Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2955-595/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: I3-2955-595/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00614-2024-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: A. P.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: D. P., R. V., S. V.

Kategorijos

18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I3-2955-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00614-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys - D. P., R. V., S. V., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. P. pateikė teismui skundą, kurį patikslinęs, prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024-08-12 sprendimą Nr. 21RE1-259(AG1-175/10-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2024-05-30 raštą Nr. 2D-11615 „Dėl statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pašalinti pažeidimus, padarytus tiriant pareiškėjo 2023 rašto Nr. 2D- 11615 „Dėl statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini) " skundą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad nesutinka su Inspekcijos 2024-05-30 Raštu. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 7 straipsnyje, atsisako vykdyti jai patikėtą kontrolę, nors Inspekcija 2024-05-30 Rašte pati cituoja, ką privalo vykdyti. Taip pat Inspekcija vadovaujasi viešaisiais duomenimis, tačiau šių duomenų neanalizuoja. Pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad pastatai statyti skirtingu laiku. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos tiesioginė funkcija - nustatyti, kam išduotas statybos leidimas, kas vykdo statybą ir kas turi teisę statyti.

Pareiškėjo teigimu, visi Inspekcijos paaiškinimai yra tik formalūs, tačiau nepagrįsti jokiais dokumentais, išrašais iš miesto architektūros žurnalo registro, prisidengia duomenų apsauga. Inspekcija permeta atsakomybę ir nurodo apie neteisėtos statybos įrodymų rinkimą pareiškėjui, kai pačios Inspekcijos tiesioginis darbas ir yra rinkti įrodymus apie neteisėtas statybas, kontroliuoti, kad būtų laikomasi įstatymų jai patikėtos kompetencijos ribose. Faktas, kad 2023-12-29 skundo padavimo dienai buvo nurodyti aiškūs faktai apie neteisėtus statinius - tvorą ir kitus statinius / pastatus, o atsakymai byloja, kad viskas teisėta ir nėra jokių pateikta duomenų iš pareiškėjo, tik parodo, kad arba Inspekcijos darbuotojai, atlikę faktų patikrinimus, yra korumpuoti, arba turi kitus suinteresuotumo požymius. Taigi, šiuo atveju, visiems veiksmams privalo būti taikoma taisyklė ex injuria jus non oritur (iš ne teisės teisė nekyla). Taip pat pareiškėjas pažymi, kad tvora nebuvo pašalinta iš pareiškėjui nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, t. y. žemėje liko tvoros dalys, kurios nebuvo demontuotos.

Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos Raštas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2-4 punktus, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra neišsamus, todėl naikintinas.

Paaiškina, kad Inspekcijos įgalioti pareigūnai, 2024-05-28 atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas) patikrinimą ir surašė 2024-05-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-738 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2), kuriuo užfiksuota patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys. Inspekcija 2024-05-30 Raštu pateikė pareiškėjui atsakymą, su kuriuo jis nesutinka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad su atsakovės teiginiais nesutinka dėl šių priežasčių. 2001 m. atlikta kadastrinių duomenų byla, baigtumas - 92 proc. VĮ Registrų centras neįregistruota. Visi duomenys yra teisingi ir galiojantys tik nuo to momento, kai yra išviešinti VĮ Registrų centras. Todėl teiginys, kad darbai atlikti pagal projektą ir atlikti kadastriniai matavimai, kol neišviešinti ir neregistruoti duomenys (VĮ Registrų centras) turi būti vertinami kritiškai. Nelegalios statybos laikas ir įsiteisinimas vadovaujantis tuo, kad praėjo daugiau nei 2 metai nuo nelegalios statybos yra tik nenoras vertinti įrodymus. Nelegalios statybos pabaiga turėtų būti vertinama nuo to momento, kai objektas (statinys) jau baigtas 100 procentų, o ne tarpiniai neišviešinti dokumentai ar nelegalios statybos pradžia.

Nurodo, kad atsakovo paaiškinimai tik formalūs, nepagrįsti jokiais dokumentais. Inspekcijos Raštas neatitinka reikalavimų, neatitinka taisyklių, yra neišsamus. Inspekcija vadovavosi tik žodiniais paaiškinimais apie tai, ar jau praėjo 2 metai nuo nelegalios statybos. Pagal inspekcijos duotus paaiškinimus, pareiškėjas privalo neteisėtais būdais atlikti svetimo turto matavimus, t. y. nustatyti pastatų aukštį, patekti į svetimą teritoriją, reikalauti pateikti įrodymus pareiškėjui. Kitaip sakant, atlikti valstybės institucijoms patikėtas teises ir pareigas. Pažymi, kad jis jokio rašytinio sutikimo nesilaikyti 3 metrų atstumo nuo savo sklypo ribos, padidinti statinių aukštingumą ar padidinti užstatymo plotą nesilaikant 3 metrų atstumo nuo savo sklypo ribos, nėra davęs.

Nurodo, kad Inspekcija, neturėdama kuo pagrįsti savo teiginius apie projekto nebuvimą, prisidengia autorių teisėmis. Inspekcija privalo aiškiai ir motyvuotai duoti atsakymus, o nenaudoti ir klaidinti šalis naudojant „ilgo teksto“ principą.

Nurodo, kad nėra aišku, kokių duomenų pagrindu Inspekcija padarė išvadą, jog statiniai pradėti statyti prieš 2 metus. Priešingai, Inspekcijos turimuose dokumentuose, aiškiai matyti (nuotraukose) kad statiniai pradėti statyti po 2022 metų liepos mėnesio. Pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis už 2018 — 2022 metus, kuriais remiasi Inspekcija, taip pat nėra fiksuota statyba. Nustatyta kadastro duomenys 2001 m. (kurie įregistruoti tik seni pastatai), todėl akivaizdu, kad statyba tikrai neprasidėjo 2001 m., kaip nurodoma skundžiamame Rašte, o būtent po 2022 m. liepos mėnesio.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija veikė teisės aktų – lex specialis, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Minėtas principas patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.

Paaiškina, kad pareiškėjo 2024-01-02 skundo tyrimas buvo nutrauktas, nustačius skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindus, t. y., kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus ir kad statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Nors pareiškėjas ir akcentuoja, kad Inspekcija neturėjo pagrindo nutraukti administracinę procedūrą, pabrėžia, kad VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas).

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai) yra autorių teisių objektai. Autorių teisės į architektūros kūrinius, kaip ir į kitus meno, literatūros ar mokslo kūrinius, yra išimtinio pobūdžio. Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, tik autorius, jo teisių perėmėjas ar jų tinkamai įgalioti atstovai gali leisti arba uždrausti naudoti kūrinį. Teisė atgaminti kūrinį bet kuriuo būdu ir bet kokia forma (įskaitant elektroninę formą) yra išimtinė autorių teisė (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nėra šių teisių perėmėja, taip pat nėra gavusi teisių turėtojų leidimo naudoti kūrinius tokiais būdais arba suteikti teisę kitiems asmenims juos naudoti, projekto pateikimas būtų nesuderinamas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju prašydamas panaikinti Inspekcijos 2024-05-30 atsakymą, pareiškėjas privalo įrodyti bent vieną iš ABTĮ įtvirtintų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų. Skunde nurodyti argumentai dėl Inspekcijos 2024-05-30 atsakymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys jo panaikinimo pagrindų numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje.

Inspekcijos nuomone, Inspekcijos 2024-05-30 atsakymas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, teisinis pagrindas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teigia, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įvertinusi įrodymus, šalių paaiškinimus ir Inspekcijos 2024-05-30 raštą, priėmė pagrįstą sprendimą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjas ginčija 2024-05-30 atsakymą ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio skundo išnagrinėjimo rezultato. Nagrinėjamu atveju, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, nustatytos aplinkybės ir skundo išnagrinėjimo rezultatas nepasikeis, kadangi Inspekcija remiantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir VAĮ reikalavimais, nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, pakartotinai nutrauktų skundo nagrinėjimą. Pažymi, jog su skundu pareiškėjas taip pat nėra/nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju statybos darbai buvo atlikti seniau nei prieš 2 metus iki 2024-01-02 skundo pateikimo dienos.

Inspekcija savo kompetencijos ribose atlikusi tyrimą ir nustačiusi faktines aplinkybes bei įvertinusi, kad yra visi pagrindai nutraukti pareiškėjo 2024-01-02 skundo nagrinėjimą, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais parengė skundžiamą Raštą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, kurios užtikrina visų objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. nėra pagrindo Inspekcijos skundžiamą 2024-05-30 atsakymą naikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Inspekcijos nuomone, skundo patenkinimas pareiškėjui nesukels siekiamų teisinių pasekmių dėl to, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktu, skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Taip pat vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Pabrėžia, kad Inspekcija įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamu 2024-05-30 atsakymu, atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, jame be kita ko nurodė tokio sprendimo priėmimo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus. Kad pateiktas skundžiamas 2024-05-30 atsakymas netenkina pareiškėjo ginčo situacijos, vertinimo nekeičia.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į skundą.

Nurodo, kad palaiko pareiškėjo skundą. Inspekcija privalėjo atlikti jai patikėtas funkcijas, tačiau jai nustatytų įstatyme pareigų neatliko. Statytojas privalo turėti parengtą rekonstravimo projektą su statybą leidžiančiu dokumentu – leidimą rekonstruoti statinį. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog statytojas statybą vykdė daugiau kaip prieš du metus. Statybos pabaiga laikoma tik kai statybos baigtumas yra 100 procentų.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. V. ir S. V. pateikė atsiliepimą į skundą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jo netenkinti. Teigia, kad pareiškėjas neprotingai didelės apimties skunde nesugebėjo nurodyti nei vieno konkretaus fakto, kuriam esant būtų pagrindas galvoti, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija ar Inspekcija, vykdydamos savo tiesiogines funkcijas, būtų pažeidusios įstatymus ar kitus teisės aktus, užtikrinančius ieškovo teises ir teisinius interesus ir dėl to turėtų įsikišti teismas.

Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise. Pareiškėjas su įvairaus turinio skundais jau yra kreipęsis į įvairias valstybės institucijas, o taip pat ir į teismą ir nenurodo tikrųjų nesantaikos tarp kaimynų priežasčių, arba pateikia jas taip, kad kitiems asmenims jos sunkiai suprantamos. Pareiškėjas nutyli, kad santykiai tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų ilgą laiką buvo normalūs, jokio priešiškumo tarp kaimynų nebuvo. Jie pradėjo blogėti nuo 2020 m. pradžios ir to kaltininkas, nori tą pripažinti ar ne, yra pareiškėjas. Jis nusprendė, faktiškai paneigdamas egzistuojančius fizikos dėsnius, kad dūmai iš mūsų kamino krenta į jo namų valdos teritoriją, tuo, tariamai, sukeldami jam daugybę nepatogumo. Kodėl dūmai nesikoncentruoja kitų kaimynų namų valdose, pareiškėjas neatskleidžia. Prieita iki to, kad pareiškėjas ginčui išspręsti iškvietė aplinkos apsaugos pareigūnus. Be abejo, pareigūnai nieko draudžiamo nerado ir negalėjo rasti, kadangi kūrenama medžio pjuvenų briketais. Jais bus kūrenama ir ateityje. Nuo to momento ir prasidėjo skundų rašymai, pačiuose skunduose nurodant vis kitas aplinkybes. Kaprizingo reikalavimo netenkinimą pareiškėjas įvertino kaip asmeninį įžeidimą, visi ir visa aplinka pareiškėjui tapo erzinančiais.

Mano, kad pareiškėjas gina ne savo teises ir teisinį interesą, bet neturėdamas teisės, gina viešąjį interesą. Tokia pareiškėjo saviveikla sukelia chaosą ir užkerta kelią galimybei bylą išnagrinėti trumpiausiais terminais. Pirmiausia, pareiškėjas nurodo Institucijai, kokio turinio turi būti atsakymas, vertina Inspekcijos veiklą (neveikimą), nenurodydamas, kuo konkrečiai ši pažeidžia jo teises ar teisinį interesą. Teigdamas, kad Inspekcija atliko tyrimą formaliai, nenurodo, kuo gi konkrečiai pasireiškė tyrimo formalumas. Pareiškėjas pareigą teigti konkrečias aplinkybes, įrodymus, argumentus ir t.t. pakeičia lengvo turinio parašinėjimais ir pertekliniu įstatymų citavimu, nesiejant teisės normų su konkrečia nagrinėjama byla. Patikslinto skundo ydingumą atskleidžia pats pareiškėjas, nurodydamas, kad jo nuomone, Inspekcijos 2024- 05-30 Raštas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra neišsamus, todėl naikintinas. Akivaizdu, jis gina ne savo tariamai pažeistas teises, bet tampa viešojo intereso gynėju, kontroliuojančiu Inspekcijos kompetenciją. Akivaizdu, jog tai yra akivaizdus teisinis nonsensas. Pareiškėjo padriki teiginiai, selektyvus teisės normų citavimas formuoja nuomonę, kad jis save įsivaizduoja labai dideles galias turinčiu valdininku, kuriam privalo atsiskaityti valstybinė Institucija.

2024-10-15 gautos Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) bylos Nr. AG1-175/10-2024 ir Nr. AG1-70/12-2024.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-08-12 sprendimą Nr. 21RE1- 259(AG1-175/10-2024), kuriuo yra atmestas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos Rašto panaikinimo, panaikinti Inspekcijos Raštą (Komisijos bylos (b. 1. 9-14).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą LVAT jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Inspekcijos Rašto, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei teismui pateiktos Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos Nr. Nr. AG1-175/10-2024 medžiagos, prijungtos bylos Nr. AG 1-70/12-2024 medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

Inspekcijos pareigūnai, išnagrinėję pareiškėjo 2023-12-29 skundą „Dėl neteisėtai pastatytos tvoros ir nelegalių statybų“, kuriuo buvo prašoma įstatymų nustatyta tvarka ir terminais įpareigoti Gyvenamojo namo sklypo savininkus nugriauti nelegalius statinius bei sutvarkyti statybvietę, 2024-01-23 atliko neplaninį patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2024-01-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-107, kuriuo užfiksuota patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys: „<...> Patikrinimo metu statybos darbai nevyko. Žemės sklypų riboženklių tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nesimato (galimai po sniegu, statytojas informavo, kad jie yra). Žemės sklype be skunde minimų statinių yra ir kitų, teritorija apkrauta, sudėtingas fizinis priėjimas tiksliai pamatuoti esančius statinius. Tikrinti ir fiksuoti tik skundžiami statiniai. 1. Dėl tvoros. patikrinimo metu statytojas parodė tvoros dalį (ginčo objektas), esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Ant esamo betoninio bortelio pastatyta aklina medinių lentų 1,94 m tvora (pažymėta schemoje Nr. 1), kuri po atlikto patikrinimo buvo išmontuota. Kitos tvoros (kiemo aptvėrimai), nebuvo tikrinami ir fiksuojami. 2. Dėl gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo rekonstravimas atliktas pagal 2001 metų J. C. projektą. 2001 metais atlikta kadastrinių duomenų byla, baigtumas – 92 proc. VĮ Registrų centras neįregistruota. 2021 metų vasarą šalia esančios verandos pastatytas priestatas 3,5 m x 2,24 m. Pirmas aukštas - tambūras, antras – lodžija. 3. Dėl ūkinių statinių. Garažas (3I1p) ir ūkinis pastatas (4I1p) yra rekonstruoti. Apjungti. Aukštis garažo 5 m, ūkinio pastato 5,4 m. Virš jų įrengtos patalpos. Į patalpas virš garažo patekimas pro ūkinio pastato antrą aukštą. Naujas ūkinis pastatas 1,5 m x 2,5 m, aukštis 4 m. <...>“.

Inspekcija 2024-01-29 raštu Nr. 2D-1521 (toliau – 2024-01-29 raštas) pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo informavo, kad „<...> Pagal aukščiau išvardintus surinktus duomenis, nustatyta, kad ūkinio pastato ir garažo rekonstravimo darbai atlikti daugiau nei prieš dvejus metus. <...>. Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atliktų tyrimą, arba būtų įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, skundo dalis dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo nenagrinėjama (statinių aukščiai, atstumai iki žemės sklypo ribų, galimai gyvenamųjų patalpų įrengimo, statybos leidimo). <...>. Apibendrinant išdėstytą, informuojame, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) įpareigoti statytoją nugriauti rekonstruotus ūkinius pastatus ir gyvenamąjį namą bei sutvarkyti statybvietę nėra teisinio pagrindo, nes atliekant patikrinimą taikytinos priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos. Tvora nugriauta. <...>.“

Pareiškėjas 2024-02-28 pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai skundą dėl 2024-01-29 rašto. Komisija 2024-04-12 sprendimu byloje Nr. AG1-70/12-2024, nusprendė “Tenkinti pareiškėjo A. P. skundą. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024-01-29 raštą Nr. 2D-1521 ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“.

Inspekcijos įgalioti pareigūnai, vykdydami Komisijos sprendimą, 2024-05-28 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė 2024-05-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-738, kuriuo užfiksuota patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys: „<...> Patikrinimo metu statybos darbai nevyko. Žemės sklypo riboženklio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuo gatvės/šaligatvio pusės nėra, kitas yra. Tikrinti ir fiksuoti tik skundžiami statiniai. Apžiūrėjus teritoriją pakartotinai, situacija nuo 2024-01-23 atlikto patikrinimo vietoje, nėra pasikeitusi (išskyrus tai, kad tvoros (skundo objektas) tarp minimų žemės sklypų - nėra; likęs senas bortelis). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ribojasi 14,45 m ilgiu. 1. Dėl gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo rekonstravimas atliktas pagal 2001 metų J. C. projektą. 2001 metais atlikta kadastrinių duomenų byla, baigtumas – 92 proc. VĮ Registrų centras neįregistruota. 2021 metų vasarą šalia esančios verandos pastatytas priestatas 3,5 m x 2,24 m. Pirmas aukštas - tambūras, antras – lodžija. (Schema Nr. 2 yra prie 2024-01-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Dėl ūkinių statinių. Garažas (3I1p) ir ūkinis pastatas (4I1p) yra rekonstruoti. Apjungti. Aukštis garažo 5 m, ūkinio pastato 5,4 m. Virš jų įrengtos patalpos. Į patalpas virš garažo patekimas pro ūkinio pastato antrą aukštą. Naujas ūkinis pastatas 1,5 m x 2,5 m, aukštis 4 m. (Schema Nr. 3 yra prie 2024-01-24 Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“.

Inspekcija 2024-05-30 raštu Nr. 2D-1521 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo informavo, kad „<...> Dėl tvoros. 2024-01-23 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad skunde minima tvora, pagal parametrus ir požymius (aukštis ? 1 iki ? 2 m), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ 3 lentelės 3.1. eilute, priskiriama I nesudėtingųjų kitų inžinerinių statinių grupei. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jei statoma ne sodyboje). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į minėtas teritorijas, todėl tvoros statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalį, privaloma rengti supaprastintą statybos projektą, kai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kitu atveju supaprastintas statybos projektas rengiamas statytojui pageidaujant. <...> Inspekcija atlieka tik jai pavestas priskirtos srities funkcijas, tarp kurių nėra numatyta kontroliuoti, ar tokie sutikimai iš besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų yra/buvo gauti. Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje, - jis nenagrinėjamas. <...> Dėl skunde minimos tvoros, pagal VTPSI kompetenciją pažeidimų nebuvo nustatyta, nes kaip ir aprašyta aukščiau, pagal priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktą, jei skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, VTPSI tokio skundo nenagrinėja arba įvertinus visas aplinkybes, nutraukia jo nagrinėjimą. Dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo, galimai įrengtų gyvenamųjų patalpų ir būsimo šildymo būdo. <...> ūkinio pastato ir garažo rekonstravimo darbai atlikti daugiau nei prieš dvejus metus, t. y. 2021 metų vasarą (patikrinimų metu statybos darbai nebuvo vykdomi). Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundai, pateikti dėl statybos teisėtumo pagal kompetenciją, nenagrinėjami,– jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Tikslios datos, kada buvo atlikti statybos darbai Jūs nepateikėte, kitų duomenų, kad gauti tikslius duomenis, leidžiančius nustatyti konkrečią ir neginčijamą atliktų statybos darbų datą, departamentas neturi. VTPSI priimdama sprendimą vadovavosi skundo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, kurie nėra nuginčyti. Patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą DBSIS, nustatyta, kad minėtu adresu dėl ūkinių pastatų statybos anksčiau nėra gauta ir registruota skundų ar pranešimų. Inspekcija neturi duomenų kad dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atliktų tyrimą, arba būtų įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, skundo dalis dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo nenagrinėjama (statinių aukščiai, atstumai iki žemės sklypo ribų, galimai gyvenamųjų patalpų įrengimo, statybos leidimo). <...>. Dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo. <...> Gyvenamojo namo rekonstravimas buvo atliekamas 2001 metais, pagal 2001 metais parengtą projektuotojo J. C. projektą (toliau – projektas). Pažymėtina, kad projekto rengimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“, kurio 11.4. punktas bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 1 punktas nustatė, kad statybos leidimas buvo nereikalingas. Pagal aukščiau išvardintus surinktus duomenis, nustatyta, kad kiti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, nenumatyti projekte, atlikti daugiau nei prieš dvejus metus – t. y. 2021 metų vasarą (patikrinimų metu statybos darbai nebuvo vykdomi). Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundai, pateikti dėl statybos teisėtumo pagal kompetenciją, nenagrinėjami,– jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Tikslios datos, kada buvo atlikti statybos darbai Jūs nepateikėte, kitų duomenų, kad gauti tikslius duomenis, leidžiančius nustatyti konkrečią ir neginčijamą atliktų gyvenamojo namo statybos darbų datą, departamentas neturi. VTPSI priimdama sprendimą vadovavosi skundo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, kurie nėra nuginčyti. Inspekcija neturi duomenų kad dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atliktų tyrimą, arba būtų įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, skundo dalis dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo nenagrinėjama (statinio aukštis, atstumas iki žemės sklypo ribų, statybos leidimo).”

Pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl Inspekcijos 2024-05-30 Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Komisija 2024-08-12 sprendimu byloje Nr. AG-175/10-2024 pareiškėjo skundą atmetė. Komisija nurodė, kad iš 2024-05-30 Rašto turinio matoma, kad jis pagrįstas Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 31 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų, statybos techninio reglamentų: STR 1.07.03:1999 11.4 papunkčio, STR 1.07.01:1999 1 punkto, STR 1.01.03:2017 3 lent. 3.1. eilute, STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 punktu, 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatomis. 2024-05-30 Rašte nurodomi faktiniai pagrindai ir motyvai ir skundžiamas Raštas atitinka VAI 10 straipsnio reikalavimus. Inspekcija, vadovaudamasi minėtais teisės aktų reikalavimais, priėmė skundžiamą 2024-05-30 Raštą, savo turiniu neprieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinės procedūros, užtikrinančios visų objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. Inspekcija turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamą Raštą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2024-08-12 sprendimu, 2024-09-12 pateikė teismui skundą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas, vadovaujantis kuriuo, statybos valstybinė priežiūra apima prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; statomų statinių avarijų tyrimą; asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teikiant skundą, jame turi būti pateikti duomenys, identifikuojantys asmenį, nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, tai patvirtinantys dokumentai, be to, skundas ir jo padavimo tvarka turi atitikti kitus teisės aktų reikalavimus.

Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų: 1) Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais; 2) skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 3) dėl teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtų sprendimų – jeigu teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 4) dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 5) dėl nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų sprendimų (tarp jų sprendimų, kai nevykdant teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumentuose taisomos techninės klaidos, keičiama arba nustatoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas), – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 6) dėl iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų sprendimų – jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 7) dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 8) dėl statybos teisėtumo – jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; 9) skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje; 10) skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimų, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma, išskyrus atvejus, kai sutikimą reikia gauti iš valstybinės žemės patikėtinio.

Taigi, prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimas Inspekcijoje, reglamentuojamas Priežiūros įstatymo šeštame skirsnyje, o Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Taip pat Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir bylos medžiagą, sutinka su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis. Teismo vertinimu, Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Raštas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, teisinis pagrindas, todėl jo naikinti pagal pareiškėjo nurodomus ar kitus argumentus nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą statybos valstybinės priežiūros srityje ir priimdama administracinį sprendimą - Raštą, vadovavosi atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytais faktiniais duomenimis, 2009-2023 metų viešoje internetinėje erdvėje užfiksuotais duomenimis (geoportal.lt, maps.google.com ir kitus), VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų pateiktais dokumentais ir paaiškinimais raštu ir žodžiu, kitų asmenų pateiktais duomenimis. Patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo sistemą „Avilys" ir dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą DBSIS, Inspekcijos nustatyta, kad minėtu adresu nėra gauta ir registruota skundų ar pranešimų statybos valstybinės priežiūros srityje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatų reikalavimus.

Inspekcija Rašte detaliai ir aiškiai motyvuotai dėl tvoros paaiškino, kad 2024-01-23 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad skunde minima tvora pagal parametrus ir požymius (aukštis 2: 1 iki 2 m), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas" 3 lentelės 3.1. eilute, priskiriama 1 nesudėtingųjų kitų inžinerinių statinių grupei. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, K. N., upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000" teritorijoje (jei statoma ne sodyboje). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į minėtas teritorijas, todėl tvoros statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal statybos įstatymo 24 str. 1 ir 3 d., privaloma rengti supaprastintą statybos projektą, kai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kitu atveju supaprastintas statybos projektas rengiamas statytojui pageidaujant. Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) statant tvorą, nurodyti reglamento 7 priedo 1 punkte: 1. Statant užtvarą: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2 jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Inspekcija atlieka tik jai pavestas priskirtos srities funkcijas, tarp kurių nėra numatyta kontroliuoti, ar tokie sutikimai iš besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų yra / buvo gauti. Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje, jis nenagrinėjamas. Dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo, galimai įrengtai gyvenamajai patalpai ir būsimo šildymo būdo Inspekcija informavo, kad pagal aukščiau išvardintus surinktus duomenis, nustatyta, kad ūkinio pastato ir garažo rekonstravimo darbai atlikti daugiau nei prieš 2 metus, t. y. 2021 m. vasarą (patikrinimų metu statybos darbai nebuvo vykdomi). Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundai, pateikti dėl statybos teisėtumo pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Tikslios datos, kada buvo atlikti statybos darbai pareiškėjas nepateikė, kitų duomenų, kad gauti tikslius duomenis, leidžiančius nustatyti konkrečią ir neginčijamą atliktų statybos darbų datą, departamentas neturi. Dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo pažymėjo, kad Inspekcija, teikdama atsakymą, asmens duomenis trečiajai šaliai, teikia jį tokia apimtimi, kaip reglamentuoja 2016- 04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatos. 2024-05-30 Rašte nurodyta, jog Gyvenamojo namo rekonstravimas buvo atliekamas 2001 m. pagal Projektą. Pažymėtina, kad projekto rengimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka", kurio 11.4. papunktis bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka" 1 punktas nustatė, kad statybos leidimas buvo nereikalingas. Pagal aukščiau išvardintus surinktus duomenis, nustatyta, kad kiti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, nenumatyti projekte, atlikti daugiau nei prieš 2 metus - t. y. 2021 metų vasarą (patikrinimų metu statybos darbai nebuvo vykdomi).

Šiuo atveju teismas sutinka su Komisijos išvada, kad bylos medžiaga nustatyta, kad dėl skunde minimos tvoros, pagal Inspekcijos kompetenciją pažeidimų nebuvo nustatyta, nes, kaip ir aprašyta aukščiau, pagal Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktą, jei skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija tokio skundo nenagrinėja arba įvertinusi visas aplinkybes, nutraukia jo nagrinėjimą. Teismo vertinimu, remiantis bylos duomenimis, tiek Inspekcija, tiek ir Komisija savo sprendime pagrįstai sprendė, jog Inspekcija turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo (statinių aukščiai, atstumai iki žemės sklypo ribų, galimai gyvenamųjų patalpų įrengimo, statybos leidimo). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktu skundo dalis dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo nenagrinėjama (statinio aukštis, atstumas iki žemės sklypo ribų, statybos leidimo). Pareiškėjo 2024-01-02 skundo tyrimas buvo nutrauktas, nustačius pirmiau paminėtus skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindus, t. y., kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus ir kad statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaneigė nei skunde nurodytais argumentais, nei rašytiniais įrodymais, kad statybos darbai atlikti mažiau kaip prieš du metus, ar kad atliekami šiuo metu.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimas reglamentuotas Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje, statybos tikrinimas - 11 straipsnyje, statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimas - 17 straipsnyje. Inspekcijos teisės, atliekant statybos valstybinę priežiūrą, nustatytos Priežiūros įstatymo 27 str. Prašymų ir skundų nagrinėjimas reglamentuojamas Priežiūros įstatymo šeštame skyriuje. Bendrosios skundų nagrinėjimo taisyklės nustatytos minėto įstatymo 30 straipsnyje, o 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai skunde, kad Inspekcija, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 7 straipsnyje atsisako vykdyti jai patikėtą kontrolę; Inspekcija vadovaujasi viešais duomenimis, bet jų neanalizuoja: nuotraukose aiškiai matyti, kad pastatai statyti skirtingu laiku; Inspekcija vadovaujasi prielaidomis, nepateikdama jokių projekto duomenų, iš kurių būtų aišku, kokioje apimtyje padarytas projektas, kada jis suderintas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis, koks registro numeris, projekto rūšis, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomus argumentus.

Inspekcija pagrįstai pareiškėjo 2024-01-02 skundo tyrimą nutraukė, nustačiusi aukščiau paminėtus skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindus, t. y., kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus ir kad statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento.

Sprendžiant dėl skundžiamo Rašto teisėtumo, taip pat vertintina ir jo atitiktis formaliesiems administracinio sprendimo turiniui keliamiems reikalavimams, kuriuos nustato VAI 10 straipsnis.

VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju ir Inspekcija. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Viešojo administravimo subjekto administraciniam sprendimui keliami reikalavimai įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje: administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.)“ (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

Žemesnės instancijos teismas

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs dėl iki 2020-11-01 galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio nuostatų (kuriose buvo įtvirtinti analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui kaip ir yra reglamentuojama šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnyje) aiškinimo, t. y. jog individualaus pobūdžio administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

LVAT 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556?336/2011 yra pasisakęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato <...> požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pagrindas naikinti individualų administracinį aktą dėl jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio (anksčiau buvusio 8 straipsnio) reikalavimams galimas tik dėl esminių turinio trūkumų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (LVAT 2016-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014), kadangi teismas turi patikrinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, buvusį jo priėmimo metu (LVAT 2018-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos Sprendimo argumentais, kad Rašto turinys patvirtina, kad jis pagrįstas Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų, statybos techninio reglamentų: STR 1.07.03:1999 11.4 p., STR 1.07.01:1999 1 p., STR 1.01.03:2017 3 lent. 3.1. eilute, STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 p., 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatomis. 2024-05-30 Rašte nurodomi faktiniai pagrindai ir motyvai, Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Raštas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinės procedūros, užtikrinančios visų objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. Inspekcija turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamą Raštą. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismas vertina, kad nėra pagrindo naikinti Inspekcijos skundžiamo 2024-05-30 Rašto ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Taigi, išanalizavus visą bylos medžiagą teisinio reglamentavimo kontekste, teismo vertinimu, Komisija Sprendime pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, ir darė išvadą, kad jo naikinti pagal pareiškėjo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė