- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- eA-2495-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01353-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr.VILKS-690; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VILRS-310; 3) panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. cspr1-77 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 4) įpareigoti atsakovą įrašyti Skersinės Sodų 1-osios gatvės, Skersinės Sodų 2-osios gatvės ir Skersinės Sodų 3-osios gatvės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; 5) įpareigoti atsakovą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Skersinės Sodų 1-ąją gatvę, Skersinės Sodų 2-ąją gatvę ir Skersinės Sodų 3-ąją gatvę Nekilnojamojo turto registre.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. įgaliojimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas asmuo D. K. 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įrašyti nekilnojamųjų daiktų - Skersinės sodų 1-osios gatvės, Skersinės sodų 2-osios gatvės ir Skersinės sodų 3-osios gatvės (toliau – ir ginčo gatvės) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VILKS-690 atsisakė įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą motyvuodamas tuo, kad su prašymu pateiktos deklaracijos apie ginčo gatvių statybos užbaigimą nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės kaip statytojo teisių. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VILRS-310 Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo gatves nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kadangi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Laikantis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nurodyti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendimai Nr. VILKS-690 ir VILRS-310 buvo apskųsti VĮ Registrų centrui, tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. csprl-77 skundžiamus teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 13 d. potvarkiu Nr. 2035V buvo patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus mieste, Molėtų pl. teritorijoje, ribos pagal atliktus matavimus (potvarkio 1 p.), nuspręsta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus parduoti (potvarkio 2 p.), o neparduotą 11 800 kv. m plotą (kurį sudaro sodo sklypus skiriančios gatvės) Vilniaus miesto valdybos įgaliotinis buvo įpareigotas išnuomoti bendrijai (potvarkio 3 p., 6.1 p.). Sudarius sodininkų sklypų pardavimo sandorius, dėl likusios pravažiavimų (gatvių) tarp sklypų užimamos teritorijos nuomos sutartys su sodininkų bendrija taip ir nebuvo sudarytos. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Vilniaus gatvių pavadinimų ir ribų“ sodininkų bendrijoje esančioms bevardėms gatvėms buvo suteikti pavadinimai, tarp kurių ir ginčo gatvėms suteikti Skersinės sodų 1-osios, Skersinės sodų 2-osios ir Skersinės sodų 3-osios gatvės pavadinimai. 2008 m. balandžio 16 d. buvo nustatyti ginčo gatvių kadastro duomenys ir parengtos kadastrinių matavimų bylos. Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas asmuo 2018 m. vasario 19 d. pasirašė deklaracijas apie inžinerinio statinio - Skersinės sodų 1-osios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą, inžinerinio statinio - Skersinės sodų 2-osios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą ir inžinerinio statinio - Skersinės sodų 3-osios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą bei pateikė dokumentus teritoriniam registratoriui su prašymu įrašyti inžinerinių statinių - Skersinės sodų 1-osios gatvės, Skersinės sodų 2-osios gatvės ir Skersinės sodų 3-osios gatvės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau pateiktą prašymą atsisakyta tenkinti. Pareiškėjo nuomone, teritorinio registratoriaus atsisakymas įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstas ir neteisėtas, o Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens pateiktas skundas centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl šių teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo buvo atmestas nepagrįstai. Nurodė, kad visi reikalingi duomenys bei dokumentai teritoriniam registratoriui buvo pateikti ir jokių kliūčių tenkinti prašymą dėl ginčo gatvių registracijos nagrinėjamu atveju nebuvo.
4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu Nr. VILKS-690 atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių - kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą motyvuodamas tuo, jog su prašymu pateiktos 2018 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės, kaip statytojo, teisių. Atitinkamai, skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas Nr. VILRS-310, kuriuo atsisakyta registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves, buvo motyvuojamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nurodė, kad šie teritorinio registratoriaus priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Atsakovui buvo pateiktas prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų – gatvių - kadastro duomenų įrašymo ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistravimo. Remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, gatvė - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas įtvirtina inžinerinio statinio sąvoką, pagal kurią inžineriniais statiniais laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 100 punktą, susisiekimo komunikacijos yra visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punktas nustato susisiekimo linijų klasifikaciją, kur gatvės suskirstytos į 6 kategorijas, tarp kurių D kategorijai priskiriant pagalbines gatves, kurios yra lokalinės funkcinės kompozicinės ašys, jomis paskirstomi srautai į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.
5. Nagrinėjamu atveju Skersinės sodų 1-oji, Skersinės sodų 2-oji ir Skersinės sodų 3-oji gatvės priskirtos D kategorijos gatvėms. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 16 punktą, D kategorijos gatvės priskiriamos prie II grupės nesudėtingų statinių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo gatvės nagrinėjamu atveju laikomos nesudėtingais statiniais ir remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu gali būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti <...>. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, o to paties įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Be kita ko, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 105 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nesudėtingas statinys registruojamas būtent statytojo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teigė, kad įgaliotam asmeniui pasirašius deklaracijas apie ginčo gatvių statybos užbaigimą bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikus deklaracijas kartu su kadastro duomenų bylomis teritoriniam registratoriui, šis neturėjo jokio pagrindo ginčo gatves atsisakyti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Ta aplinkybė, jog deklaracijoje statytoju nenurodyta būtent Vilniaus miesto savivaldybė, nepaneigia ir nepanaikina nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių sukūrimo fakto ir neužkerta kelio tokius nekilnojamuosius daiktus registruoti, įrašant jų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis nustato sąrašą atvejų, kada kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Kaip matyti iš skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. VILKS-690, atsisakymas įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis negrindžiamas nei viena iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio punktų nuostatų, todėl jokio pagrindo teritoriniam registratoriui atsisakyti įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nebuvo.
7. Skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime Nr. VILKS-690 nurodoma, jog sprendimas priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodytoje minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokių dokumentų pagrindu kadastro duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, vienas iš kurių yra „kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai“, kas šiuo atveju kaip tik ir atitinka įstatymo nuostatas, kadangi remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis būtent deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, sudarantis pagrindą įrašyti nekilnojamojo daikto (nesudėtingo statinio) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tuo tarpu teritorinio registratoriaus nurodytame įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje. Nei vienos iš įstatymo 14 straipsnyje numatytų aplinkybių teritorinis registratorius nenustatė. Taigi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
8. Nurodė, kad nepagrįstas teritorinio registratoriaus sprendime Nr. VILRS-310 nurodytas atsisakymas registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves, kadangi savivaldybės nuosavybės teisę į jos teritorijoje esančias gatves nustato įstatymas. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos prie viešųjų kelių, to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį savivaldybės, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog savivaldybė vykdo užsakovo funkcijas organizuodama vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo gatvės priskirtinos D kategorijos vietinės reikšmės gatvėms, remiantis minėta Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, ginčo gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybei. Dėl to, kad minėtų gatvių savininku yra Vilniaus miesto savivaldybė, nėra ir negali būti jokio ginčo, nes, kaip minėta, savininkas yra imperatyviai įvardintas įstatyme, todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves atsisakė registruoti visiškai nepagrįstai.
9. Skundžiamame sprendime Nr. VILRS-310 nurodytas šio sprendimo priėmimo pagrindas - Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 3 punktas, 7 punktas. Nurodytos įstatymo nuostatos nepagrindžia atsisakymo registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises. Atsisakymas įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo visiškai nepagrįstas ir turėjo būti pateiktų dokumentų pagrindu tenkinamas, todėl atsisakymas registruoti Savivaldybės nuosavybės teises Nekilnojamojo turtom registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu nelaikytinas pagrįstu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius neturėjo teisės reikalauti pateikti ginčo gatvių nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadangi nuosavybės teisę į ginčo gatves Vilniaus miesto savivaldybei suteikia įstatymas. Atsisakymo registruoti daiktines teises atvejai ir pagrindai yra numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu teritorinis registratorius nepagrįstai rėmėsi dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių - skirtingai, nei nurodyta šioje 7 punkto nuostatoje, įstatymai kaip tik ir numato tiek galimybę registruoti ginčo gatves nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek ir būtinybę registruojant kitas daiktines teises pirmiausia įregistruoti nuosavybės teisę (šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), tiek ir imperatyviai įtvirtina būtent Savivaldybės nuosavybės teisę ginčo gatvių atžvilgiu (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Sprendime Nr. VILRS-310 atsisakymas registruoti savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves buvo paremtas dar ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai sudaromi notarine forma. Pareiškėjo nuomone, šią nuostatą teritorinis registratorius laikė atitinkančia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktą, numatantį teritorinio registratoriaus teisę atsisakyti registruoti daiktines teises tuo atveju, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Ginčo gatvių nuosavybės teisė niekada jokiais sandoriais nebuvo kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perleista, gatvės visuomet priklausė Vilniaus miesto savivaldybei Kelių įstatymo nuostatų pagrindu, todėl skundžiamame sprendime nurodytas argumentas apie turto perleidimo sandorių notarinės formos reikalavimą nagrinėjamu atveju yra ne tik visiškai nepagrįstas, tačiau ir neaktualus ginčo gatvių teisinei registracijai atlikti. Jokių dokumentų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves, kai nuosavybės teisė jau yra įtvirtinta įstatymu, negali būti pateikta, teritorinis registratorius neturi jokio pagrindo tokių dokumentų reikalauti ar jų nebuvimu grįsti savo atsisakymą atlikti jam įstatymo priskirtas daiktinių teisių registravimo į nekilnojamuosius daiktus funkcijas. Nors skundas dėl šių nurodytų teritorinio registratoriaus sprendimų Nr. VILKS-690 ir VILRS-310 buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, kartu pateikiant aktualius dokumentus bei nurodant įstatymines nuostatas, sudarančias pagrindą tiek įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. csprl-77 buvo tik atkartoti teritorinio registratoriaus atsisakymo atlikti prašomus veiksmus motyvai, išsamiau susiklosčiusios situacijos neanalizuojant ir dėl skundo argumentų plačiau nepasisakant. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas, kuriuo palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimai, taip pat naikintinas. Pareiškėjas nurodė, kad Skersinės Sodų 1-oji, Skersinės Sodų 2-oji ir Skersinės Sodų 3-oji gatvės yra nesudėtingi statiniai (D kategorijos gatvės), kurių teisinei registracijai atlikti pakanka deklaracijos apie tokių nesudėtingų statinių statybos užbaigimą bei kadastro duomenų bylų. Šiuo konkrečiu atveju nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos nuosavybės teisė a priori (iš anksto) įtvirtinta Kelių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų buvę pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, skundžiami teritorinio registratoriaus sprendimai Nr. VILKS-690 ir Nr. VILRS-310 bei Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. csprl-77 yra naikintini, o teritorinis registratorius įpareigotinas įrašyti Skersinės Sodų 1-osios, Skersinės Sodų 2-osios ir Skersinės Sodų 3-osios gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. Vilniaus filialui 2018 m. sausio 31 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) nekilnojamuosius daiktus - gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 1-oji, Vilniuje, gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 2-oji, Vilniuje, gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu Vilniaus filialui buvo pateiktos ginčo gatvių kadastrinių matavimų bylos ir trys 2018 m. sausio 31 d. deklaracijos Nr. 1 apie šių statinių statybos užbaigimą bei įgaliojimas Nr. A51-8727/18(2.9.1.28-UK7).
12. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu, 2018 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. VILKS-461 atsisakė įrašyti ginčo gatvių duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pateiktų deklaracijų pagrindu, laikydamas, kad šie dokumentai nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo gatves atsiradimo. Šio Vilniaus filialo sprendimo pareiškėjas neskundė, todėl laikytina, kad su juo sutiko ar tokia teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad pakartotinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. Vilniaus filialui 2018 m. vasario 7 d. pateikė prašymą įregistruoti vieną iš ginčo gatvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, anksčiau pateiktų dokumentų pagrindu, papildomai pateikdamas 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A305-57(81-ŪK.3), 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 5 d. įgaliojimą Nr. A51-10227/18(2.9.1.28-UK7). Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsnio 2-3 dalimis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. VILRS-242 atsisakė įrašyti gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pateiktų dokumentų pagrindu, laikydamas, kad šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimo. Kitu Vilniaus filialo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. VILKS-534 buvo atsisakyta įrašyti gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 66 punktu, imperatyviai nustatančiu, kad priimant sprendimą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Nesant teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, nebuvo galimas ir šio statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre. Tą pačią dieną kai buvo priimti minėti Vilniaus filialo sprendimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. pateikė prašymą nevykdyti pateikto užsakymo, kol bus pakoreguotos kadastrinių matavimų bylos, ir visus pateiktus dokumentus atsiėmė. Pareiškėjas Vilniaus filialo 2018 m. vasario 8 d. sprendimų Nr. VILRS-242 ir Nr. VILKS-534 neskundė, todėl laikytina, kad su jais sutiko ar tokia teise nepasinaudojo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. Vilniaus filialui 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą įregistruoti ginčo gatves ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jas, papildomai pateikdamas 2018 m. vasario 19 d. deklaracijas Nr. 1 apie ginčo gatvių statybos užbaigimą. Išnagrinėjęs šį prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus Vilniaus filialas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VILKS-690 atsisakyti įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateiktos deklaracijos nepatvirtina, jog pareiškėjas yra ginčo gatvių statytojas, kadangi šie statiniai jam buvo perduoti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A305-57(81-ŪK.3). Be to, pareiškėjo pateiktoje 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymoje nurodyta, kad ginčo gatvių statybinės vertės kaštus (595 000 Lt) savo lėšomis apmokėjo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjas buvo ginčo gatvių statytojas ir pagamindamas naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.) įgijo nuosavybės teisę į ginčo gatves. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyti teisiniai argumentai dėl jo nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu į ginčo gatves yra tik teorinės prielaidos, neatitinkančios faktinių ginčo aplinkybių - pareiškėjo pateiktuose dokumentuose esančių duomenų apie kitus šių statinių statytojus (sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), savo lėšomis finansavusius šių statinių statybą). Atsižvelgiant į šią aplinkybę Vilniaus filialas skundžiamame 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VILKS-690 pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.
14. Centrinio registratoriaus ginčų komisija skundžiamame 2018 m. kovo 20 d. sprendime Nr. csprl-77 sutiko su Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VILKS-690 ir 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VILRS-310 nurodytais motyvais darydama išvadą, kad ginčo statinius statė ne Vilniaus miesto savivaldybė, o sodininkų bendrija, todėl šiuos sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais bei paliko juos galioti.
Atsiliepimas
15. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VILKS-690 nepagrįstas nei viena Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnio nuostata, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti ginčo gatvių kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodė, kad šis pareiškėjo argumentas yra visiškai formalus, neatitinkantis NTKĮ esmės ir prasmės. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų aiškiai matyti prieštaringos aplinkybės dėl ginčo gatves pastačiusio asmens nuosavybės teisės į juos atsiradimo - deklaracijose statytoju nurodytas pareiškėjas, o 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo akte Nr. A305-57(81-ŪK.3) bei 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymoje - sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados dėl tikrojo nuosavybės teisės į ginčo gatves turėtojo, o neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją. Pareiškėjas nuosavybės teisę į ginčo gatves taip pat įrodinėja Kelių įstatymo, kuris nustato automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, teisės normomis, kurios yra bendros visiems Lietuvos Respublikos keliams. Tuo tarpu atskirų - sodininkystei skirtose teritorijose esančių kelių (gatvių) teisinį statusą nustato būtent specialusis teisės aktas - Sodininkų bendrijų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 2 dalies nuostatos akivaizdžiai paneigia pareiškėjo argumentą, kad ginčo gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms, o naudojant pareiškėjo teisės normų aiškinimo logiką - iš šio įstatymo kylanti bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo gatves pripažįstama būtent sodininkams, o ne pareiškėjui. Pareiškėjo argumentas, kad jam nuosavybės teisę į ginčo gatves suteikia Kelių įstatymas, todėl objektyviai šios teisės pagrįsti jis negali jokiais dokumentais, paneigia minėtos Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl sodininkų bendrijose esančių kelių (gatvių) priklausomybės bei paties pareiškėjo pateikti dokumentai (2018 m. sausio 31 d. deklaracijos Nr. 1 bei 2018 m. vasario 19 d. deklaracija Nr. 1, 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A305-57(81-ŪK.3) bei 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma).
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
17. Nurodė, kad skundžiamas Centrinio registratoriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. csprl-77 yra teisėtas ir pagrįstas, visi jo priėmimo teisiniai argumentai yra išdėstyti šiame sprendime ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti Centrinio registratoriaus priimtą sprendimą Nr. csprl-77 nėra pagrindo.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo D. K. 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą atsakovui (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 16905921) įrašyti nekilnojamųjų daiktų – Skersinės Sodų 1-osios, Skersinės Sodų 2-osios ir Skersinės Sodų 3-osios gatvių Vilniuje kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves NTR. Pareiškėjo atstovas dar 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovą įregistruoti ginčo gatves, tačiau atsakovas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. VILKS-461 atsisakė įrašyti ginčo gatvių duomenis į NTK pateiktų deklaracijų pagrindu. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas, pakartotinai pareiškėjo įgaliotas asmuo 2018 m. vasario 7 d. pateikė prašymą įregistruoti vieną iš ginčo gatvių – Skersinės Sodų 3-ąją gatvę Vilniuje. Atsakovas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. VILRS-242 atsisakė įrašyti gatvės duomenis į NTK pateiktų dokumentų pagrindu, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimo. Atsakovo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. VILKS-534 buvo atsisakyta įrašyti minėtos gatvės duomenis į NTK, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų NTK nuostatų 66 punktu. Minėtų atsakovo sprendimų pareiškėjas neskundė. Pateikus pakartotinį prašymą 2018 m. vasario 19 d. įregistruoti ginčo gatves ir pareiškėjo nuosavybę į jas, pareiškėjas atsakovui papildomai pateikė 2018 m. vasario 19 d. deklaracijas apie ginčo gatvių statybos užbaigimą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VILKS-690 atsisakė įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į NTK, nes pateiktos deklaracijos nepatvirtina, kad pareiškėjas yra ginčo gatvių statytojas, nes šie statiniai jam buvo perduoti S/B (duomenys neskelbtini) ir S/B (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. A305-57(81-ŪK.3). Ginčo gatvių statybinės vertės kaštus (595 000 Lt) savo lėšomis apmokėjo minėtos sodininkų bendrijos. Taigi atsakovas pagrįstai nurodė, jog šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjas buvo ginčo gatvių statytojas ir pagamindamas naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.) įgijo nuosavybės teisę į ginčo gatves.
20. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VILKS-690 pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju, vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VILRS-310 pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo gatves nebuvo įregistruotos NTR, kadangi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimus Nr. VILKS-690 ir Nr. VILRS-310 apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. cspr1-77 minėtus atsakovo sprendimus paliko galioti. Teismas sprendė, kad Komisija 2018 m. kovo 20 d. sprendime Nr. cspr1-77 pagrįstai nurodė, jog ginčo statinius statė ne pareiškėjas, o sodininkų bendrijos, todėl atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimus Nr. VILKS-690 ir VILRS-310 pagrįstai ir teisėtai paliko nepakeistus.
22. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar nekilnojamąjį daiktą patikėjimo teise valdantis asmuo, išskyrus šioje normoje numatytas išimtis (į jas pareiškėjo prašymas nepatenka). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į NTK įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Į NTK įrašomų duomenų teisingumo ir išsamumo reikalavimas reiškia, kad įrašomi duomenys vienareikšmiškai patvirtina registruojamus juridinius faktus. Šie duomenys negali būti prieštaringi, nes juos įrašius į NTR, šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti teismine tvarka. Tokiu būdu NTK ir NTR tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti daiktines teises bei įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamąjį daiktą.
23. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (2018 m. sausio 31 d. deklaracijų Nr. 1 bei 2018 m. vasario 19 d. deklaracijos Nr. 1, 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo-priėmimo akto Nr. A305-57(81-ŪK.3) ir 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymos) matyti aiškūs prieštaravimai dėl ginčo gatves pastačiusio asmens nuosavybės teisės į juos atsiradimo – deklaracijoje statytojas nurodytas pareiškėjas, kituose dokumentuose – 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo-priėmimo akte Nr. A305-57(81-ŪK.3) ir 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymoje – sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas negalėjo vienareikšmiškai spręsti dėl tikrojo nuosavybės teisės į ginčo gatves turėtojo, o neaiškumų sandorio šalių materialiuosiuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į atsakovo kompetenciją.
24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į ginčo gatves įrodinėja ir Kelių įstatymo nuostatomis, tačiau sodininkystei skirtose teritorijose esančių kelių (gatvių) teisinį statusą apibrėžia specialusis teisės aktas – Sodininkų bendrijų įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas NTR finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Sodininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (tame tarpe ir kelių, gatvių tiesimo) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatytos ir savivaldybių biudžete. Tokiu būdu paneigtina pareiškėjo pozicija, jog ginčo gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybei Kelių įstatymo pagrindu.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti, išsamūs, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti bei įpareigoti atsakovą įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į NTK bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo gatves NTR. Tiek teritorinis, tiek Centrinis registratoriai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.
III.
26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.
27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog 2018 m. vasario 8 d. atsakovo sprendimu Nr. VILRS-242 buvo atsisakyta įrašyti gatvės duomenis į NTK pateiktų duomenų pagrindu, laikant, kad šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo, taip pat 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. VILKS-534 buvo atsisakyta įrašyti minėtos gatvės duomenis į NTK, <...>. Minėtų atsakovo sprendimų pareiškėjas neskundė, nepagrįstai sutapatino dviejų skirtingų pareiškėjo kreipimųsi į atsakovą duomenis, dėl to buvo padaryta neteisinga išvada, neva kitų ankstesnių atsakovo sprendimų neapskundimas lemia ir prašymo nagrinėjamoje byloje nepagrįstumą.
29. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas asmuo 2018 m. sausio 31 d. buvo pateikęs prašymą teritoriniam registratoriui dėl ginčo gatvių nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau prašymas buvo grindžiamas kitu teisiniu nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – turto perdavimo aktu. Tuo tarpu su 2018 m. vasario 19 d. prašymu pateikti dokumentai – deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą. Skundžiami atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimai buvo priimti būtent pareiškėjui pateikus deklaracijas apie statinio statybos užbaigimą, kaip dokumentus, pagrindžiančius nekilnojamojo daikto sukūrimo faktą ir sudarančius pagrindą šiuos nekilnojamuosius daiktus įrašyti į kadastrą bei atitinkamai įregistruoti juos sukūrusio subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises. Atsakovas skundžiamuose 2018 m. vasario 22 d. sprendimuose ir pats nenurodė, kad analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas atsakovo sprendimas. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. sausio 31 d. bei 2018 m. vasario 19 d. prašymai, teikti teritoriniam registratoriui, savo esme nebuvo tapatūs, kadangi buvo grindžiami skirtingais dokumentais ir skirtingais teisiniais pagrindais, todėl ir skundžiamų 2018 m. vasario 22 d. sprendimų teisėtumo teismas negalėjo konstatuoti remdamasis tuo, jog ankstesnių atsakovo sprendimų (kurie yra savarankiški administraciniai aktai ir savaime nesuponuoja vėlesnių atsakovo sprendimų teisėtumo) pareiškėjas neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas 2018 m. vasario 22 d. sprendimuose visiškai nepagrįstai atsisakymą atlikti ginčo gatvių teisinę registraciją grindė dokumentais (2008 m. birželio 25 d. perdavimo aktu ir 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma), kurie kartu su savivaldybės 2018 m. vasario 19 d. prašymu atsakovui nebuvo pateikti. Nors atsakovas nurodė teismui, kad jo požiūriu 2008 m. birželio 25 d. perdavimo aktu sudarytas sandoris yra negaliojantis, tačiau vis tik rėmėsi šio sandorio duomenimis, priimdamas skundžiamus sprendimus, nors savivaldybė šiais dokumentais 2018 m. vasario 19 d. prašymo negrindė, todėl tokiais dokumentais skundžiamuose sprendimuose atsakovas neturėjo jokio pagrindo vadovautis.
31. Pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo gatvių statybinės vertės kaštus savo lėšomis apmokėjo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savaime nesuponuoja nuosavybės teisės į ginčo gatves sodininkų bendrijai. Pareiškėjas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkto, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis teigia, kad savivaldybės, kaip gatvių tiesimo darbų užsakovo, statusą įtvirtina įstatymas ir jokių abejonių dėl to, jog ginčo gatvės buvo sukurtos ir priklauso nuosavybės teise būtent savivaldybei, neturėtų kilti.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjas nurodo, kad Skersinės sodų 1-oji, Skersinės sodų 2-oji ir Skersinės sodų 3- ji gatvės priskirtos D kategorijos gatvėms, kurios priskiriamos prie nesudėtingų statinių, kurių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, o deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Taigi nagrinėjamu atveju būtent deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri ir buvo atsakovui pateikta su pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. prašymu, laikytina galiojančiu, tinkamu ir įstatymo reikalavimus atitinkančiu dokumentu, kuris patvirtina statinio statybos užbaigimą ir yra pagrindas atlikti nekilnojamojo daikto registraciją. Savivaldybės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovą teisės aktų reikalavimų nepažeidus, kadangi atsakovas turi įstatymo nustatytą pareigą atlikti nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų pagrindu ir privalėjo teisinę registraciją atlikti, o ne kvestionuoti statytojo pateiktų deklaracijų turinio ar jų teisėtumo, juolab remdamasis duomenimis, kurie teritoriniam registratoriui su savivaldybės prašymu nebuvo pateikti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismą netinkamai įvertinus byloje esančių dokumentų teisinę reikšmę bei priėmus nepagrįstą sprendimą.
33. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymuose nustatyti atsisakymo registruoti daiktines teises pagrindai. Nors nagrinėjamu atveju nei vienas iš minėtų įstatymų nustatytų pagrindų neegzistavo, tačiau teismas skundžiamame sprendime to nevertino, dėl to skundžiami atsakovo sprendimai buvo teismo pripažinti teisėtais visiškai nepagrįstai.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atmesdamas pareiškėjo prašymą teismas nurodė, jog sodininkystei skirtose teritorijose esančių kelių (gatvių) teisinį statusą apibrėžia specialusis teisės aktas – Sodininkų bendrijų įstatymas. Tačiau nagrinėjamu atveju nei sodininkų bendrija, nei atskiri sodininkai žemės, naudojamos ginčo gatvėms eksploatuoti, nėra nei išsinuomoję, nei išsipirkę. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 13 d. potvarkiu Nr. 2035V buvo patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ribos pagal atliktus matavimus (potvarkio 1 p.), nuspręsta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus parduoti (potvarkio 2 p.), o neparduotą 11 800 kv. m plotą (kurį sudaro sodo sklypus skiriančios gatvės) Vilniaus miesto valdybos įgaliotinis buvo įpareigotas išnuomoti bendrijai (potvarkio 3 p., 6.1 p.), tačiau sudarius sodininkų sklypų pardavimo sandorius, dėl likusios pravažiavimų (gatvių) tarp sklypų užimamos teritorijos nuomos sutartys su sodininkų bendrija taip ir nebuvo sudarytos. Taigi nuosavybės ar valdymo teisės į šią žemę sodininkų bendrija nėra įgijusi, todėl Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, numatančios, kad sodininkai gali išsinuomoti ar išsipirkti bendro naudojimo žemę, nagrinėjamu atveju nėra aktualios.
35. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog Skersinės sodų 1-oji, Skersinės sodų 2-oji ir Skersinės sodų 3-oji gatvė yra nesudėtingi statiniai (D kategorijos gatvės), kurių teisinė registracija atliekama deklaracijos apie statybos užbaigimą bei kadastro duomenų bylų pagrindu. Šiuo konkrečiu atveju nekilnojamųjų daiktų – ginčo gatvių savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, gatvės nebuvo perduotos panaudos pagrindais ar išnuomotos sodininkų bendrijoms, o byloje esantys dokumentai nei savivaldybės, kaip ginčo gatvių savininko, nei kaip ginčo gatvių statytojo statuso nepaneigė. Nesant nei vienos iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų buvę pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, skundžiami teritorinio registratoriaus sprendimai Nr. VILKS-690 ir Nr. VILRS-310 bei Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. csprl-77 turėjo būti teismo panaikinti, o teritorinis registratorius įpareigotas atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus: įrašyti Skersinės sodų 1-osios, Skersinės sodų 2-osios ir Skersinės sodų 3-osios gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šių nekilnojamųjų daiktų – gatvių atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
36. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
37. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo palankumas ar nepalankumas kuriai nors bylos šaliai nėra teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo vertinamasis požymis, kurio pagrindu jis gali būti pakeistas ar panaikintas.
38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas sutapatino dviejų skirtingų pareiškėjo kreipimųsi į atsakovą duomenis, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad ankstesnių sprendimų neskundimas lemia ir pareiškėjo prašymo nagrinėjamoje byloje nepagrįstumą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tris kartus kreipėsi į Vilniaus filialą su skirtingais prašymais įregistruoti ginčo statinius, (ar jų dalį) ir šias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus filialo į bylą kartu su atsiliepimu į pareiškėjo prašymą pateikti priedai. Šių faktinių aplinkybių aprašymo teismo sprendime negalima laikyti teismo išvada, nors net ir teismui ją padarius, ji būtų visiškai pagrįsta, kadangi su pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. prašymu jau buvo pateiktos trys 2018 m. sausio 31 d. deklaracijos Nr. 1 apie ginčo statinių - gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Skersinės Sodų 1-oji, Vilniuje, gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Skersinės Sodų 2-oji, Vilniuje ir gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, statybos užbaigimą ir ginčo gatvių kadastrinių matavimų bylos, bei dėl šių dokumentų buvo priimtas Vilniaus filialo 2018 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. VILKS-461 netenkinti pareiškėjo prašymo, kurio pareiškėjas neskundė ir apeliaciniame skunde dėl to nepasisako. Pareiškėjo nurodomi Vilniaus filialo 2018 m. vasario 8 d. sprendimai Nr. VILRS-242 ir Nr. VILKS-534 buvo priimti dėl jo 2018 m. vasario 7 d. prašymo įregistruoti vieną iš ginčo gatvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Skersinės Sodų 3-oji, Vilniuje, pateiktų 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. A305- 57(81-ŪK.3), 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažymos ir kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo 2018 m. sausio 31 d. prašymas ir 2018 m. vasario 19 d. prašymas iš esmės buvo tapatūs, grindžiami deklaracijomis ir ginčo gatvių kadastrinių matavimų bylomis, o 2018 m. vasario 7 d. prašymas buvo grindžiamas 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A305-57(81-ŪK.3), 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma ir ginčo gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjas pats skunde patvirtina, kad savo prašymus įregistruoti ginčo gatves ir nuosavybės teisę į jas grindė skirtingais prašymais ir skirtingais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kurių neva negalima laikyti prieštaringais, nes jie pateikti su skirtingais prašymais. Kaip minėta, pirmasis pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. prašymas buvo grindžiamas taip pat trimis 2018 m. sausio 31 d. deklaracijomis Nr. 1 apie statybos užbaigimą ir ginčo gatvių kadastrinių matavimų bylomis - analogiškais su 2018 m. vasario 19 d. prašymu pateiktais dokumentais, o Vilniaus filialo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. VILKS-461 atsisakyti tenkinti 2018 m. sausio 31 d. prašymą jis neskundė.
39. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas negalėjo vertinti su 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. vasario 19 d. prašymais pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl tų pačių nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių įregistravimo NTR, kurie yra prieštaringi. Akcentuoja, kad remiantis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. NTR tvarkytojui pateiktų dokumentų duomenys akivaizdžiai neatitiko teisės aktuose nustatytų ir teismų praktikoje išaiškintų į NTR įrašomų duomenų vienareikšmiškumo ir patikimumo reikalavimų. Taigi teismo išvada, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti aiškūs prieštaravimai dėl ginčo gatves pastačiusio asmens nuosavybės teisės į jas atsiradimo yra visiškai pagrįsta.
40. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Vilniaus filialo 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VILKS-690 atsisakyti tenkinti jo 2018 m. vasario 19 d. prašymą nebuvo nurodyta nė viena Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta aplinkybė, savaime nedaro šio sprendimo nepagrįsto ir neteisėto, nes pareiškėjo pateiktiems dokumentams nepatvirtinant jo nuosavybės teisės į ginčo gatves atsiradimo, šiems dokumentams esant prieštaringiems ir nepatikimiems, akivaizdu, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktu, pareiškėjas neturi teisės teikti prašymo įregistruoti jam nepriklausančias ginčo gatves ir savo nuosavybės teisę į jas. Vilniaus filialas atsisakymo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo gatves pagrindus, numatytus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 ir 7 punktuose, skundžiamame 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. 310 taikė pagrįstai, nes jie visiškai atitiko pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui net pripažinus vieno iš skundžiamų Vilniaus filialo sprendimų tam tikrą trūkumą, šio sprendimo panaikinimas būtų formalus, nes ginčo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą, o vien formaliais pagrindais naikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą būtų neteisinga.
Šalies argumentai
41. Pareiškėjas prašymą grindęs tik Kelių įstatymo normomis, apeliaciniame skunde sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sodininkystei skirtose teritorijose esančių kelių (gatvių) teisinį statusą apibrėžia specialusis teisės aktas - Sodininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė. Būtent tokią ginčo gatvių perdavimo faktinę aplinkybę ir patvirtina pareiškėjo pateikti 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A305-57(81-ŪK.3) ir 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma. Tačiau pareiškėjas galbūt siekdamas išvengti įstatymų nustatytos nekilnojamojo turto perdavimo tvarkos, po 10 metų nuo ginčų gatvių sukūrimo (pastatymo 2008 m.), kas atitinka NTR tvarkytojui jo pateikto turto perdavimo ir priėmimo akto ir turto apžiūros pažymos surašymo metus (2008 m.), pateikė ir 2018 m. užpildytas deklaracijas Nr. 1. Teismas pagrįstai paneigė pareiškėjo poziciją, kad ginčo gatvės gali priklausyti tik savivaldybei Kelių įstatymo pagrindu ir skundžiamus NTR tvarkytojo sprendimus pripažino motyvuotais, pagrįstais ir išsamiais. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribos yra apibrėžiamos faktiniais ir teisiniais vertinimais, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjui 2018 m. vasario 19 d. prašymą grindžiant deklaracijomis apie statinio statybos užbaigimą, t. y. dokumentais, pagrindžiančiais naujų nekilnojamųjų daiktų sukūrimo faktą, ir įregistruoti daiktus sukūrusio subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises.
44. Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.3 punktu, yra naujų nesudėtingųjų statinių, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas.
45. Remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktu gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 punktą kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas įtvirtina inžinerinio statinio sąvoka, pagal kurią inžineriniais statiniais laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 100 punktą, susisiekimo komunikacijos yra visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punktas nustato susisiekimo linijų klasifikaciją, kur gatvės suskirstytos į 6 kategorijas, tarp kurių D kategorijai priskiriant pagalbines gatves, kurios yra lokalinės funkcinės kompozicinės ašys, jomis paskirstomi srautai į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.
46. Skersinės sodų 1-oji, Skersinės sodų 2-oji ir Skersinės sodų 3-oji gatvės priskirtos D kategorijos gatvėms, atsižvelgiant į tai, jog yra naudojamos susisiekimui su sodininkų bendrijoje esančiais privačiais žemės sklypais bei patekimu į kitų sodininkų bendrijų teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 16 punktą, D kategorijos gatvės priskiriamos prie II grupės nesudėtingų statinių.
47. Taigi, pareiškėjas siekia nesudėtingų statinių kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teikdamas naujų nesudėtingų statinių sukūrimą (statybos užbaigimą) pagrindžiančius dokumentus, nors 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A305-57(81-ŪK.3) bei 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma liudija pareiškėjo teisių, jei tokios ir yra, į ginčo gatves atsiradimą ne statybos pagrindu.
48. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nevertina, ar 2008 m. birželio 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A305-57(81-ŪK.3) bei 2008 m. birželio 25 d. turto apžiūros pažyma yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
49. Kadangi pareiškėjo teisių atsiradimo, jei tokios ir yra, pagrindas yra ne naujų nesudėtingų statinių sukūrimas vykdant statybas, atsižvelgiant į Nutarties 43 punkte apibrėžiamas ginčo ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai atsisakė atlikti veiksmus vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo skundą atmetė.
50. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.