Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.4.10; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.19

2025 m. gruodžio 30 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji – V. B. vaikaitė. Ji nuo 2007 metų liepos mėnesio nuolatinai gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur dirba, moka mokesčius, turi įsipareigojimų. Ji su savo seneliu bendraudavo tik retkarčiais, kadangi ji gyveno kitoje valstybėje, senelis nemokėjo naudotis telefonu. Su seneliu susitikdavo kuomet atvykdavo į Lietuvą arba jos tėvas A. B. paskambindavo jai iš savo telefono ir duodavo jį seneliui. V. B. mirties dieną Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas su judėjimo suvaržymais, kas atitinkamai turėjo įtakos paveldėjimo teisiniams santykiams. Dėl pašlijusių santykių su tėvu A. B. ji neturėjo galimybės gauti jokios informacijos apie savo senelio V. B. mirtį, apie kurią ji sužinojo tik 2021 m. pradžioje, gavusi iš teismo procesinius dokumentus. Jos tėvas A. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo motinos D. S. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Turto dalį, kurią siekė priimti A. B., sudarė ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)A. V. B. santuokos metu su D. S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Civilinėje byloje Nr. e2YT-230-251/2021 tarp pareiškėjos ir jos tėvo A. B. buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad A. B. faktiškai valdydamas priėmė motinos palikimą - ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po sužinojimo apie senelio mirtį pasiskambinusi notarui ji sužinojo, jog senelis buvo sudaręs testamentą, kuriuo jai paliko savo turtą, dėl praleisto termino jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Nors nuo sužinojimo apie senelio mirtį yra praėję 4 metai, tačiau svarbu įvertinti ir kitas itin svarbias aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo anksčiau kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Pirma, kaip jau minėta, ji nuo 2007 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje. 2020 m. įmonė, kurioje ji dirbo, pradėjo bankroto procesą, tuo pagrindu su ja buvo nutraukta darbo sutartis, dėl ko ji atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, kadangi turėjo finansinių įsipareigojimų. Tik 2022 m. sausio 7 d. jai pavyko rasti naują darbą, kuriame 2023 m. liepos 10 d. ji buvo sužalota. Atgavusi darbingumą ji atvyko į Lietuvą ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi dėl teisinės pagalbos rengiant pareiškimą teismui. Ji nori akcentuoti, kad būtent senelių sodyba yra vienintelis likęs šeimos turtas, kuris pareiškėjai primena vaikystę, santykius su seneliais, o senelio mirtis yra išgyvenama iki pat šių dienų, ji negali sau atleisti ir to, jog dėl gyvenimo užsienyje neturėjo galimybės dalyvauti senelio laidotuvėse ir atsisveikinti su savo seneliu.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. B. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas V. B. savo mirties momentu buvo našlys, turėjo sūnų A. B. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikimo atsiradimo metu palikėjui V. B. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjo V. B. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo niekas nepateikė. Iš pareiškėjos pateikto testamento, patvirtinto 2011 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. B. visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko vaikaitei I. B. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-230-251/2021, iškeltoje pagal A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtinta A. B. ir I. B. sutaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad D. S. B., V. B. sutuoktinės, palikimą priėmė jos sūnus A. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Civilinės bylos Nr. e2YT-230-251/2021 duomenys patvirtina, kad šios bylos procesiniai dokumentai I. B. įteikti elektroniniu paštu 2021 m. sausio 6 d. A. B., palikėjo V. B. sūnus ir pareiškėjos tėvas, (duomenys neskelbtini) mirė. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. išduotas liudijimas ir pažyma patvirtina, kad A. B. palikimą priėmė jo dukra, pareiškėja I. B., kitas įstatyminis įpėdinis, palikėjo sūnus K. B. palikimo atsisakė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. Pareiškėja I. B. – palikėjo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas priimti palikėjo V. B. palikimą baigėsi 2020 m. rugsėjo 20 d. ir yra parleistas, nes pareiškėja neatliko CK 5.50 straipsnyje nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo.

7. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir CK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

9. Civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-230-251/2021 pateikti duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį V. B. ir jo sutuoktinei D. S. B., faktiškai valdė, tuo adresu gyveno, jų sūnus, pareiškėjos tėvas A. B., kuris buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu šioje byloje. A. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti, atsiliepimo į pareiškimą jis nepateikė, pareiškime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos sužinojimo apie V. B. mirtį, neginčijo, aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėtų paveldėti V. B. palikimo, nenurodė, prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai nepareiškė. Kitų įpėdinių, kurie turėtų teisę pretenduoti į palikėjo V. B. palikimą, nėra – jo sutuoktinė ir vienintelis sūnus mirę, todėl atnaujinus terminą pareiškėjai V. B. palikimui priimti, kitų asmenų interesai nebūtų pažeisti ir kitų asmenų teisėti lūkesčiai nenukentėtų. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur gyvena iki šiol. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad pareiškėja atsisakė senelio palikimo, nenustatyta, priešingai, sužinojusi apie testamentą ir praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad palikimą galėtų priimti, - kreipėsi teisinės pagalbos, rinko dokumentus. Visuma aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl jai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (palikimo atsiradimo metu ir termino palikimui priimti laikotarpiu ji gyveno užsienio valstybėje, dėl pašlijusių jos ir jos tėvo santykių apie senelio mirtį ji sužinojo tik 2021 m. sausio mėnesį) neatliko įstatymo nustatytų palikimo, atsiradusio po savo senelio V. B. mirties, priėmimo veiksmų. Teismo nuomone, pareiškėjos išdėstytos priežastys – gyvenimas kitoje valstybėje, nežinojimas apie palikėjo mirtį - gali būti laikomos svarbiomis. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai jos senelio palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad I. B. veiksmus V. B. palikimui priimti turi atlikti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.