- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- A-438-599-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-023601-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. S. skunde, kurį patikslino prašė teismo: panaikinti Krašto apsaugos ministrės R. J. 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘, grąžinti į profesinę karo tarnybą, priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma - 14,80 Lt), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunduose nurodė, kad Krašto apsaugos ministrė R. J. 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘ 1 punktu nutraukė su vyr.ltn. L. S. profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių (ne vėliau kaip 2010 m. spalio 16 d.). Su krašto apsaugos ministrės R. J. įsakymais nesutinka, nes su pareiškėju Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri galiojo iki 2012 m. kovo 1 d. Karo prievolės administravimo tarnybos (toliau ir – KPAT) prie KAM viršininkas 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. IS-390 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos karių‘‘) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą gen.mjr. A. P. su prašymu apsvarstyti KPAT karių, kurie perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, perkėlimo į kitas pareigas klausimą. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 konstatavo, <> šiam karininkui Krašto apsaugos (toliau – ir KA) sistemoje nėra jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigąų ir siūlo išleisti į atsargą <> (priedo Nr. 21 punktas 2.24) ir personaliai išvardijo karius, kuriuos siūloma išleisti į atsargą. Pareiškėjas, KPAT prie KAM laikinojo profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) personalo rezervo karys išleistas į atsargą. Patariamosios komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 - karininkų vertinimo lentelėje - buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas, tad pareiškėjas, susipažinęs su Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 ir priedu Nr. 1, bandė personaliai spręsti tolimesnį savo tarnybos klausimą, kreipdamąsis į įvairias KAM institucijas, bet iš institucijų ir pareigūnų, į kuriuos kreipėsi, gavo biurokratinius, nemotyvuotus ir neargumentuotus, pagal vieną šabloną parengtus atsakymus. Krašto apsaugos ministerija neieškojo jokių galimybių, kad išspręstų pareiškėjo karo tarnybos tęsimo klausimą. Pareiškėjui buvo teikiami biurokratiniai, nemotyvuoti ir neargumentuoti atsakymai.
Pareiškėjo vertinimu, laisvų, jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigybių KAS buvo, yra ir bus ateityje, bet šios pareigybės nėra skirtos pareiškėjui, o tik saviems, išrinktiesiems, į kurių gretas pareiškėjas nepateko. Pareiškėjas akcentavo, jog Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolu Nr. RK-8 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. R. I., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 48 metai, pratęsti iki 2011 m. vasario 21 d.. Kaip jau buvo nurodyta šio skundo 40 punkte, majorai į atsargą yra išleidžiami, kai jiems sukanka 46 metai. Mjr. R. I. sukako 48 metai, bet „kompetentinga ir viską išmananti kariuomenės vado pašnabždančioji komisija‘‘-, gerai žino kam ir kokiam terminui reikia siūlyti pratęsti PKT sutartis. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. RK-9 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. V. J., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 47 metai, pratęsti net 3 (trejiems) metams (priedas Nr. 45, punktas 2.10.). Pareiškėjas pabrėžė, jog mjr. V. J. yra KAM Generalinės inspekcijos skyriaus vyriausiasis inspektorius aviacijai, todėl niekas iš Komisijos narių nedrįso prieštarauti nepratęsti PKT sutarties tokiam karininkui. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. sausio 28 d. posėdžio protokolu Nr. RK-1 nutarė siūlyti: kpt. R. P., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 (trejiems) metams; N. Z., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. G. K., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams mjr. A. M., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. A. A., kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 (trejiems) metams); kpt. E. A., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį metams. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 22 d. posėdžio protokolu Nr. RK-5 nutarė siūlyti: kpt. A. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams; kpt. Ž. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. A. B., kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams kpt. V. K., kuriam sukako 47 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti siūlė pratęsinėti PKT sutartis kariams, kuriems sukako atleidimo į atsargą amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo.
Pareiškėjas akcentavo, jog patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti nė vienam karininkui nepasiūlė jokių pareigų, o tik biurokratiškai atsirašė, kad nėra pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų krašto apsaugos sistemoje. KAM nutraukdama galiojančią profesinės karo tarnybos sutartį, pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Nesant jokio teisinio pagrindo nutraukti galiojančias PKT sutartis, pareiškėjui neleidžiama ištarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensiją, jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valiospriklausančių aplinkybių. PKT sutartis pareiškėjui buvo nutrauktos vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos rgranizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu - sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Kaip jau šiame skunde buvo nurodyta, laisvų pareiškėjo kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų Krašto apsaugos sistemoje (toliau – ir KAS) buvo ir tai patvirtina pateikiami įrodymai, tad pirmoje eilėje pareiškėjui turėjo būti teikiami pasiūlymai užimti vienas ar kitas pareigas, bet į profesinę karo tarnybą buvo priimti šiais metais Lietuvos karo akademiją baigę kariūnai. Anot pareiškėjo, ilgą laiką sąžiningai valstybei tarnavę prarado teisę į valstybinę pensiją, taip pat buvo diskriminuojami kitų karių atžvilgiu, nes pvz., kariams, atleistiems iš profesinės karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų (KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nors sveikatos sutrikimai ir nesusiję tiesiogiai su tarnybinių pareigų vykdymu, valstybinė kario pensija skiriama. Be to, valstybinė kario pensija skiriama kariams, ištarnavusiems mažiau nei 20 metų, bet išleistiems į atsargą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą - kai kariui sukanka KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius.
Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą išleisti jį į atsargą, pažeidė įstatyme nustatytą tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, jog remiantis KASOKTĮ 33 straipsnio 2 dalimi: „karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas‘‘, todėl atsakovo teiginiai, jog kariai galėjo būti skiriami tik į KPAT yra nepagrįsti. Anot pareiškėjo, neskiriant kario į kitas KAS institucijas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu bei tokiu būdu atėmė teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Rezervo nuostatų 12 punkte yra detaliai aptariama PKT karių skyrimo į pareigas tvarka. Gavus pareiškėjo prašymą ir skundą dėl nepaskyrimo į pareigas, KAM ministrė neatsakė į skundą, perdavė jį analizuoti kitiems pavaldiniams, kurie visiškai neanalizavo pareiškėjo prašymo/ skundo, neatsižvelgė į nurodytas teisės normas, nuostatas, tvarkas, aprašus, nepasisakė apie kario skyrimo tvarkos reikalavimų pažeidimus, neišreikalavo medžiagos, ar KPAT informavo Krašto apsaugos ministerijos Mokymo ir personalo valdybos Lietuvos kariuomenės Personalo ir administravimo skyrių (toliau – ir KAM MPV LK PAS) bei KAM PPPD apie kario kvalifikacijos trūkumus kaip tai yra numatyta apraše, neanalizavo ar KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD pateikė komisijai pareiškėjo kandidatūros siūlymus (kada pareiškėjas dar nebuvo išleisti į atsargą) naujai įsteigtoms KAM 2010 m. birželio 17 d. įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V-656, V-657 pareigybėms užimti (PKT rezervo nuostatų 12 p., aprašo 13, 14 punktai).
Nors, anot pareiškėjo, jis informavo apie pažeidimus atsakovą savo eile skundų (byloje), KAM įgaliotų atstovų biurokratiški, neišsamūs, neobjektyvūs atsakymai įrodo, kad atsakovas nesiėmė užkirsti kelio neteisėtiems vadovybės veiksmams, dėl ko buvo neužkirstas kelias KAM karių perkėlimo į kitas pareigas nuostatų šiurkštiems pažeidimams. Būtent dėl karių skyrimo į pareigas tvarkos nesilaikymo, neatsakingo atsakovo elgesio buvo pažeisti kario teisėti lūkesčiai būti paskirtam į naujai atidarytas pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo neteisėtai atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjo perkėlimas į PKT rezervą atitinka KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. „vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas - kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams‘‘, vadinasi, remiantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, esant per 19 atlaisvintų (2011 m. sausio 7 d. KAM rašte Nr. 12-01-35 „Dėl informacijos pateikimo‘‘ 2 punkte yra pateikta informacija, kad nuo 2010-05-23 d. iki 2010 m. birželio 28 d. d. Lietuvos kariuomenės daliniuose buvo atlaisvinta 19 pareigybių) ir sukurtų laisvų pareigybių (2010 m. birželio 17 d. d. įsakymai V-651, V-652, V-655, V-656, V-657), PSSD (PSSD - personalo ir socialinėssaugos departamentas), remiantis PKT rezervo nuostatų 12 p., privalėjo pateikti komisijai pareiškėjų kandidatūros siūlymus į laisvas pareigybes, tačiau pareiškėjas į jas nebuvo net svarstytas. Net neapsvarsčius pareiškėjo galimybės pretenduoti į naujas pareigas, KAM 2010 m. birželio 30 d. d. įsakymu Nr. P-910 „Dėl vyr. Itn. L. S. išleidimo į atsargą", su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartis, atimant galimybę ištarnauti iki PKT sutarties pabaigos arba iki kol sueis pensijinis amžiaus ir taip gauti užtarnautą valstybinę kario pensiją. Komisija savo protokolu patvirtino, kad buvę KPAT prie KAM karininkas neturėjo„išsilavinimo ir kvalifikacijos‘‘ tam, kad būtų paskirtas į kitas pareigas krašto apsaugossistemoje. Toks komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes 2010 m. balandžio 9 d.buvo 27 laisvos pareigybės (2010 m. balandžio 9 d., protokolas Nr. RK-3), bet komisija iš esmės nesprendė pareiškėjų, tarnavusių KPAT prie KAM, skyrimo į kitas pareigas klausimo,13 pareigybių buvo ir 2009 m. gruodžio 18 d., kai minėtą komisija nesprendė 10 KPAT prie KAM karininkų rotacijos klausimo (2009 m. gruodžio 18 d., protokolas Nr, RK-9), nors tuo pačiu protokolu kituose padaliniuose tarnaujantys PKT kariai tiek 2009 m. gruodžio 18 d., tiek 2010 m. balandžio 9 d. buvo svarstomi į naujas pareigas.
Pareiškėjo manymu, esant vienodom aplinkybėm (karinis išsilavinimas ir kvalifikacija,tarnybos eiga ir patirtis, tarnybos atestatų, veiklos ir potencialo įvertinimai) buvo traktuojami skirtingai nei kiti profesinės karo tarnybos karininkai, t. y. KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karininkai buvo diskriminuojami kituose padaliniuose tarnaujančių PKT karių atžvilgių, o komisija nevykdė savo pareigų, nustatytų 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtintame Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4 punkte, nes nesvarstė KPAT prie KAM karininkų, numatytų rotuoti ir perkelti, kandidatūrų. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, karininkai, kuriems yra suteikti specialistų kodai, paprastai rotuojami į kitas pareigas, atitinkančias turimą specialisto kodą, kompetenciją ir išsilavinimo kryptį, komisija turėjo siūlyti skirti minėtą karį į laisvas pareigas, tačiau šio tvarkos 6 punkto nevykdė ir taip pažeidė kandidatų atrankos nuostatas rotacijai. KPAT personalo skyriaus vyr. specialistė kpt. L. Z. (2010 m. balandžio 9 d., patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti protokolo Nr. RK-3 punktas 1.35.37), kuriai kaip ir kitiems karininkams minėtame protokole nebuvo „išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų‘‘, be atrankos buvo paskirta į pareigas. Pareiškėjo teigimu, šiai karininkei paskyrimo į pareigas momentu buvo sukakęs KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius ir ji turėjo būti išleista į atsargą ir gauti valstybinę kario pensiją, todėl į jos užimtas pareigas atsakovas privalėjo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą. Tačiau, neapsvarsčius pareiškėjo kandidatūros į pareigybę, kurią užėmė L. Z., su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartys, o tai pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumą. Atsakovas, aiškiai žinodamas apie kariams taikomą KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. sukakus nustatytam pensijiniam amžiui kariai išleidžiami į atsargą, dėl neaiškių priežasčių paskyrė L. Z. į laisvas pareigas, kada tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjui, nesuėjus nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, buvo pasiūlyta į atsargą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jei krašto apsaugos sistemoje būtų visiems vienodai taikomi įstatymo reikalavimai, tai nebūtų tekę išmesti į gatvę be pragyvenimo šaltinio nemažą būrį karininkų, tame tarpe ir pareiškėją. Būtų pakakę priimti karius į laisvas pareigybes pagal 2010 m. birželio 17 d. d. KAM ministro įsakymais sukurtų naujų pareigybių sąrašą, 2010 m. birželio 28 d. atlaisvintų ir laisvų pareigybių sąrašą (2010 m. gegužės 31 d. atsakovo atstovo priedas prie atsiliepimo „Neužimtų pareigybių 2010 m. gegužės 31 d. sąrašas“), nesant to, išleisti į atsargą tuos karius, kuriems yra sukakus, išleidimo į atsargą amžius ir kurie turi teisę gauti kario pensiją, o tokių karių iš viso KAS buvo tuo metu, kada pareiškėjas buvo išleidinėjamas į atsargą: 150 kapitonų, vyresniųjų leitenantų, majorų, kurių amžius viršija kariniam laipsniui nustatytą amžių, 32 kapitonai, vyresnieji leitenantai, majorai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pratęsta tarnyba (KAM 2010 m. rugpjūčio 12 d. d. raštas Nr. 12-01-1418). Pareiškėjo nuomone, nesuprantama aplinkybė yra tai, jog KAM vadovybė negalėjo surasti pareiškėjui tarnybos vietos esant apie 70 laisvų pareigybių ir esant 182 potencialiems kandidatams į užtarnautą pensiją. Pareiškėjo vertinimu, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, nesilaikydama teisės normų nustatytų reikalavimų, pasielgė su pareiškėju nesąžiningai, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į Lietuvos Respublikos valstybinę kario pensiją, į pareiškėjo kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir kario lygiateisiškumą vykdant jo paskyrimą į kitas pareigas, į teisėtus jo lūkesčius gauti pareigas KAS ir taip ištarnauti iki galimybės gauti valstybinę kario pensiją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad KASOKTĮ nenumato PKT kariui apribojimo užimti pareigas neturint leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl remiantis tuo, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) turėtų stabdyti bylą ir kreiptis pagal kompetenciją į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) tam, kad būtų išaiškinta, ar KAM 2005 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. punktas atitinka KASOKTĮ 28 ir 36 straipsnius. Pareiškėjo teigimu, KAM 2005 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. punktas yra korumpuotos vadovybes sudaryta neteisėta sąlyga, kuria pasinaudojęs atsakovas nereikalingus ir nepalankius karininkus atleidžia iš tarnybos prisidengiant neva kvalifikacijos neatitikimu ar valstybės paslapties apsauga. Šiuo atveju pareiškėjas yra atlikęs visas pareigas (priešingai nei atsakovas ir AOTD), susijusias su tokio leidimo gavimu - užpildęs klausimyną, tuo tarpu KAM pakeista pozicija iš esmės yra nesąžininga ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, jog su pareiškėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad profesinis karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Minėtos įstatyminės nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iš tarnybos kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Tokiu būdu, byloje reikšminga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas krašto apsaugos sistemos institucijos, tarnybos. Šios aplinkybės atsirado pirmiausiai. Atsakovo nuomone, aptariama 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų,“ yra laikytina savarankišku kario atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pavyzdžiui, vadovaujantis KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vykdant rotaciją ir profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas dviem mėnesiam į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau neatsiradus laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, toks karys gali būti atleistas iš tarnybos vadovaujantis minėta 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata. Anot atsakovo, esant dabartiniam specifiniam karo tarnybos santykių reglamentavimui vykdant krašto apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktūrą, steigiant naujus ir pan.) profesinės karo tarnybos kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Formuojant naujus dalinius (pvz, ryšių batalioną) ir pertvarkant kitus KPAT negali būti į kitas, naujas pareigas automatiškai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, negali būti personalo darbo pobūdį atliekantys kariai perkeliami į kitas laisvas karines specialybes (pvz. ryšininko, artileristo ir pan.) pareigybes, nes tas naujas dalinys negalėtų atlikti keliamų užduočių ir funkcijų, o perkelti kariai negalėtų atlikti nustatytų funkcijų (pareigų). KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Atsakovas pažymėjo, jog šias aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo 2011 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A62 -1458/2011.
Atsakovo vertinimu, KPAT struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu – siekiant racionalizuoti KPAT organizacinę veiklą, administravimo funkcijas paskirstant mažesniam teritorinių padalinių skaičiui. Pasak atsakovo, esant minėtoms aplinkybėms, jis turėjo teisę spręsti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi įstatyme numatytų procedūrų ir tvarkos. KASOKTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kad KAM ar kariuomenės vadovybė gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 str. 3 d. nustatytą papildomą kompensaciją. Pareiškėją apie galimą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą buvo įspėti du kartus. Panaikinus KPAT tarnaujančių pareiškėjų pareigybę, Krašto apsaugos ministro 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 pareiškėjai buvo perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. KASOKTĮ 2 straipsnio 23 dalis numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas - profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Pareiškėjas nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jis buvo perkelti į laikinąjį personalo rezervą. Pareiškėjas sprendimo perkelti juos į minėtą rezervą neskundė. Panaikinus pareiškėjo pareigybę, jų paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. posėdyje. Ši komisija, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkelti (paskirti) nėra. Todėl, anot atsakovo, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nepatikrino ar visoje krašto apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių.
Atsakovo vertinimu, iš byloje esančio Patariamosios komisijos Nr.RK-4 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo ir visų kitų krašto apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas visoje krašto apsaugos sistemoje buvo svarstomas ir ieškoma atitinkamų pareigų. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo atsižvelgta į visas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte išdėstytas aplinkybes, t. y. ir šioje normoje esančią aplinkybę - „ (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų“. Atsakovas pažymėjo, jog kritiškai turi būti vertinami pareiškėjo argumentai dėl Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr.RK-4. Iš minėto protokolo Nr.RK-4 matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliškumas balais, tačiau tai turi būti suprantama, kad tai yra bendro pobūdžio karių vertinimas, nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikaciją atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryšininko ir kt.), jis gali būti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukštesnėje lentelės pozicijoje gali būti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikaciją ir laipsnį atitinkančių pareigų.
Pasaj atsakovo, pagal KASOKTĮ 42 straipsnį, ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į komisijos siūlymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo karių rotacija, todėl minėtos komisijos protokolas ir komisijos siūlymai, nagrinėjamu atveju neturi būti sureikšminti. KASOKTĮ 48 str. nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, kad sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai, kad teismai šių ginčų nesprendžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. A4-858-01 dėl KASOKTĮ 42 straipsnio ir 48 straipsnio taikymo išaiškino, jog dėl paskyrimo ar perkėlimo į konkrečias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja ir tokiems ginčams spręsti įstatymas nustato neteisminę ginčo sprendimo tvarką, koteismas nagrinėja tik atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylą dėl kario atleidimo KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (bylos Nr. 3K-3-825/2000) 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartyje padarė išvadą, kad KASOKTĮ reglamentuojantis profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos pagrindus ir tvarką nenumato sąlygos, jog profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir karys atleistas iš tarnybos tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į kitas pareigas, kitą dalinį ar pan., todėl KASOKTĮ 42 straipsnis reguliuoja ne profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos tvarką, o kitus teisinius santykius. Atitinkamai, atsakovo nuomone, apelianto argumentai, kad jis turėjo būti perkeltas į kitas pareigas yra nepagrįsti, taip pat nepagrįsti ir argumentai kad dėl to jo atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas. Atsakovas pažymėjo, jog su pareiškėju sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5 punktuose buvo nustatyta, kad karys (pareiškėjas) įsipareigoja nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, o KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui. Be to, kaip akcentavo atsakovas, Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtino profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo 13 ir 14 punktų nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes šie punktai gali būti taikomi tada kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siūlomas konkrečias pareigas.
Atsakovo vertinimu, pagal patvirtintas krašto apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrą krašto apsaugos sistemos reformą ir Kariuomenės transformaciją, prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių, siekiant sudaryti sąlygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Tokiu būdu keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimą į tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pagal šiuos teisės aktus kasmet laipsniškai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių karių skaičius. Pareiškėjas priklauso karininkų kategorijai ir negali būti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Taigi, atsakovo teigimu, logiška, kad nagrinėjamu atveju sumažinus karininkų skaičių KPAT tokiu atveju tuo pačiu sumažėjo karininkų skaičius ir visoje krašto apsaugos sistemoje, nes KPAT yra šios sistemos sudėtinė dalis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje (b. Nr. 3K-3-825/2000) konstatavo, kad, atsižvelgiant į KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reguliavimo dalyką ir šią teisės normą aiškinant sisteminiu požiūriu, jos taikymui pagrindą sudaro būtent atitinkamai profesinės karo tarnybos karių ar karių savanorių skaičiaus sumažinimas, būtent tos kategorijos karių skaičiaus sumažinimas. Pagal KASOKTĮ 41 straipsnį pareiškėjai galėtų būti paskirti į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejai į vienu laipsniu aukštesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais būtina sąlyga yra kvalifikacija. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo motyvais, jog jis savo atleidimą iš profesinės karo tarnybos laiko nepagrįstu dėl to, kad krašto apsaugos sistemoje tarnauja kiti įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius (nustatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d.), tačiau tarnyba šiems kariams yra pratęsta. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog KASOKTĮ 45 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą karinių specialybių sąrašą, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus. Tai reiškia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, numatytas KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje, tačiau atitinkantys šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Be to, pagal KASOKTĮ 46 straipsnį krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą. Taigi, profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius (nustatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d.) pagal minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir priėjo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, tiesioginiais įrodymais, jog krašto apsaugos ministro ginčijamo įsakymo punktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, darytina išvada, jog Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jame yra nurodyti teisingi profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindai, kad pareiškėjasi neįrodė, jog yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. numatyti pagrindai dėl kurių skundžiami aktai turėtų būti panaikinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo L. S. skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog bylos ginčo dalykas –profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimas, nepasibaigus jos galiojimo terminui ir karioišleidimas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame KPAT personalo atrankos apraše buvo nustatyti atrankos principai (5 p.), pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvą pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Nagrinėjamu atveju prioritetinis principas – Pakeitimo komisijos atliktas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iš kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. Kaip matyti iš Kandidatų, atrenkamų į naujos struktūros KPAT sąrašo, pareiškėjas ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: karinį laipsnį; valstybės tarnautojo kategoriją; dabartinę tarnybos vietą; amžių; išsilavinimą; pirmumo teisę pagal DK 135 straipnio 1 dalį; baigtus karjeros kursus; turimą karinę specialybę; likusį tarnauti laiką, iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTĮ nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensiją; PKT sutarties galiojimo terminą; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimą per paskutinius dvejus metus; PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimą, tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose. Pakeitimo komisija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti patariamajai komisijai pateikė sąrašą karininkų, kurie buvo atrinkti į aukštesnio lygmens pareigas, taip pat sąrašą karininkų, neatrinktų į naują KPAT prie KAM struktūrą, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas. Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl antrojo sąrašo konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų ir pareiškėjas) nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.P-394 pagrindu 51 KPAT karys (tarp kurių ir pareiškėjas) buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą. Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdyje (Protokolas Nr.RK-4), vadovaudamasi Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr.V-498 redakcija), atliko karininkų kandidatūrų vertinimą pagal minėto Aprašo 15 punkte nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukštesnių vadų išvadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siūlomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobūdžio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimą; turimą karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius).
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš pateiktos prie šio protokolo karininkų vertinimo lentelės (1 priedas) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.P-394 pagrindu buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą (51 karys, tarp jų ir pareiškėjas). Pareiškėjo įvertinime nustatyti tokie duomenys : stažas – 14 m. 2 mėn, profesinės karinės tarnybos sutartis galioja iki 2012 m. gegužės 16 d., išsilavinimas – aukštasis Lietuvos Žemės ūkio universitetas, kuopos vado pavaduotojas, nuo 1998 KASP prievolės specialistas, nuo 2001 tarnyba KPAT, veiklos vertinimas – labai gerai, turimo karinio parengimo lygis – BKK, jaunesniųjų karininkų kursai 6 savaitės. Teismo nuomone, Komisijos posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 esanti vertinimo lentelė duoda pagrindą išvadai, kad visų kandidatų atžvilgiu buvo taikomi vienodi vertinimo kriterijai bei kad pagal šiuos vertinimo kriterijus buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo turima kvalifikacija bei išsilavinimas neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti likusioms laisvoms pareigybėms užimti. Teismas akcentavo, jog pagrindo pripažinti, kad minėti vertinimo kriterijai pareiškėjo atžvilgiu, lyginant su kitais kariais, užėmusiais laisvas pareigybes, buvo taikyti pažeidžiant lygiateisiškumo principus, nėra. Nagrinėjamu atveju pagrįsti atsakovo argumentai, kad skiriant karį į laisvas pareigas turėjo būti atsižvelgta tiek į jo turimą laipsnį, tiek ir į kvalifikaciją, nes to reikalauja įstatymas (Krašto apsaugos sistemos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p.). Teismas pabrėžė, jog vertinant pareiškėjo motyvus, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo perkeltas į KPAT laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, nėra besąlyginė prielaida siūlyti pareiškėjui laisvas pareigybes bei nesuteikia papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali būti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiškėju karo tarnybos sutartį, nes išlieka atsakovo diskrecija pasirinkti į laisvas pareigybes karius, turinčius geriausią profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją. Teismas akcentavo, jog Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488, 12 ir 13 punktai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, nes nebuvo kompetentingo subjekto (kariuomenės vado, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens) sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas (Karo tarnybos įstatymo 42 str.).
Teismas nurodė ir tai, jog pareiškėjas turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį. Kaip matyti iš naujojo KPAT pareigybių sąrašo, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Byloje pateiktas Krašto apsaugos sistemos vyresniųjų seržantų, viršilų (laivūnų), jaunesniųjų puskarininkių laisvų pareigybių nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 10 d.; nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąrašas patvirtina, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną kvalifikacinį pranašumą prieš kitus karius, kurie buvo paskirti į šias laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Teismas pažymėjo, kad pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus negali būti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiškumo principo pažeidimu. Be to, pagal šių pareigybių reikalavimus, asmenys norėję užimti minėtas pareigas, turėjo turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, kurio pareiškėjas nagrinėjamu momentu dar neturėjo. Teismo nuomone, vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis galėjo užimti M. G., V. R. skirtas KPAT pareigas, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių argumentų bei įrodymų, jog į laisvas pareigas atsakovas būtų paskyręs asmenis, kurių atžvilgiu pareiškėjas būtų turėjęs profesinį pranašumą ir atsakovas, pasirinkdamas kitą pretendentą, būtų peržengęs diskrecijos ribas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog KASOKTĮ 41 straipsnyje įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad atitinamą laipsnį turintis PKT karys gali būti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimą laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi atitinkamoms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali būti atrinkti tik atitinkamą kvalifikaciją (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-3491-11). Teismas kartu pažymėjo, kad laisvos pareigybės nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 31 d. nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualios, kadangi PKT sutartis nutraukta ir pareiškėjas išleistas iš profesinės tarnybos į atsargą 2010 m. birželio 29 d. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, vykdant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010 m. balandžio 15 d. patvirtina nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, ir vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybes.
Teismas nurodė ir tai, jog atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. į tarnybą buvo priimami tik kareiviai (eiliniai, grandiniai); karių, turinčių seržanto karinį laipsnį (viršilų, vyresniųjų seržantų, seržantų, jaunesniųjų seržantų), į profesinę karo tarnybą nebuvo priimta. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad objektyvių galimybių tęsti tarnybos santykių su pareiškėju nebuvo. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad yra tarnaujančių puskarininkių, seržantų ir kareivių, kurie viršija įstatyme kariniam laipsniui nustatytą amžių, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, tačiau jie nėra atleidžiami, nėra reikšmingi šiam ginčui, nes nurodytos aplinkybės nėra teisiniai pagrindai, ribojantys atsakovo diskreciją pasirinkti karius pagal jų profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją. Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi pareiškėjo motyvai dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisnius santykius, nes, kaip jau buvo minėta, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus (Krašto apsaugos sistemos įstatymo 21 str. 2 d.). Teismas pažymėjo ir tai, kad atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedūrų ir tvarkos. Pareiškėjui buvo įteikti pranešimai, jog vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 su juo nuo 2010 m. balandžio 15 d. sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys gali būti nutrauktos ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, gali būti atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (I t., b.l. 68-69). KPAT pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir atleisti jį iš tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apibendrinęs aptartus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-910 „Dėl išleidimo į atsargą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimai dėl pareiškėjų grąžinimo į profesinę karo tarnybą bei darbo užmokesčio ir kitų išmokų už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro skundžiamų įsakymų teisėtumu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas KAM įsakymas, kuriais pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti betarpiškai nuo to priklausančius kitus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prašė kreiptis į LVAT dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. punkto atitikties KASOKTĮ 28 straipsniui, 36 straipsniui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai, ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prašymas nėra susijęs su ginčo byla, kadangi skundžiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą“ priėmimo pagrindu nebuvo pareiškėjo nurodytas 2005 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-223.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘, kuriuo buvo nutraukta su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis, išleidžiant jį į karinės tarnybos atsargą.
Kartu su reikalavimu grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, prašoma iš atsakovo priteisti ir atlygį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) bei maistpinigius (1 dienos suma –14,80 Lt).
Byloje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiškos jos taikymo sąlygos: 1) turi būti sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) turi nebūti laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų galima perkelti.
Tačiau esant konkurencijai į laisvą pareigybę atsakovas privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2681/2011; 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-2711/2011; 2011 m gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-2914/2011; 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2913/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3525/2011).
Byloje nėra ginčo, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo pradėta įgyvendinti bendrą karo prievolės administravimo reformą, kurios pasėkoje Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių buvo paliktos 88 naujos pareigybės, tame tarpe iš 88 buvusių karininkų pareigybių buvo paliktos tik 22 karininkų pareigybės. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo atleidimas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, atitiko minėtą šios teisės normos taikymo pirmąją sąlygą – realų karių skaičiaus mažinimą.
Todėl byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra antrosios sąlygos taikymo klausimas - ar nebuvo laisvų pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų buvę galima jį perkelti.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios antrosios sąlygos taikymo klausimus taip pat yra konstatuota, kad teisė užimti laisvą pareigybę, yra ribojama tik karinio laipsnio ir kvalifikacijos lygiu nustatytu laisvai pareigybei, kurį (karinio laipsnio ir kvalifikacijos lygį) turi atitikti asmuo, pretenduojantis užimti atitinkamą pareigybę. Todėl, tais atvejais, kai yra konkurencija tarp asmenų, pretenduojančių užimti laisvą pareigybę, pirmenybė visų pirma turi būti teikiama aukštesniam kariniam laipsniui bei kvalifikacijai, atsižvelgiant ir į turimą specialių žinių lygį, reikalingą konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti. O kai ir šie kriterijai yra lygūs, atsakovas turi diskrecijos teisę suteikti pirmenybę tam asmeniui, kurio asmeninių ir dalykinių savybių lygis bendrųjų kriterijų atžvilgiu yra aukštesnis už kitų pretendentų lygį. Be to, KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl karo tarnybos teisinių santykių reguliavimo tik joms skirtomis teisės normomis, netaikant kitų teisės šakų teisės normų lemia, kad taikyti kitus kriterijus, kurie nenumatyti karo tarnybos teisinius santykius reguliuojančiose teisės normose, nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu jis turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, jo išsilavinimas – aukštasis, baigęs LŽŪU, tarnybos stažas sudarė 14 metų, KASP prievolės specialistas, karinio parengimo lygis – baigęs 6 savaičių trukmės jaunesniųjų karininkų kursus, neturintis užsienio kalbos žinių lygio (t. 1 b. l. 23).
Byloje nustatyta, kad patvirtinus naują KPAT pareigybių sąrašą, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Iš PKT vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė), kurioms buvo nustatytas ir reikalavimas turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai. Kadangi pareiškėjo turima kvalifikacija – aukštasis žemės ūkio išsilavinimas, neatitiko kvalifikacinių reikalavimų minėtoms pareigybėms užimti, todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįgijo pirmumo teisės prieš kitus asmenis, paskirtus į šias laisvas pareigybes, kurių karinis laipsnis ir kvalifikacija (specialios žinios) atitiko šių pareigų kvalifikacinius reikalavimus, yra pagrįsta bei teisinga.
Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo pirmumo teisę būti paskirtas į pareigybes, į kurias buvo paskirti M. G. ir V. R.. Kaip minėta, pirmenybė į laisvas pareigybes yra teikiama asmenims, kurių yra aukštesnis karinis laipsniui bei kvalifikacija, reikalinga konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti. Iš bylos matyti, kad M. G. ir V. R. turėjo karinį kapitono laipsnį, t. y., aukštesnį už pareiškėjo vyr. leitenanto laipsnį, be to, jų ir kvalifikaciniai gebėjimai buvo aukščiau įvertinti nei pareiškėjo (t. 3 b. l. 1). Dėl ko jis neįgijo pirmumo teisės prieš šiuos asmenis.
Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl Lietuvos karo akademijos absolventų, kurie buvo paskirti į atitinkamas 19 pareigybių, nes kaip matyti iš šių pareigybių sąrašo (2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. 6IS-131 priedo) pateikto apeliacinės instancijos teismui, visoms šioms pareigybėms užimti buvo reikalingas atitinkamas anglų kalbos mokėjimo lygis bei leidimo dirbti su įslaptinta informacija turėjimas. Kadangi pareiškėjas neturėjo atitinkamo anglų kalbos žinių lygio bei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, todėl jis neatitiko toms pareigybėms užimti, reikalingų kvalifikacinių reikalavimų (specialių žinių) lygio, o tuo pačiu negalėjo pretenduoti užimti šias pareigybes.
Iš bylos taip pat matyti, kad atsakovas atranką į laisvas pareigybes vykdė remdamasis ne tik aukštesnės kvalifikacijos kriterijumi, bet ir kitais kriterijais, kurie priskirtini tiek bendrųjų, tiek specialiųjų kriterijų, reikalingų profesinei karo tarnybai atlikti, kategorijai (t.2 b. l. 35-36; t.1 b. l. 20-32; 65-67; 126-129), kas taip pat atitiko anksčiau aptarto teisinio reguliavimo reikalavimus.
Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės užimti kitą laisvą pareigybę, nesurinkta. Tokių įrodymų teismui iš esmės nepateikė ir pareiškėjas.
Visa tai apibendrinusi, kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog nepaskyrus pareiškėjo į buvusias jo atleidimo iš tarnybos metu laisvas pareigybes, buvo pažeisti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nors ir nesutinka su šių išvadų pagrįstumu, pateikdamas savo, byloje surinktų įrodymų, versiją, tačiau įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas byloje taip pat nesurinkta.
Byloje esminių procesinio įstatymo pažeidimų nenustatyta, tokių pažeidimų iš esmės nenurodo ir pareiškėjas.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.