Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus miesto valdybos 1994-10-13 potvarkiu 2035V buvo patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ribos pagal atliktus matavimus (potvarkio 1 p.), nuspręsta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus parduoti (potvarkio 2 p.), o neparduotą 11 800 kv. m. plotą (kurį sudaro sodo sklypus skiriančios gatvės) Vilniaus miesto valdybos įgaliotinis buvo įpareigotas išnuomoti bendrijai (potvarkio 3 p., 6.1 p.). Vis tik, sudarius sodininkų sklypų pardavimo sandorius, dėl likusios pravažiavimų (gatvių) tarp sklypų užimamos teritorijos nuomos sutartys su sodininkų bendrija taip ir nebuvo sudarytos. Vilniaus miesto tarybos 1999-11-24 sprendimu Nr. 451 „Dėl Vilniaus gatvių pavadinimų ir ribų“ sodininkų bendrijoje esančioms bevardėms gatvėms buvo suteikti pavadinimai, tarp kurių ir ginčo gatvėms suteikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimai. 2008-04-16 buvo nustatyti ginčo gatvių kadastro duomenys ir parengtos kadastrinių matavimų bylos. Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas asmuo 2018-02-19 pasirašė deklaracijas apie inžinerinio statinio - (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą, inžinerinio statinio - (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą ir inžinerinio statinio - (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą (priedai Nr. 7-9), bei pateikė dokumentus teritoriniam registratoriui su prašymu įrašyti inžinerinių statinių - (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau pateiktą prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Pareiškėjos nuomone, teritorinio registratoriaus atsisakymas įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstas ir neteisėtas, o Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens pateiktas skundas centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl šių teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo buvo atmestas nepagrįstai. Nurodo, kad visi reikalingi duomenys bei dokumentai teritoriniam registratoriui buvo pateikti ir jokių kliūčių tenkinti prašymą dėl ginčo gatvių registracijos nagrinėjamu atveju nebuvo.

Teritorinis registratorius skundžiamu sprendimu Nr. VILKS-690 atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą motyvuodamas tuo, jog su prašymu pateiktos 2018-02-19 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės kaip statytojo teisių. Atitinkamai, skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas Nr. VILRS-310, kuriuo atsisakyta registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves, buvo motyvuotas tuo, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nurodė, kad šie teritorinio registratoriaus priimti sprendimai prieštarauja LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR nekilnojamojo turto registro įstatymo, LR kelių įstatymo, LR statybos įstatymo, LR vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Teritoriniam registratoriui buvo pateiktas prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų - gatvių kadastro duomenų įrašymo ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistravimo. Remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą gatvė - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 punktą kelias- inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas įtvirtina inžinerinio statinio sąvoką, pagal kurią inžineriniais statiniais laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 100 punktą, susisiekimo komunikacijos yra visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punktas nustato susisiekimo linijų klasifikaciją, kur gatvės suskirstytos į 6 kategorijas, tarp kurių D kategorijai priskiriant pagalbines gatves, kurios yra lokalinės funkcinės kompozicinės ašys, jomis paskirstomi srautai į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės priskirtos D kategorijos gatvėms. atsižvelgiant į tai, jog yra naudojamos susisiekimui su sodininkų bendrijoje esančiais privačiais žemės sklypais bei patekimu į kitų sodininkų bendrijų teritoriją. Pagal LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 16 punktą, D kategorijos gatvės priskiriamos prie II grupės nesudėtingų statinių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo gatvės nagrinėjamu atveju laikomos nesudėtingais statiniais ir remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu gali būti registruojamos nekilnojamojo turto registre. LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti <...>. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, o to paties įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Be kita ko, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 105 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nesudėtingas statinys registruojamas būtent statytojo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

Skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime Nr. VILKS-690 nurodoma, kad sprendimas priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodytoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokių dokumentų pagrindu kadastro duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, vienas iš kurių yra „kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai“, kas šiuo atveju kaip tik ir atitinka įstatymo nuostatas, kadangi remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis būtent deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, sudarantis pagrindą įrašyti nekilnojamojo daikto (nesudėtingo statinio) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tuo tarpu gi teritorinio registratoriaus nurodytame įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje. Nei vienos iš įstatymo 14 straipsnyje numatytų aplinkybių teritorinis registratorius nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir yra įpareigotinas jam pateiktų dokumentų pagrindu atlikti šią įstatymo jam numatytą pareigą. Nepagrįstas teritorinio registratoriaus skundžiamame sprendime Nr. VILRS-310 nurodytas atsisakymas registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves, kadangi Savivaldybės nuosavybės teisę į jos teritorijoje esančias gatves nustato įstatymas. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos prie viešųjų kelių, to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį savivaldybės, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog savivaldybės vykdo užsakovo funkcijas organizuodama vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo gatvės priskirtinos D kategorijos vietinės reikšmės gatvėms, remiantis minėta Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ginčo gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybei. Dėl to, kad minėtų gatvių savininku yra Vilniaus miesto savivaldybė, nėra ir negali būti jokio ginčo, nes, kaip minėta, savininkas yra imperatyviai įvardintas įstatyme, todėl teritorinis registratorius Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į ginčo gatves atsisakė registruoti visiškai nepagrįstai.

Skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime Nr. VILRS-310 nurodytas šio sprendimo priėmimo pagrindas - Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 3 punktas, 7 punktas. Nurodytos įstatymo nuostatos nepagrindžia atsisakymo registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Atsisakymas įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo visiškai nepagrįstas ir turėjo būti pateiktų dokumentų pagrindu tenkinamas, todėl atsisakymas registruoti Savivaldybės nuosavybės teises šiuo pagrindu taip pat nelaikytinas pagrįstu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis pateikia sąrašą dokumentų, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, taip pat įstatymas numato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (23 straipsnio 2 dalis), dokumentai, kurių pagrindu atsiranda daiktinės teisės, turi atitikti teisės aktų reikalavimus (23 straipsnio 3 d.). Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius neturėjo teisės reikalauti pateikti ginčo gatvių nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadangi nuosavybės teisę į ginčo gatves Vilniaus miesto savivaldybei suteikia įstatymas. Atsisakymo registruoti daiktines teises atvejai ir pagrindai yra numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, t. y., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš straipsnio punktuose nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo pagrindu nurodyti įstatymo 29 straipsnio 3 ir 7 punktai, kuriuose įtvirtintos tokios aplinkybės: 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu teritorinis registratorius nepagrįstai rėmėsi dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių - skirtingai, nei nurodyta šioje 7 punkto nuostatoje, įstatymai kaip tik ir numato tiek galimybę registruoti ginčo gatves nekilnojamojo turto registre (NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek ir būtinybę registruojant kitas daiktines teises pirmiausia įregistruoti nuosavybės teisę (šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), tiek ir imperatyviai įtvirtina būtent Savivaldybės nuosavybės teisę ginčo gatvių atžvilgiu (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).Nurodo, kad skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime Nr. VILRS-310 atsisakymas registruoti Savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves buvo paremtas dar ir LR CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai sudaromi notarine forma. Pareiškėjo nuomone, šią nuostatą teritorinis registratorius laikė atitinkančia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktą, numatantį teritorinio registratoriaus teisę atsisakyti registruoti daiktines teises tuo atveju, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Ginčo gatvių nuosavybės teisė niekada jokiais sandoriais nebuvo jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perleista, gatvės visuomet priklausė Vilniaus miesto savivaldybei Kelių įstatymo nuostatų pagrindu, todėl skundžiamame sprendime nurodytas argumentas apie turto perleidimo sandorių notarinės formos reikalavimą yra nagrinėjamu atveju ne tik visiškai nepagrįstas, tačiau ir neaktualus ginčo gatvių teisinei registracijai atlikti. Jokių dokumentų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves, kai nuosavybės teisė jau yra įtvirtinta įstatymu, negali būti pateikta, teritorinis registratorius neturi jokio pagrindo tokių dokumentų reikalauti ar jų nebuvimu grįsti savo atsisakymą atlikti jam įstatymo priskirtas daiktinių teisių registravimo į nekilnojamuosius daiktus funkcijas. Nors skundas dėl šių nurodytų teritorinio registratoriaus sprendimų Nr. VILKS-690 ir VILRS-310 buvo pateiktas Centriniam registratoriui, kartu pateikiant aktualius dokumentus bei nurodant įstatymines nuostatas, sudarančias pagrindą tiek įrašyti ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę. Pareiškėja nurodo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-­03-20 sprendimu Nr. csprl-77 buvo tik atkartoti teritorinio registratoriaus atsisakymo atlikti prašomus veiksmus motyvai, išsamiau susiklosčiusios situacijos neanalizuojant ir dėl skundo argumentų plačiau nepasisakant. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas, paliekantis galioti teritorinio registratoriaus sprendimus, taip pat yra naikintinas. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė yra nesudėtingi statiniai (D kategorijos gatvės), kurių teisinei registracijai atlikti pakanka deklaracijos apie tokių nesudėtingų statinių statybos užbaigimą bei kadastro duomenų bylų. Šiuo konkrečiu atveju nekilnojamųjų daiktų - ginčo gatvių savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos nuosavybės teisė a priori įtvirtinta Kelių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų buvę pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, skundžiami teritorinio registratoriaus sprendimai Nr. VILKS-690 ir Nr. VILRS-310 bei juos galioti palikęs Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. csprl-77 yra naikintini, o teritorinis registratorius įpareigotinas atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus: įrašyti (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šių nekilnojamųjų daiktų - gatvių atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę.

Vilniaus filialas išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu 2018-02-05 priėmė sprendimą Nr. VILKS-461 atsisakyti įrašyti Ginčo gatvių duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pateiktų deklaracijų pagrindu, laikydamas, kad šie dokumentai nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į Ginčo gatves atsiradimo. Šio Vilniaus filialo sprendimo pareiškėja neskundė, todėl laikytina, kad su juo sutiko ar tokia teise nepasinaudojo.

Pakartotinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. Vilniaus filialui pateikė 2018-02-07 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 16817468) įregistruoti vieną iš Ginčo gatvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau pateiktų dokumentų pagrindu, papildomai pateikdamas 2008-06-25 turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-25 turto apžiūros pažymą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-05 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas išnagrinėjęs šį prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus vadovaudamasis NTR įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsnio 2-3 dalimis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2018-02-08 priėmė sprendimą Nr. VILRS-242 atsisakyti įrašyti gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pateiktų dokumentų pagrindu, laikydamas, kad šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo. Kitu - Vilniaus filialo 2018-02-08 sprendimu Nr. VILKS-534 buvo atsisakyta įrašyti gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 66 punktu, imperatyviai nustatančiu, kad priimant sprendimą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Nesant teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo galimas ir šio statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre. Tą pačią dieną (2018- 02-08), kai buvo priimti minėti Vilniaus filialo sprendimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. pateikė prašymą nevykdyti pateikto užsakymo, kol bus pakoreguotos kadastrinių matavimų bylos, ir visus pateiktus dokumentus atsiėmė. Nei Vilniaus filialo 2018-02-08 sprendimo Nr. VILRS-242, nei 2018-02-08 sprendimo Nr. VILKS-534 pareiškėja neskundė, todėl laikytina, kad su jais sutiko ar tokia teise nepasinaudojo. Pakartotinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo D. K. Vilniaus filialui pateikė 2018-02-19 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 16905921) įregistruoti Ginčo gatves ir pareiškėjos nuosavybės teisę į jas, papildomai pateikdamas 2018-02-19 deklaracijas Nr. 1 apie Ginčo gatvių statybos užbaigimą. Išnagrinėjęs šį prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus Vilniaus filialas vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu priėmė skundžiamą 2018-02-22 sprendimą Nr. VILKS-690 atsisakyti įrašyti Ginčo gatvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateiktos deklaracijos nepatvirtina, kad pareiškėja yra Ginčo gatvių statytoja, kadangi šie statiniai jai buvo perduoti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2008-06-25 turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos pateiktoje 2008-06-25 turto apžiūros pažymoje nurodyta, kad Ginčo gatvių statybinės vertės kaštus (595000 Lt) savo lėšomis apmokėjo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėja buvo Ginčo gatvių statytoja ir pagamindama naują daiktą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas) įgijo nuosavybės teisę į Ginčo gatves. Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodyti teisiniai argumentai dėl jos nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu į Ginčo gatves yra tik teorinės prielaidos, neatitinkančios faktinių ginčo aplinkybių - jos pačios pateiktuose dokumentuose esančių duomenų apie kitus šių statinių statytojus (sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), savo lėšomis finansavusius šių statinių statybą). Atsižvelgiant į šią aplinkybę Vilniaus filialas skundžiamame 2018-02-22 sprendime Nr. VILKS-690 pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju vadovaujantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.