes Benz“ vertė ir bendra neteisėtai gabentų prekių vertė nustatyta neteisingai.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad bendra neteisėtai gabentų prekių – automobilių „Mercedes Benz“ ir „Opel Astra“, vertė yra 4 560 Eur, t. y. 91,2 BBND. Kauno teritorinė muitinė N. S. gabentų automobilių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą dėl sulaikytų prekių vertės nustatymo, kuriame nurodyta, kad muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, II antraštinės dalies 3 skyriaus „Prekių muitinė vertė“ nuostatomis, nustato prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, muitinę vertę. Prekių, esančių laisvoje apyvartoje (automobiliai registruoti Europos Sąjungoje, t. y. Vokietijoje, ir jie turi šioje šalyje išduotus registracijos liudijimus Nr. FV808251 ir Nr. VA620657), rinkos vertės nustatymas nėra muitinės kompetencijoje. Tačiau muitinės turimais duomenimis (internetinis VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“), muitinė gali nurodyti rekomendacinio pobūdžio transporto priemonės rinkos vertę Lietuvos Respublikoje, jeigu minėtame žinyne yra pateikta atitinkamos markės ir modelio bei atitinkamų pagaminimo metų bei techninių charakteristikų transporto priemonės rinkos kaina. Pagal minėto internetinio žinyno duomenis, pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0KMB101283 sulaikytų transporto priemonių vertė yra: „Opel Astra-G-CC“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 1998 cm³, variklio galia – 100 kW, kuras – benzinas, pagaminimo metai – 1998 m.) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 890 Eur, įskaitant 155 Eur pridėtinės vertės mokestį (PVM); „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) Kompressor“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 1796 cm³, variklio galia – 120 kW, kuras – benzinas, pagaminimo metai – 2003 m.) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 3 670 Eur, įskaitant 637 Eur PVM (b. l. 8).
Nors gabenimo metu N. S. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2) ir prekių sulaikymo protokole Nr. 0KMB101283 (b. l. 11) nurodytų prekių – automobilių „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, tačiau, kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnės Vaidos Bagdanavičienės tarnybinio pranešimo (b. l. 4), jis 2020 m. lapkričio 13 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė 2020 m. lapkričio 2 d. gabentų minėtų automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Naudotos transporto priemonės pirkimo sutartyje automobilio „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), kaina nurodyta 1 000 Eur, pardavėjas Evren Akkoyun patvirtina šią sumą gavęs (b. l. 5).
Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Europos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte, nustatančiame, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą. Taisyklių 9 punktas nustato, kad naudotų transporto priemonių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis jų pirkimą–pardavimą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimis, sąskaitomis faktūromis (invoice), mokėjimo dokumentais, kuriais remiantis galima identifikuoti atsiskaitymą už konkrečią transporto priemonę, transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją dokumentais, transporto ir draudimo paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2) bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo (b. l. 3) surašymo metu muitinei jau buvo pateikta N. S. 2020 m. lapkričio 2 d. gabento automobilio „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartis, kurioje automobilio kaina nurodyta 1 000 Eur, todėl nustatant šio automobilio muitinę vertę turėjo būti taikomas sandorio vertės metodas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 3 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 15 dalį, 18 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį į Lietuvos Respubliką įvežtos naudotos transporto priemonės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 proc. PVM tarifą. Todėl automobilio „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), vertė patikslintina, nurodant, kad šio automobilio vertė yra 1 210 Eur (1 000 Eur automobilio vertė + 210 Eur PVM).
Pateiktoje apgadintos priemonės pirkimo sutartyje (b. l. 6) automobilio „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), kaina nenurodyta, kitų šio automobilio pirkimą–pardavimą pagrindžiančių įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė, todėl muitinės pareigūnai šio automobilio vertę turėjo nustatyti patys, remdamiesi antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnis), ir šio automobilio vertė (890 Eur) nustatyta teisingai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad N. S. neteisėtai gabentų prekių bendra vertė yra 2 100 Eur (1 210 Eur + 890 Eur), t. y. 42 BBND, tačiau tai nekeičia veikos kvalifikacijos pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nustatančią atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija 30 BBND, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, nes gabentų prekių vertė sudaro 42 BBND, t. y. viršija 30 BBND.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad gabenimo metu dviejų gabentų automobilių įsigijimo dokumentų neturėjo todėl, kad automobilius pirko iš fizinių asmenų ir pirkimo–pardavimo sandorį įformino vėliau, ir kad pirkimo–pardavimo sutartys vėliau buvo pateiktos, nešalina jo administracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017 9 punktas; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017 6.1 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018 7 punktas). Todėl N. S. gabentų dviejų automobilių pirkimo sutarčių, patvirtinančių jų įsigijimą, pateikimas po to, kai nusižengimas buvo užfiksuotas, nekeičia veikos kvalifikavimo.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
N. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 23). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 300 eurų iki 3 770 eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus anksčiau aptartas N. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis už pirmą kartą padarytą nusižengimą bus įgyvendinta paskiriant ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys).
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju N. S. be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų gabentos prekės – automobiliai „Mercedes Benz“ ir „Opel Astra“, yra šio administracinio nusižengimo dalykas, todėl jam pagal įstatymą privalomai skirtina ir administracinio poveikio priemonė – prekių konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis). Sulaikytos prekės saugomos III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Kalvarijos sav. Liubavo sen. Salaperaugio k. Europos g. 21) (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
N. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – prekių – automobilių „Mercedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (20125502201). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).