- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1551-265/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- J. D.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus T. D., gim. X, biologinis tėvas; suteikti vaikui tėvo (V.) pavardę; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė detaliai paskaičiavo, kokio dydžio išlaikymas reikalingas jos sūnui kas mėnesį, ir nėra pagrindo daryti išvados, kad vaikui reikėtų mažesnio išlaikymo dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, faktiškai viena išlaikė sūnų 14 metų, o ir dabar jai kartu gyvenant su sūnumi tenka didesnė našta ne tik užtikrinant jo materialius poreikius, bet ir jį auklėjant, prižiūrint, slaugant. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, daug labiau riboja ieškovės galimybes pasirinkti darbą, darbo vietą ir pobūdį, nei atsakovui. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, iš atsakovo jam priteisė išlaikymą, mokamą po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus Tado pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymas, nesutiko, prašė jį pakeisti sumažinat išlaikymo dydį iki 200 Lt. Apeliantas nurodė, kad motina vaiko išlaikymui pati neskiria 400 Lt per mėnesį. Atsakovo vertinimu, 800 Lt suma tokio amžiaus vaikui yra per didelė ir neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų. Teismas priimdamas sprendimą nesiaiškino realių vaiko poreikių, netyrė jo turtinės padėties. Nurodė, jog jis negali skirti vaiko išlaikymui netgi 200 Lt be artimųjų paramos, kadangi yra neįgalus, tačiau šios aplinkybės dokumentais patvirtinti negali. Apelianto vertinimu, teismas priimdamas sprendimą tik jam vienam priskyrė pareigą išlaikyti vaiką, tuo tarpu atsakovę nuo jos atleido.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymas ir teisingai pritaikė materialines teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį ir faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad asmuo, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjimas rasti geriau apmokamo darbo arba nepakankamas pastangų dėjimas jam susirasti negali būti pateisinamas atsakovo neveiklumu. Atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pagrįstų motyvų, kokių pastangų ėmėsi, jog rastų darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pareiga išlaikyti vaiką turi jį skatinti ieškotis darbo, o ne apeliuoti į mažesnį išlaikymo teikimą nepilnamečiui vaikui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog apeliantas dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas.
Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas atleido ieškovę nuo pareigos išlaikyti vaiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto tėvystė buvo nustatyta tik skundžiamu sprendimu, o vaikas gimė X. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė, priešingai nei atsakovas, šią pareigą vykdo jau beveik 15 metų.
Taip pat atsakovas nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį nereikia 800 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt. Šis dydis preziumuojamas konstatuojant, jog mažesnio nustatymas neužtikrina vaiko poreikių. Ieškovui neįrodžius, jog vaiko poreikius įmanoma užtikrinti mažesne išlaikymo suma nei nurodytas dydis, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo priteistina 200 Lt valstybės naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V. 200 Lt valstybės naudai.