- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1-4-876/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00461-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- J. C.
- Kategorijos
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja J. S., sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam E. P., nukentėjusiajam J. C., jo atstovui advokatui Jan Kučynski, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-08-14 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė 80 parų arešto, 2013-12-06 bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2012 m. rugpjūčio 20 d., apie 00 vai. 30 min., Šakių gatvėje, K. N., K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, prie parduotuvės „Aibė" pažymėtos Nr. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išdaužęs J. C. priklausančio automobilio „Škoda Oktavia", v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 180 Lt žalą, įsibrovė į automobilį ir iš jo pagrobė bevertį kibirą, kuriame buvo sudėti du buteliai alaus - 4 Lt vertės, kelioninis kosmetikos rinkinys - 100 Lt vertės, vyno butelis -20 Lt vertės, žiūronai su dėklu - 50 Lt vertės, plastikinė dėžutė su žūklės reikmėmis - 20 Lt vertės, diržas čiužiniams suveržti - 2 Lt vertės, marškiniai trumpomis rankovėmis - 2 Lt vertės, ir tokiu būdu nukentėjusiajam dėl turto sugadinimo padarė 180 Lt turtinę žalą, dėl vagystės - 198 Lt, viso 378 Lt.
Šiuose E. P. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, E. P. 2012 m. rugpjūčio 20 d. naktį, apie 2 vai, Šakių gatvėje, K. N., K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, tarp parduotuvės „Aibė" ir autobusų stotelės, ant važiuojamosios kelio dalies, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė mažiausia penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir įvairias kūno vietas J. C., bandančiam jį sulaikyti dėl vagystės iš automobilio, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose-skruoste-nosyje, apatinėje lūpoje, kairiame antakyje, pakaušyje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, skruoste, alkūnių ir kelių sąnariuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, nosyje, nugaroje, dešinėje pėdoje, kairės čiurnos sąnario sumušimą, kraujosruvas dešinės akies obuolyje, pogleivines kraujosruvas lūpose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 2 kandžio panirimus, kraujosruvas dantų galuose, dviejų dantų pašalinimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. Č. sveikatą.
Šiuose E. P. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P. nurodė, kad buvo išgėręs ir nesuprato ką padarė, labai gailisi. Jis 2012 m. rugpjūčio mėn. išdaužė langą ir paėmė kibirą, o paskui susigrūmė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jam pirmas trenkė, trenkė dėl to, kad langą išdaužė. Tai įvyko prie automobilio gal apie 10-15 metrų. Tuo metu daiktai jau buvo paimti ir padėti šone prie medžio. Kodėl ten padėjo, jis neatsimena. Kodėl langą išmušė, nežino, buvo išgėręs. Langą išmušė akmeniu. Jis nesusižalojo, nubrozdinimų buvo, kai susigrūmė. Iš automobilio paėmė kibirą, kas jame buvo neatsimena. Tada nuėjo į šoną ir padėjo kibirą šalia automobilio. Padėjo kibirą, kaip jam atrodo, jau susitikus su savininku. Ką kalbėjo su savininku, neatsimena. Kai apklausa buvo ikiteisminio tyrimo metu, tai atsiminė, o dabar visko nepamena, nes pradėjo daug laiko. Padėjo kibirą ir tada susitiko su nukentėjusiu. Atsimena, kai pabėgo, o paskui grįždamas susigrūmė su nukentėjusiu. Jie apsistumdė ir smūgiavo vienas kitam, mušėsi, nes nukentėjusysis pirmas jį puolė, dar ir telefoną jo paėmė. Nukentėjęs pirmas jam trenkė ir tada viskas prasidėjo. Jis prisipažino tik dėl vagystės, bet kai tos grumtynės prasidėjo, tai nukentėjęs jam pirmas trenkė. Kuris kaltas dėl muštynių, jis negali pasakyti. Po smūgių nukentėjęs jį laikė užgulęs, ką tuo metu sakė, jis neatsimena. Paskui atvažiavo policija, ką jis sakė policijai, neatsimena. Iš pradžių kaltę neigė, nes bijojo būti patrauktas atsakomybėn. Dėl žalos atlyginimo tai mano, kad toks ieškinys per didelis. Dėl gydymo išlaidų sutinka.
Nukentėjęs J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo į Lenkiją rinkti Lietuvininkų kultūrinio paveldo. Jo mama kilusi iš K. N., tai sustojo pernakvoti. Automobilį pasistatė prie parduotuvės tokioje vietoje, kad matytų per savo buto langą. Naktį išgirdo trenksmą. Kilo įtarimas, kad gali jo mašiną vogti. Tada jis per langą stebėjo, kas darosi. Pastebėjo, kad žibintuvėlis žybčioja automobilyje. Jis apsirengė ir išėjo į lauką, pamatė ateinantį žmogų, kurį jis apšvietė ir pamatė, kad žmogaus rankose jam priklausantys daiktai. Priėjo prie to žmogaus ir paklausė, ką neša. Žmogus išsitraukė prožektorių ir pasakė, kad yra iš kriminalinės policijos. Jis suabejojo, nes žmogus buvo apsirengęs su šortais, su balta palaidine su užrašais. Žmogus staiga viską metė ir pradėjo bėgti. Jis tada paskambino policijai ir puolė vytis. Asmuo perbėgo per tiltą bėgo į kiemus, jis paskui, bet pavyti negalėjo. Nuėjo iki Bažnyčios gatvės ir pagalvojo, kad gal sugrįš. Pasislėpė už tilto ir laukė, kol sugrįš. Po kiek laiko žmogus grįžo, praėjo pro jį ir nuėjo prie to kibiro. Tada jis bėgo sulaikyti. Jis kaltinamojo nemušė, nes policija buvo iškviesta, jo tikslas buvo sulaikyti bet kokiu būdu. Policija neatvažiavo apie valandą. Jam pavyko kaltinamąjį pargriauti ir laikyti, bet kažkokiu momentu šiam pavyko ištrūkti. Buvo derybos, kad paleistų kaltinamąjį. Vienu momentu kaltinamajam pavyko išsivaduoti, jis gulėjo ant asfalto, kaltinamasis už nugaros paėmė jo marškinius ir užtraukė jam ant galvos. Vėliau jam pavyko sugauti kaltinamojo antrą koją tokiu būdu, vėl nuvertė. Jo veidas stipriai nukentėjo. Atvažiavo policija, kaltinamąjį paėmė ir juos nusivežė į policiją, vyko dokumentų tvarkymas. Daiktai grąžinti. Nurodė, kad buvo trys dantys išmušti, valgyti negalėjo, kai grįžo į Vilnių, dantis jam ištraukė. Dėl turtinės žalos, tai automobilio langas sudaužytas, o trys dantys išmušti, kurių jam niekas gyvų neatstatys, o jeigu implantą stato, tai čia yra labai maža kaina. Jis norėtų, kad įstatytų tokius dantis, kokie buvo. Sumą 12000 Lt jis reiškė dėl sveikatos sužalojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas A. J., kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą ir paaiškino, kad nukentėjęs pirmą kartą buvo apžiūrėtas. Buvo rasti sužalojimai galvoje ir kitose vietose, atsižvelgta į įrašus kortelėje. Sužalojimai dešinio viršutinio žandikaulio pirmas kandis, kairio viršutinio žandikaulio antras kandis paslankūs, buvo kraujosruvos. Kortelėje parašyta smūgio metu išmušti du dantys, ten nedetalizuota kurie išmušti. Vėliau buvo pateikta papildoma užduotis atlikti tyrimą ir gauti papildomi medicinos dokumentai ir paprašyta ištirti dantų būklę 2013 m. kovo 8 d. Tai buvo atlikta. Vadovaujantis įrašais buvo išanalizuota ir rasta neatitikimai odontologo, tai yra 2011 m. gegužės 25 d. fiksuota, kad dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio nėra, kai tuo tarpu jis tą dantį rado. Kairio viršutinio žandikaulio pirmo, antro kandžio nėra, kai tuo tarpu jis nustatė, kad tie kandžiai yra. Padaryti neatitikimai odontologo, todėl turėjo remtis tuo tyrimu, kurį nustatė pats. Toliau 2012 m. rugpjūčio 22 d., tai yra praėjus dviem dienom po traumos nukentėjęs buvo konsultuotas Antakalnio poliklinikoje, ir tuo metu nurodoma, kad išrautas kairio viršutinio žandikaulio trečias dantis ir apatinio žandikaulio dešinės pusės antras dantis (42 ir 23 dantys išrauti). Tiek jo apžiūros metu, tiek kito tyrimo metu apie apatinio žandikaulio dešinės pusės antrą dantį jokių įrašų nėra ir ten patologijos nerasta. Beliko konstatuoti, kad šios traumos pasėkoje buvo dantys viršutiniuose žandikauliuose du sužaloti, kurių vienas pašalintas rugpjūčio 22 d. tai yra antroje dienoje po traumos, kada pašalintas dešinės pusės, taip ir liko neaišku. Teko konsultuotis ir pas odontologus parodant įrašus, kurie taip pat pasakė, kad nesupranta tų įrašų. Teko konstatuoti, kad nukentėjęs neteko dviejų dantų dėl ko netekęs 5% pastovaus bendro darbingumo. Pirmos apžiūros metu jis apžiūrėjo patį nukentėjus}, dantų formulės nerašė. Rado sužalojimus kairio viršutinio žandikaulio antras kandis ir dešinio viršutinio žandikaulio pirmas kandis. Paskui buvo pašalinti vienas 22 d., o kada buvo pašalintas kitas dantis duomenų nėra. Apatiniame žandikaulyje sužalojimų nerado. Bet odontologo nurodoma, kad po apžiūros antrą dieną ištraukiamas apatinio žandikaulio dešinės pusės antras dantis. Gal odontologai ne viską užfiksavo. Jis sužalojimų nerado apatiniame žandikaulyje. 20 d. buvo pažeisti dešinio viršutinio žandikaulio pirmas kandis ir kairės pusės antras kandis, jie išvadose nurodo, kad būtų aiškiau, todėl rašo dešinio žandikaulio pirmas kandis, kairio žandikaulio antras kandis. 22 d. jau iš ambulatorinės kortelės duomenys, tai buvo pašalinti kairio viršutinio žandikaulio 3 kandis, 23 dantis pašalintas, o 42 taip pat nėra. Remtis vien plokštelės duomenimis negalėtų, jie kartais darydami plokšteles didesniems, mažesniems dantims būna neatitikimų. Nustatyta, kad pažeisti du dantukai ir jie pašalinti, vienas pašalintas 08-22 d., o kada kitas pašalintas tai nėra duomenų. Dantukai yra šalia tai galėjo būti neatitikimų. Duomenų kategoriškai patvirtinančių, kad buvo taip arba taip nėra. Dėl 22, 23 gali būti painiava, vienas kažkuris dantis buvo. Jis gali komentuoti tik tai kas yra objektyviai pažymėta. Rugpjūčio 24 d., kai apžiūrinėjo formules, jie neaprašinėjo, pas odontologą nenukreipė. Smūgių 15 padaryta, tai reikia pagrįsti objektyviu tyrimu. Jeigu asmuo yra sužalotas jeigu tai nesukelia smegenų sutrenkimo, nukraujavimo, šoko, bet tai reikia viską fiksuoti. Duomenų nėra, neurologinė simptomatika netirta, nukentėjęs Šakių ligoninėje apžiūrėtas paviršutiniškai. Sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kad buvo sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas duomenų nėra. Kreipiantis pirmą kartą po traumos nukentėjęs pasakė be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, buvo sutrikęs kvėpavimas. Po įvykio apžiūrėtas Šakių priėmimo skyriuje įrašai „skauda petį". Jeigu po to atsiranda sutrikimų, ar užsitęsia gydymas, tai sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis, tai šiuo atveju nėra duomenų apie tai. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatinėjamas objektyviais požymiais, gydymasis ir sveikatos sutrikdymas yra skirtingi dalykai. Dėl dantų netekimo tai yra atskiras punktas, kai yra nustatomas bendras darbingumo netekimas. Yra sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės ir ten nurodoma 3-5 dantų netekimas tai 10% bendro darbingumo netekimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. R. K., kuri nurodė, kad ji Č. gydo 10 metų, kai pamatė jį po dviejų dienų po tos nelaimės, ji jo neatpažino. Lūpos sumuštos, dantys paslankūs ir jam tada ištraukė du dantis. Č. kreipėsi rugpjūčio 22 d. Jis buvo sumuštas ir dantys buvo paslankūs. Dantys buvo išmušti, dantenos kraujuojančios, ir klibėjo dantys, todėl reikėjo pašalinti dantis. Jeigu nebūtų pašalinti dantys, tai būtų iškritę patys ir išsivystęs uždegimas. Kad viskas susitvarkys, tikrai nebuvo galimybės. Pagal ligos istoriją buvo pašalinti rugpjūčio 22 d. 23 ir 42 dantis, daugiau traukti nebuvo galima, nes buvo trauma, buvo sumušimas didelis. Šalinti iš karto galima du arba tris dantis, daugiau negalima. Pašalinti tie, nes buvo labiausiai paslankūs. Žymėjime 3 tai reiškia iltinis dantis viršuje kairėje, o apačioje dešinėje 2 arba 42. Pagal formulę šalia 23 dantuko yra 22, kuris jos tikrinimo metu buvo. Kadangi buvo sutinimas, galėjo būti apsirikimas, sumaišyta 2 su 3, arba 3 su 4, nes dantis išėjęs iš vietos. 11 dantis yra, 22 danties nėra, ji pašalino 23. Pašalino tuos dantis, kurie labiausiai buvo pažeisti. 22 danties nebuvo, tas dantis galėjo iškristi. Ligos istorijoje ekspertas 2013 m. kovo 15 d. po traumos ligonis buvo sumuštas ir buvo pašalintas vienas dantis pašalintas dešinėje trečias dantis (13). Žymėjime yra dvi klasės senoji ir naujoji, todėl skiriasi. Ji pašalino 13 dantį, nes buvo paslankus po traumos praėjus 7 mėn. Jeigu dantis juda, tai jis negyvas, nes pažeisti audiniai, tai jis todėl ir paslankus. Ji dirba Antakalnio poliklinikoje 52 metai odontologe. Ligonis atėjo jau į darbo pabaigą, su juo nebuvo galima susikalbėti, todėl jį trumpai pasižiūrėjo ir paskyrė kitą vizitą. Po 7 mėn. dantį ištraukė, nes jis buvo paslankus, konstatuoja, kad tai traumos pasekmė. Ryšium su trauma buvo pašalinti ne mažiau kaip 4 dantys. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo šie byloje surinkti duomenys:
Protokolas-pareiškimas, kuriuo nukentėjusysis J. Č. pranešė apie padarytą nusikasltamą veiką (t. 1, b.l. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vieta ir įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (t. 1, b.l. 7-17).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis J. Č. pateikė pareigūnams apžiūrėti mobilųjį telefoną ir žibintuvėlį, bei šių daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 20-25).
Specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad ant tirti pateiktų stiklo šukių (paimtų įvykio vietoje) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų E. P. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000000003 proc. (t. 1, b.l. 38-40).
Išrašas iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodoma, kad J. Č. nustatytas veido sumušimas, nubrozdinimai rankose ir kojose, (t. 1, b.l. 41).
Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad J. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose - skruoste - nosyje, apatinėje lūpoje, kairiame antakyje, pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, skruoste, alkūnių ir kelių sąnariuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, nosyje, nugaroje, dešinėje pėdoje, kairės čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruvos dešinės akies obuolyje, pogleivinės kraujosruvos lūpose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 2 kandžio panirimai, kraujosruvos dantų guoliuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, aplinkos daiktais ar pagrindu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia penkiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b.l. 47-48).
Papildydamas specialisto išvadą, specialistas nurodė, kad J. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose - skruoste - nosyje, apatinėje lūpoje, kairiame antakyje, pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, skruoste, alkūnių ir kelių sąnariuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, nosyje, nugaroje, dešinėje pėdoje, kairės čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruvos dešinės akies obuolyje, pogleivinės kraujosruvos lūpose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 2 kandžio panirimai, kraujosruvos dantų guoliuose. Dantys pašalinti. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Dėl 2 (dviejų) dantų netekimo prarasta 5 (penki) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, nurodančių į galvos smegenų traumą, nėra. Medicininiuose dokumentuose teismo medicinos duomenų, nurodančių į galvos smegenų traumą, nėra. Medicinos dokumentuose teismo medicinos duomenų. Leidžiančių susieti nurodomą gliaukomos diagnozę su minima trauma, nenustatyta, (t. 1, b.l. 56-57).
Ekspertizės išvada, kurioje nurodoma, kad J. Č. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelio bei kairios užausio srityse, poodinės kraujosruvos kaktoje, odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su odos nubrozdinimu dešiniame skruoste bei kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlės dešinio šoninio paviršiaus srityse, kraujosruvos abiejose lūpose, viršutinio dešinės pusės 1-o bei viršutinio kairės pusės 3-io dantų vainikų trauminiai panirimai, lydimi jų netekimo (išrovimų), odos nubrozdinimai abiejų alkūnių bei kelių sąnarių srityse, nugaros kairėje pusėje, dešinėje pėdoje, kairio blauzdinio pėdos sąnario srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. J. Č. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 15-os trauminių poveikių pasėkoje. J. Č. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2012-08-20). J. Č. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl dviejų trauminių dantų netekimo J. Č. prarado 5 procentus bendro darbingumo. J. Č. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Č., galimai 2012-08-20 apie 00.30 vai. buvo traumuoti du dantys, tai yra viršutinis dešinės pusės 1-dantis bei viršutinis kairės pusės 3-ias dantis. J. Č. nustatytų sužalojimų lūpų bei burnos srityje padarymas gali būti paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į lūpų sritį. Medicininių duomenų, patvirtinančių glaukomos bei regėjimo pablogėjimą, neurologinius bei žandikaulio pažeidimus, ryšyje su padarytais kūno sužalojimais , nėra. (t. 2, b.l. 140-147).
Fotonuotraukos, kuriose matyti, J. Č. padaryti sužalojimai (t. 1, b.l. 106, 107).
Akistatos protokolas, kuriame E. P. ir nukentėjusysis J. Č. pateikė savo parodymus (t. 1, b.l. 130-131).
Įtariamojo parodymų patikrinimo protokolas, kuriame E. P. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b.l. 133-137).
Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. E. P. buvo nustatytas 1,40 promilės girtumas, (t. 1, b.l. 142).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Kaltinamajame akte nurodoma, kad E. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 140 str. 1 d. Tuo tarpu nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė prašymą dėl kaltinamojo veikų kvalifikavimo pagal BK 22 str. 180 str. 1 d., 187 str. 3 d.(t. 2, b.l. 63-64). Tesimų praktikoje nurodoma, kad jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Tačiau jei smurtas panaudojamas siekiant išvengti sulaikymo po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą vagystės būdu, tokia veika, atsižvelgiant į kitus veikos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Šiuo atveju būtina nustatyti, kokiu tikslu buvo suduoti smūgiai, kas leistų teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis teigė, kad buvo neblaivus, tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo tikslūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia jis pamatė kaltininką, kuriam tuo metu pavyko pabėgti, tačiau vėliau šiam grįžus, nukentėjusysis su kaltinamuoju susigrūmė, ir nukentėjęs laikė kaltininką, laukdamas, kol atvyks policija. Tuo laiku vyko dialogas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kuris prašė, kad paleistų. Kažkuriuo momentu E. P. pavyko ištrūkti ir šis sudavė nukentėjusiajam smūgius, tačiau ir vėl buvo sulaikytas J. Č.. Šie nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad jam smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai nukentėjusysis stengėsi kaltininką sulaikyti bei laukė atvykstančių pareigūnų. Tai yra smūgių sudavimas buvo nukreiptas ne į pagrobto turto išsaugojimą, o jie buvo suduoti dėl to, kad kaltininkas norėjo pasprukti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaltinamajame akte, tai yra pagal BK 178 str. 2 d.
Siekiant nustatyti šios veikos kvalifikavimą, pagrįstos abejonės kyla ir dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. baigtumo. Vagystė yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju pats kaltininkas nurodo, kad jis paimtus daiktus buvo pasidėjęs po medžiu. Nukentėjęs asmuo teigė, kad tuo metu, kai jis sustabdė E. P., šis buvo nuėjęs tam tikrą atstumą nuo automobilio ir daiktai buvo jo rankose. Po jo sustabdymo E. P. daiktus numetė ant žemės. Pagal šiuo parodymus teismas laiko, kad vagystė laikytina baigta, nes E. P. turėjo galimybę disponuoti pagrobtais daiktais. Tai yra nukentėjusysis išbėgo į kiemą tuo metu, kai kaltinamasis išdaužė automobilio langą ir šį triukšmą išgirdo nukentėjusysis. Nukentėjusysis kaltinamąjį sutiko jau nuėjusį nuo jo automobilio apie 10-15 metrų, tai yra po tam tikro laiko tarpo, kai daiktai buvo paimti iš automobilio. Taigi darytina išvadą, kad kaltinamasis paėmęs daiktus iš automobilio iki jo susidūrimo su nukentėjusiuoju buvo daiktus užvaldęs bei turėjo galimybę nuspręsti, ką su daiktais daryti, tai yra juos paslėpti, išmesti, sunaudoti vietoje, ar neštis su savimi. Kaltinamasis pasirinko galimybę daiktus neštis su savimi, nors kaip pats nurodo, daiktus buvo padėjęs po medžių, tad kaltinamasis jau buvo užvaldęs daiktus ir turėjo galimybę jais disponuoti. Kaltininkas buvo sulaikytas ne pačioje vagystės vietoje, o jei nuėjus tam tikrą atstumą nuo įvykio vietos, ir praėjus tam tikram laiko tarpui, per kurį pavogtais daiktais asmuo galėjo disponuoti, kas parodo, kad nusikalstama veika buvo baigta.
Kaltinime, pateiktame E. P., nurodoma, kad įsibrovęs į automobilį, pagrobė ne tik tam tikrą vertę turinčius daiktus, tačiau ir beverčius pripučiamą pagalvėlę ir užrašų lapelius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog turtas pagal BK 178 str. - tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl, aprašant veiką, kuri pripažintina įrodyta, į vagystės būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės. Įvairūs dokumentai, taip pat mokėjimo instrumentai neturi būti įvardijami nuosprendyje aprašant vagystės, nes jie nėra vagystės dalykai. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, jog buvo pavogti beverčiai pripučiama pagalvėlė ir užrašų lapeliai.
Kaltinamajam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 187 str. 3 d., kaltinime nurodoma, kad dėl turo sugadinimo kaltinamajam buvo padaryta 180 Lt žala. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 01 01) buvo nustatyta, kad nusikalstama veika laikytini veiksmai, kuriais padaryta nedidelės vertės žala, tai yra nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Kadangi kaltinamojo padėtį lengvinantis įstatymas galioja atgal ir šiuo atveju 180 Lt turto sugadinimu padaryta žala nesiekia 3 MGL, tad nesant nusikaltimo sudėties pagal BK 187 str. 3 d. kaltinamasis išteisintinas.
Dėl E. P. kaltę patvirtinančių įrodymų
Vagystė - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. E. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes jis be J. Č. leidimo išdauždamas langą įsibrovė į automobilį ir pagrobė turtą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis išdaužė automobilio langą, tai yra įveikdamas kliūtis pateko į svetimą automobilį, ir užvaldė svetimą turtą, ir jo veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajam. Dėl to E. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 1 78 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. P. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus. Jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jis tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, užvaldė svetimą, J. Č. priklausantį turtą.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. P. veika taip pat pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad J. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo proceso metu, kilus abejonėms dėl padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto buvo paskirta ekspertizė, tačiau gauta eksperto išvada patvirtino ikiteisminio tyrimo metu buvusią specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam J. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto pateikta išvada, be to ir pats teisiamasis neneigė, jog jis sudavė nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis teigė, kad jam pirmas sudavė nukentėjusysis, tačiau teismas kaltinamojo parodymų nelaiko objektyviais. Kaltinamasis pats nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską prisimena, tačiau neabejodamas nurodė, kad pirmas smūgius sudavė nukentėjusysis. Teismas laiko, kad kaltinamasis nurodo tokias aplinkybes, norėdamas sušvelninti atsakomybę už jo padarytas veikas, todėl šiais jo parodymais nesivadovautina. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl nėra pagrindo jais abejoti.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad E. P. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d. Pats teisiamasis nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas mano, kad jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino savo kaltės, teigė, kad jis automobilio lango neišmušė, o nukentėjusysis pats pirmas pradėjo jam smūgiuoti, (t. 1, b.l. 115-116, 118). Tik praėjus pusmečiui kaltinamasis savo kaltę pripažino, kas leidžia manyti, kad pripažinti kaltę paskatino byloje surinkti įrodymai. Be to, net ir pripažinus kaltę kaltinamasis kategoriškai teigė, kad jam pirmam sudavė nukentėjusysis, kai tuo tarpu visų tikslių įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus, jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad kaltininkas buvo neblaivus, patvirtina byloje esantis asmens blaivumo testas (t. 1, b.l. 142). Pats kaltinamasis pripažino, jog neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., kadangi jis tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, išdaužė J. Č. priklausančio automobilio langą ir pagrobė svetimą turtą, taip pat siekdamas išvengti sulaikymo sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Skiriant bausmę E. P. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, - nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę - nėra duomenų, kad E. P. nusikaltimo darymo metu galėjo būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas - nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą (t. 1, b.l. 10), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 11), nusikaltimą įvykdė nebūdamas teistas, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenys, jog šiuo metu dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės, BK 140 str. 1 d. numatytos bausmės yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. E. P. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Iš bylos duomenų matyti, kad po arešto bausmė atlikimo pagal kitą nuosprendį (atliko bausmę 2013-12-06), duomenų apie naujas nusikalstamas veikas nėra, pateikti duomenys, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, todėl teismas laiko, kad laisvės apribojimo bausmė geriausiai atitiks tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo interesus, nes kaltinamasis dirbdamas ir gaudamas pajamas galės greičiau atlyginti priteistą žalą. Inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Siame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Tad teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, jam skirtina didesnė negu sankcijoje numatyta bausmės dydis, tai yra pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą, o atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 1 d. numatytas nesunkus nusikaltimas - 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės pagal BK 63 str. reikalavimus subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. E. P. šiuo metu dirba, atsižvelgiant į tai, jam skirtinas įpareigojimas toliau dirbti arba praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat būtina įpareigoti būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. buvo sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. 2 vai., paleistas 2012 m. rugpjūčio 21 d. 13.26 vai., tai yra viena diena.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis J. Č. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2432, 94 Lt turtinės ir 20000 neturtinės žalos atlyginimo.(t. 2, b.l. 59-61). E. P. sutiko, kad jis turi atlyginti padarytą žalą, tačiau teigė, kad prašomas žalos dydis yra per didelis. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis J. Č. prašo priteisti 2432,94 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog šias išlaidas patyrė, nes turėjo kelionės išlaidas, pirko vaistus, taip pat jam išrovus dantis buvo atliktos protezavimo paslaugos, (t. 1, b.l. 99-105, t. 2, b.l. 37-39). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog turtinės žalos atlyginimo paskirtis -sugrąžinti nukentėjusįjį į tą pačią padėtį, buvusią iki nusikaltimo padarymo. Kaip matyti šiai dienai nukentėjusysis patyrė 2432,94 Lt turtinės žalos, tai patvirtina byloje pateikti duomenys. Teismas laiko, jog šios žalos dydis yra įrodytas, todėl jis priteistinas.
Nukentėjusysis J. Č. civiliniame ieškinyje prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą -atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - pinigai ar materialus turtas - negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ii protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojama teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo J. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo" principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad J. Č. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl suduotų smūgių jam ilgą laiką buvo patinęs veidas, buvo mėlynės, kas apribojo jo galimybes užsiimti jo veikla, negalėjo dalyvauti renginiuose, susitikimuose, nes jis yra (duomenys neskelbtini) korespondentas. Nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, kurių nėra galimybės atstatyti. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. E. P. šiuo metu yra dirbantis, jauno amžiaus, darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į įvykio aplinkybes: J. Č. buvo sumuštas tuo metu, kai siekė sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį, jam buvo suduota apie penkiolika smūgių, iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1, bl. 107, 108, t. 2, b.l. 41) matyti, kad nukentėjusiajam buvo sumušta galva, akis, buvo didelės mėlynės, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ilgą laiką kentė skausmą, nepatogumus dėl sužaloto veido. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką teismas konstatuoja, jog J. Č. priteistina 1200 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimas.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už J. Č. gydymą dėl 2012 m. rugpjūčio 20 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 34,74 Lt (trisdešimt keturių Lt. 74 cnt.), tai yra 10,06 Eur (dešimt Eur 6 cnt.) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele (t. 1, b.l. 60-62), todėl tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kur nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusįjį J. Č. buvo patirtos atstovavimo išlaidos 879,67 Eur. BPK 105 str. nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Teismas laiko, kad šiuo atveju nukentėjusysis turėjo įstatymo nustatytą teisę turėti atstovą byloje, tad šios išlaidos yra proceso išlaidos, kurios priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
E. P. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. paskirtas bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. (1 diena).
Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. P. 2432,94 Lt, tai yra 704,63 Eur (septynis šimtus keturi Eur 63 cnt.) turtinės žalos ir 1200 Eur (tūkstantį du šimtus Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam J. Č..
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. P. 10, 06 Eur (dešimt Eur 06 ct) išlaidų nukentėjusiojo J. Č. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, naudai.
Priteisti iš E. P. 879,67 (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 67 ct) proceso išlaidų, patirtų nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai. Šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką AB „Swedbank", įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - betono luitą, stiklo šukes, tamponus su kraujo pavyzdžiais, daktiloskopines plokšteles, žiebtuvėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.