- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- Iv-1260-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-023601-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui L. S., jo atstovui L. J., atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. S. skunde, kurį patikslino ( b.l.1-10, 189-191, 192-202, I tomas, b.l. , 194-198, II tomas, ) prašo teismo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės 2010-06-30 įsakymą Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘, grąžinti į profesinę karo tarnybą, priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma - 14,80 Lt), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunduose nurodė, kad Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė 2010-06-30 įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘ 1 punktu nutraukė su vyr.ltn. L. S. profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių (ne vėliau kaip 2010 m. spalio 16 d.). Su krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės įsakymais nesutinka, nes su pareiškėju KAM sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri galiojo iki 2012-03-01 KPAT prie KAM viršininkas 2010-04-27 raštu Nr. IS-390 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos karių‘‘) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą gen.mjr. A. P. su prašymu apsvarstyti KPAT karių, kurie perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, perkėlimo į kitas pareigas klausimą. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-06-01 posėdžio protokolu Nr. RK-4 konstatavo, <> šiam karininkui KA sistemoje nėra jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigąų ir siūlo išleisti į atsargą <> (priedo Nr. 21 punktas 2.24) ir personaliai išvardijo karius, kuriuos siūloma išleisti į atsargą. Pareiškėjas, KPAT prie KAM laikinojo PKT personalo rezervo karys išleistas į atsargą. Patariamosios komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-06-01 posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 - karininkų vertinimo lentelėje - buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas, tad pareiškėjas, susipažinęs su Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-06-01 posėdžio protokolu Nr. RK-4 ir priedu Nr. 1, bandė personaliai spręsti tolimesnį savo tarnybos klausimą, kreipdamąsis į įvairias KAM institucijas, bet iš institucijų ir pareigūnų, į kuriuos kreipėsi, gavo biurokratinius, nemotyvuotus ir neargumentuotus, pagal vieną šabloną parengtus atsakymus. Krašto apsaugos ministerija neieškojo jokių galimybių, kad išspręstų pareiškėjo karo tarnybos tęsimo klausimą. Pareiškėjui buvo teikiami biurokratiniai, nemotyvuoti ir neargumentuoti atsakymai. Ar buvo laisvų, pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigybių KAS? Tokių pareigybių buvo, yra ir bus ateityje, bet šios pareigybės nėra skirtos pareiškėjui, o tik saviems, išrinktiesiems, į kurių gretas pareiškėjas nepatenka. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009-11-10 posėdžio protokolu Nr. RK-8 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. R. I., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 48 metai, pratęsti iki 2011 m. vasario 21 d.. Kaip jau buvo nurodyta šio skundo 40 punkte, majorai į atsargą yra išleidžiami, kai jiems sukanka 46 metai. Mjr. R. I. sukako 48 metai, bet „kompetentinga ir viską išmananti kariuomenės vado pašnabždančioji komisija‘‘-, gerai žino kam ir kokiam terminui reikia siūlyti pratęsti PKT sutartis. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009-12-18 posėdžio protokolu Nr. RK-9 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. V. J., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 47 metai, pratęsti net 3 (trejiems) metams (priedas Nr. 45, punktas 2.10.). Mjr. V. J. yra.-KAM Generalinės inspekcijos skyriaus vyriausiasis inspektorius aviacijai, tai kas gali drįsti iš komisijos narių prieštarauti nepratęsti PKT sutarties tokiam karininkui. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-01-28 posėdžio protokolu Nr. RK-1 nutarė siūlyti: kpt. R. P., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 (trejiems) metams; N. Z., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. G. K., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams mjr. A. M., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. A. A., kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 (trejiems) metams); kpt. E. A., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį metams. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-06-22 posėdžio protokolu Nr. RK-5 nutarė siūlyti:kpt. A. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams; kpt. Ž. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams kpt. Aidui Byla, kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams kpt. V. K., kuriam sukako 47 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti siūlė pratęsinėti PKT sutartis kariams, kuriems sukako atleidimo į atsargą amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo. Bet patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti ne vienam karininkui nepasiūlė jokių pareigų, o tik biurokratiškai atsirašė, kad nėra pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų krašto apsaugos sistemoje. KAM nutraukdama galiojančią profesinės karo tarnybos sutartį, pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Nesant jokio teisinio pagrindo nutraukti galiojančias PKT sutartis, pareiškėjui neleidžiama ištarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją. LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensiją, jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valiospriklausančių aplinkybių. PKT sutartis pareiškėjui buvo nutrauktos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu - sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Kaip jau šiame skunde buvo nurodyta, laisvų pareiškėjo kario laipsnį irkvalifikacijų atitinkančių pareigų KAS buvo ir tai patvirtina pateikiami įrodymai, tad pirmoje eilėje pareiškėjui turėjo būti teikiami pasiūlymai užimti vienas ar kitas pareigas, bet į profesinę karo tarnybą buvo priimti šiais metais Lietuvos karo akademiją baigę kariūnai. Ilgą laiką sąžiningai valstybei tarnavę prarado teisę į valstybinę pensiją. Taip pat yra diskriminuojami kitų karių atžvilgiu, nes pvz., kariams, atleistiems iš profesinės karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų (KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nors sveikatos sutrikimai ir nesusiję tiesiogiai su tarnybinių pareigų vykdymu, valstybinė kario pensija skiriama. Taip pat valstybinė kario pensija skiriama kariams, ištarnavusiems mažiau nei 20 metų, bet išleistiems į atsargą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą - kai kariui sukanka KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius. Atsakovė, priimdama sprendimą išleisti pareiškėją į atsargą, pažeidė įstatyme nustatytą tvarką. Remiantis KASOKTĮ 33 str. 2 dalimi: „Karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas‘‘, todėl atsakovės teiginiai, jog kariai galėjo būti skiriami tik į KPAT yra nepagrįsti. O neskiriant kario į kitas KAS institucijas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu bei tokiu būdu atėmė teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Rezervo nuostatų 12 punkte yra detaliai aptariama PKT karių skyrimo į pareigas tvarka. Gavus pareiškėjo prašymą ir skundą dėl nepaskyrimo į pareigas, KAM ministrė neatsakė į skundą, perdavė jį analizuoti kitiems pavaldiniams, kurie visiškai neanalizavo pareiškėjo prašymo/ skundo, neatsižvelgė į nurodytas teisės normas, nuostatas, tvarkas, aprašus, nepasisakė apie kario skyrimo tvarkos reikalavimų pažeidimus, neišreikalavo medžiagos, ar KPAT informavo KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD apie kario kvalifikacijos trūkumus kaip tai yra numatyta apraše, neanalizavo ar KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD pateikė komisijai pareiškėjo kandidatūros siūlymus (kada pareiškėjas dar nebuvo išleisti į atsargą) naujai atidarytoms 2010-06-17 d. KAM įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V-656, V-657 pareigybėms užimti (PKT rezervo nuostatų 12 p., aprašo 13, 14 punktai). Nors pareiškėjas informavo apie pažeidimus atsakovę savo eile skundų (byloje), KAM įgaliotų atstovų biurokratiški, neišsamūs, neobjektyvūs atsakymai įrodo, kad atsakovė nesiėmė užkirsti kelio neteisėtiems vadovybės veiksmams, dėl ko buvo neužkirstas kelias KAM karių perkėlimo į kitas pareigas nuostatų šiurkštiems pažeidimams. Būtent dėl karių skyrimo į pareigas tvarkos nesilaikymo, neatsakingo atsakovės elgesio buvo pažeisti kario teisėti lūkesčiai būti paskirtam į naujai atidarytas pareigas. Remiantis tuo, mano, kad pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjo perkėlimas į PKT rezervą atitinka KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. „vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas - kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2mėnesiams‘‘, vadinasi, remiantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, esant per 19 atlaisvintų (2011 m. sausio 7 d. KAM rašte Nr. 12-01-35 „Dėl informacijos pateikimo‘‘ 2 punkte yra pateikta informacija, kad nuo 2010-05-23 d. iki 2010-06-28 d. Lietuvos kariuomenės daliniuose buvo atlaisvinta 19 pareigybių) ir sukurtų laisvų pareigybių (2010-06-17 d. įsakymai V-651, V-652, V-655, V-656, V-657), PSSD (PSSD - personalo ir socialinėssaugos departamentas), remiantis PKT rezervo nuostatų 12 p., privalėjo pateikti komisijai pareiškėjų kandidatūros siūlymus į laisvas pareigybes, tačiau pareiškėjas į jas nebuvo net svarstytas. Net neapsvarsčius pareiškėjo galimybės pretenduoti į naujas pareigas, KAM 2010-06-30 d. įsakymu Nr. P-910 „Dėl vyr. Itn. L. S. išleidimo į atsargą", su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartis, atimant galimybę ištarnauti iki PKT sutarties pabaigos arba iki kol sueis pensijinis amžiaus ir taip gauti užtarnautą valstybinę kario pensiją. Komisija savo protokolu patvirtino, kad buvę KPAT prie KAM karininkas neturėjo„išsilavinimo ir kvalifikacijos‘‘ tam, kad būtų paskirtas į kitas pareigas krašto apsaugossistemoje. Toks komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes 2010 m. balandžio 9 d.buvo 27 laisvos pareigybės (2010-04-09, protokolas Nr. RK-3), bet komisija iš esmės nesprendė pareiškėjų, tarnavusių KPAT prie KAM, skyrimo į kitas pareigas klausimo,13 pareigybių buvo ir 2009 m. gruodžio 18 d., kai minėtą komisija nesprendė 10 KPAT prie KAM karininkų rotacijos klausimo (2009-12-18, protokolas Nr, RK-9), nors tuo pačiu protokolu kituose padaliniuose tarnaujantys PKT kariai tiek 2009 m. gruodžio 18 d., tiek 2010 m. balandžio 9 d. buvo svarstomi į naujas pareigas. Mano, kad esant vienodom aplinkybėm (karinis išsilavinimas ir kvalifikacija,tarnybos eiga ir patirtis, tarnybos atestatų, veiklos ir potencialo įvertinimai) buvo traktuojami skirtingai nei kiti profesinės karo tarnybos karininkai, t. y. KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karininkai buvo diskriminuojami kituose padaliniuose tarnaujančių PKT karių atžvilgių, o komisija nevykdė savo pareigų, nustatytų 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtintame Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo (toliau - tvarkos aprašas) 4 punkte, nes nesvarstė KPAT prie KAM karininkų, numatytų rotuoti ir perkelti, kandidatūrų. Mano, kad vadovaujantis tvarkos aprašo 6 punktu: karininkai, kuriems yra suteikti specialistų kodai, paprastai rotuojami į kitas pareigas, atitinkančias turimą specialisto kodą, kompetenciją ir išsilavinimo kryptį, komisija turėjo siūlyti skirti minėtą karį į laisvas pareigas, tačiau šio tvarkos 6 punkto nevykdė ir taip pažeidė kandidatų atrankos nuostatas rotacijai. KPAT personalo skyriaus vyr. specialistė kpt. L. Z. (2010-04-09, patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti protokolo Nr. RK-3 punktas 1.35.37), kuriai kaip ir kitiems karininkams minėtame protokole nebuvo „išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų‘‘, be atrankos buvo paskirta į pareigas. Šiai karininkei paskyrimo į pareigas momentu buvo sukakęs KASOKTĮ 45 str. 4 d. nustatytas išleidimo į atsargą amžius ir ji turėjo būti išleista į atsargą ir gauti valstybinę kario pensiją, todėl į jos užimtas pareigas atsakovę privalėjo svarstyti pareiškėjų kandidatūras. Neapsvarsčius jų kandidatūros į pareigybę, kurią užėmė L. Z., buvo su pareiškėju nutraukta PKT sutartys, o tai jau mūsų nuomone pažeidžia pareiškėjų lygiateisiškumą. Atsakovė, aiškiai žinodama apie kariams taikomą KASOKTĮ 45 str. 4 d. nuostatą, t.y. sukakus nustatytam pensijiniam amžiui kariai išleidžiami į atsargą, dėl neaiškių priežasčių paskyrė L. Z. į laisvas pareigas, kada tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjui, nesuėjus nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, buvo pasiūlyta į atsargą. Jei krašto apsaugos sistemoje būtų visiems vienodai taikomi įstatymo reikalavimai, tai nebūtų tekę išmesti į gatvę be pragyvenimo šaltinio nemažą būrį karininkų, tame tarpe ir pareiškėjo. Būtų pakakę priimti karius į laisvas pareigybes pagal 2010-06-17 d. KAM ministro įsakymais sukurtų naujų pareigybių sąrašą, 2010-06-28 d. atlaisvintų ir laisvų pareigybių sąrašą (2010-05-31 d. atsakovo atstovo priedas prie atsiliepimo „Neužimtų pareigybių 2010 m. gegužės 31 d. sąrašas‘‘), nesant to, išleisti į atsargą tuos karius, kuriems yra sukakus, išleidimo į atsargą amžius ir kurie turi teisę gauti kario pensiją, o tokių karių iš viso KAS buvo tuo metu, kada pareiškėjas buvo išleidinėjamas į atsargą: 150 kapitonų, vyresniųjų leitenantų, majorų, kurių amžius viršija kariniam laipsniui nustatytą amžių, 32 kapitonai, vyresnieji leitenantai, majorai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pratęsta tarnyba (KAM 2010-08-12 d. raštas Nr. 12-01-1418). Taip būtų buvę teisingai ir sąžiningai, nejaugi KAM vadovybė negalėjo surasti pareiškėjui tarnybos vietos esant apie 70 laisvų pareigybių ir esant 182 potencialiems kandidatams į užtarnautą pensiją. Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, nesilaikydama teisės normų nustatytų reikalavimų, pasielgė su pareiškėju nesąžiningai, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į LR valstybinę kario pensiją, į pareiškėjo kaip LR piliečio ir kario lygiateisiškumą vykdant jo paskyrimą į kitas pareigas, į teisėtus jo lūkesčius gauti pareigas KAS ir taip ištarnauti iki galimybės gauti valstybinę kario pensiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KASOKTĮ nenumato PKT kariui apribojimo užimti pareigas neturint leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl remiantis tuo, VAAT turėtų stabdyti bylą ir kreiptis pagal kompetenciją į LVAT tam, kad būtų išaiškinta, ar KAM 2005-02-28 įsakymo Nr. V-223 6.5. punktas atitinka KASOKTĮ 28 str., 36 str. Iš esmės, mano, kad KAM 2005-02-28 įsakymo Nr. V-223 6.5. punktas yra korumpuotos vadovybes sudaryta neteisėta sąlyga, kuria pasinaudojusi atsakovė nereikalingus ir nepalankius karininkus atleidžia iš tarnybos prisidengiant neva kvalifikacijos neatitikimu ar valstybės paslapties apsauga. Šiuo atveju pareiškėjas yra atlikęs visas pareigas (priešingai nei atsakovė ir AOTD), susijusias su tokio leidimo gavimu - užpildęs klausimyną. O KAM pakeista pozicija iš esmės yra nesąžininga ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad (b. l. 1-6, II tomas) su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad su pareiškėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad profesinis karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Minėtos įstatyminės nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iš tarnybos kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Tokiu būdu, byloje reikšminga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas krašto apsaugos sistemos institucijos, tarnybos. Šios aplinkybės atsirado pirmiausiai. Aptariama 38 str. 2 d 2 p. nuostata ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų,“ yra laikytina kaip savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pavyzdžiui vadovaujantis KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. vykdant rotaciją ir profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas dviem mėnesiam į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau neatsiradus laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, toks karys gali būti atleistas iš tarnybos vadovaujanti minėta 38 str. 2 d. 2 p. nuostata. Esant dabartiniam specifiniam karo tarnybos santykių reglamentavimui vykdant krašto apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktūrą, steigiant naujus ir pan.) profesinės karo tarnybos kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Formuojant naujus dalinius (pvz, ryšių batalioną) ir pertvarkant kitus KPAT negali būti į kitas, naujas pareigas automatiškai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, negali būti personalo darbo pobūdį atliekantys kariai perkeliami į kitas laisvas karines specialybes (pvz. ryšininko, artileristo ir pan.) pareigybes, nes tas naujas dalinys negalėtų atlikti keliamų užduočių ir funkcijų, o perkelti kariai negalėtų atlikti nustatytų funkcijų (pareigų). KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Šias aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo 2011-03-03 nutartyje administracinėje byloje Nr.A62 -1458/2011. KPAT struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu - siekiant racionalizuoti KPAT organizacinę veiklą, administravimo funkcijas paskirstant mažesniam teritorinių padalinių skaičiui. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę spręsti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p., o atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi įstatyme numatytų procedūrų ir tvarkos. KASOKTĮ 39 str. 1 d. numato, kad KAM ar kariuomenės vadovybė gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 str. 3 d. nustatytą papildomą kompensaciją. Pareiškėjas apie galimą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą buvo įspėti du kartus. Panaikinus KPAT tarnaujančių pareiškėjo pareigybę, krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr.P-394 pareiškėjai buvo perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. KASOKTĮ 2 str. 23 d. numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas - profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Pareiškėjas nuo 2010-04-15 pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. pagrindu jis buvo perkelti į laikinąjį personalo rezervą. Pareiškėjas sprendimo perkelti juos į minėtą rezervą neskundė.Panaikinus pareiškėjo pareigybę, jų paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas patariamosios komisijos 2010-06-01 posėdyje. Ši komisija, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkelti (paskirti) nėra. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovė nepatikrino ar visoje krašto apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių. Iš byloje esančio Patariamosios komisijos Nr.RK-4 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo ir visų kitų krašto apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas visoje krašto apsaugos sistemoje buvo svarstomas ir ieškoma atitinkamų pareigų. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo atsižvelgta į visas KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. išdėstytas aplinkybes, t. y. ir šioje normoje esančią aplinkybę - „ (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų“. Kritiškai turi būti vertinami pareiškėjo argumentai dėl Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr.RK-4. Iš minėto protokolo Nr.RK-4 matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliškumas balais, tačiau tai turi būti suprantama, kad tai yra bendro pobūdžio karių vertinimas, nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikaciją atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryšininko ir kt.), jis gali būti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukštesnėje lentelės pozicijoje gali būti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikaciją ir laipsnį atitinkančių pareigų. Pagal KASOKTĮ 42 str., ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į komisijos siūlymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo karių rotacija, todėl minėtos komisijos protokolas ir komisijos siūlymai, nagrinėjamu atveju neturi būti sureikšminti. KASOKTĮ 48 str. nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, kad sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai, kad teismai šių ginčų nesprendžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-10-18 nutartyje Nr. A4-858-01 pasisakė dėl KASOKTĮ 42 str. ir 48 str. taikymo, t. y. konstatavo, kad dėl paskyrimo ar perkėlimo į konkrečias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja, kad šiems ginčams spręsti įstatymas nustato neteisminę ginčo sprendimo tvarką, kad teismas nagrinėja tik atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylą dėl kario atleidimo KASOKTĮ 38 str. 2 d 2 p. pagrindu (b. Nr.3K-3-825/2000) 2000-09-13 nutartyje padarė išvadą, kad KASOKTĮ reglamentuojantis profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos pagrindus ir tvarką nenumato sąlygos, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir karys atleistas iš tarnybos tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į kitas pareigas, kitą dalinį ar pan., kad KASOKTĮ 42 str. reguliuoja ne profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos tvarką, o kitus teisinius santykius. Todėl apelianto argumentai, kad jis turėjo būti perkeltas į kitas pareigas yra nepagrįsti, ir kad dėl to jo atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas, yra taip pat nepagrįsti. Su pareiškėju sudarytoje profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5p. nustatyta, kad karys (pareiškėjas) įsipareigoja nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, kad KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui. Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtino profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo 13 ir 14 p. nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes šie punktai gali būti taikomi tada kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siūlomas konkrečias pareigas. Pagal patvirtintas krašto apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrą krašto apsaugos sistemos reformą ir Kariuomenės transformaciją, prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių, siekiant sudaryti sąlygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Tokiu būdu keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimą į tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pagal šiuos teisės aktus kasmet laipsniškai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių karių skaičius. Pareiškėjas priklauso karininkų kategorijai ir negali būti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Taigi logiška, kad nagrinėjamu atveju sumažinus karininkų skaičių KPAT tokiu atveju tuo pačiu sumažėjo karininkų skaičius ir visoje krašto apsaugos sistemoje, nes KPAT yra šios sistemos sudėtinė dalis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje (b. Nr. 3K-3-825/2000) konstatavo, kad atsižvelgiant į KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. reguliavimo dalyką ir šią teisės normą aiškinant sisteminiu požiūriu, jos taikymui pagrindą sudaro būtent atitinkamai profesinės karo tarnybos karių ar karių savanorių skaičiaus sumažinimas, būtent tos kategorijos karių skaičiaus sumažinimas. Pagal KASOKTĮ 41 str. pareiškėjai galėtų būti paskirti į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejai į vienu laipsniu aukštesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais būtina sąlyga yra kvalifikacija.Atsakovė nesutinka su pareiškėjų motyvais, jog jie savo atleidimą iš profesinės karo tarnybos laiko nepagrįstu dėl to, kad krašto apsaugos sistemoje tarnauja kiti įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius (nustatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d.), tačiau tarnyba šiems kariams yra pratęsta. KASOKTĮ 45 str. 6 d. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą karinių specialybių sąrašą, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus. Tai reiškia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, numatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d., tačiau atitinkantys šio įstatymo 45 str. 6 d. numatytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Be to, pagal KASOKTĮ 46str. krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 str. 4 d. nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą. Taigi, profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius (nustatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d.) pagal minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir priėjo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, tiesioginiais įrodymais, jog krašto apsaugos ministro ginčijamo įsakymo punktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad atsakovė Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jame yra nurodyti teisingi profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindai, kad pareiškėjasi neįrodė, jog yra LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. numatyti pagrindai dėl kurių skundžiami aktai turėtų būti panaikinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė prie KAM atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino ( b.l.1-10, 188-190, 191-201, I tomas,194-198, II tomas) prašo teismo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės 2010-06-30 įsakymą Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą‘‘, grąžinti į profesinę karo tarnybą, priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma - 14,80 Lt), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos ginčo dalykas –profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimas, nepasibaigus jos galiojimo terminui ir karioišleidimas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė su pareiškėju L. S. 2009-03-01 sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, sutarties galiojimo terminą nustatant iki 2012-05-16 (IIt., b.l.162-163). Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, vykdant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo patvirtina nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybe. Krašto apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr.V-104 1p. nustatyta, kad nuo 2010-04-15 keičiamas KPAT darbo organizavimas, nutraukiant dalies karo prievolės administravimo tarnybos teritorinių skyrių veiklą perduodant jų teises, pareigas ir turtą kitiems krašto apsaugos sistemos padaliniams (It. b.l. 37-38, II t.b.l.30-34). Minėto įsakymo 2 p. sudaryta Karo prievolės administravimo tarnybos darbo organizavimo pakeitimo komisija, o 3.1.-3.2. p. patvirtintas Karo prievolės administravimo tarnybos prie LR krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo planas ir Karo prievolės administravimo tarnybos prie LR krašto apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybą procedūrų aprašas (IIt. b.l. 35-42). Krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 pareiškėjas nuo 2010-04-15 buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (I t. 64-65). KAM kanclerio pranešimais pareiškėjas buvo informuotas, kad siekiant surasti kvalifikaciją bei laipsnį atitinkančias pareigas, į kurias galėtų būti perkeliamas, pareiškėjas yra perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą iki 2010-06-19, taip pat nurodant, kad nesant pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų, su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys gali būti nutrauktos (t1, b.l. 68-69).Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokoliniu sprendimu Nr. RK-4 (2.24.20 p.) pareiškėją siūloma išleisti į atsargą krašto apsaugos sistemoje neradus jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų (It.b.l.16-19). Atsižvelgus į Patariamosios komisijos siūlymus bei vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d 2 p., KAM ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“, su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir L. S. iš profesinės karo tarnybos į atsargą buvo atleistas Krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P- 910(I t., b.l. 71).
Pareiškėjas ginčija Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės 2010-06-30 įsakymą Nr. P-910, kuriuo su pareiškėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jis išleistas į atsargą.
Krašto apsaugos sistemos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai: <...> sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Krašto apsaugos sistemos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiškos jos taikymo sąlygos: 1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sąlygos taikymo išaiškinta, kad pagal Krašto apsaugos sistemos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Krašto apsaugos sistemos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.Taigi Krašto apsaugos sistemos įstatymas numato kitokią karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarką, negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Padaryta išvada, kad vadovybė neturi prievolės kariui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato. Tačiau pagal Krašto apsaugos sistemos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Esant konkurencijai į laisvą pareigybę, jis privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A261-2681/2011; Nr. A261-2711/2011; A438-2914/2011).
Pažymėtina, kad pagal Krašto apsaugos sistemos įstatymo nustatytą reglamentavimą teisė nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis atrenkami tinkamiausi kariai į laisvas pareigybes, yra suteikta krašto apsaugos vadovybei. Taigi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-104, kuriuo patvirtintas Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybą procedūrų aprašo nuostatos apsprendžia konkretaus kario pirmenybę būti paskirtam į konkrečią laisvą pareigybę.
Atsakovo 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame KPAT personalo atrankos apraše (2 t., b.l.35-36) buvo nustatyti atrankos principai (5 p.), pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvą pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Nagrinėjamu atveju prioritetinis principas – Pakeitimo komisijos atliktas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iš kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. Kaip matyti iš Kandidatų, atrenkamų į naujos struktūros KPAT sąrašo, pareiškėjas ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: karinį laipsnį; valstybės tarnautojo kategoriją; dabartinę tarnybos vietą; amžių; išsilavinimą; pirmumo teisę pagal DK 135 str. 1 d.; baigtus karjeros kursus; turimą karinę specialybę; likusį tarnauti laiką, iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTĮ nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensiją; PKT sutarties galiojimo terminą; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimą per paskutinius dvejus metus; PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimą, tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose. Pakeitimo komisija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti patariamajai komisijai pateikė sąrašą karininkų, kurie buvo atrinkti į aukštesnio lygmens pareigas, taip pat sąrašą karininkų, neatrinktų į naują KPAT prie KAM struktūrą, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas (1t.b.l.126-129). Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl antrojo sąrašo konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų ir pareiškėjas) nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų (1t.b.l.65-67). 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.P-394 pagrindu 51 KPAT karys (tarp kurių ir pareiškėjas) buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą (1t.b.l.64-67). Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdyje (Protokolas Nr.RK-4), vadovaudamasi Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (2010 m.gegužės 12 d. įsakymo Nr.V-498 redakcija), atliko karininkų kandidatūrų vertinimą pagal minėto Aprašo 15 punkte nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukštesnių vadų išvadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siūlomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobūdžio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimą; turimą karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius) (1t.b.l.20-32). Iš pateiktos prie šio protokolo karininkų vertinimo lentelės (1 priedas) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.P-394 pagrindu buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą (51 karys, tarp jų ir pareiškėjas). Pareiškėjo įvertinime nustatyti tokie duomenys : stažas -14 m. 2 mėn, profesinės karinės tarnybos sutartis galioja iki 2012-05-16, išsilavinimas - aukštasis Lietuvos Žemės ūkio universitetas, kuopos vado pavaduotojas, nuo 1998 KASP prievolės specialistas, nuo 2001 tarnyba KPAT, veiklos vertinimas -labai gerai, turimo karinio parengimo lygis-BKK, jaunesniųjų karininkų kursai 6 savaitės ( b.l. 23, I tomas). Komisijos posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 esanti vertinimo lentelė duoda pagrindą išvadai, kad visų kandidatų atžvilgiu buvo taikomi vienodi vertinimo kriterijai bei kad pagal šiuos vertinimo kriterijus buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo turima kvalifikacija bei išsilavinimas neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti likusioms laisvoms pareigybėms užimti (1tb. l. 24-32). Pagrindo pripažinti, kad minėti vertinimo kriterijai pareiškėjo atžvilgiu, lyginant su kitais kariais, užėmusiais laisvas pareigybes, buvo taikyti pažeidžiant lygiateisiškumo principus, nėra. Nagrinėjamu atveju pagrįsti atsakovo argumentai, kad skiriant karį į laisvas pareigas turėjo būti atsižvelgta tiek į jo turimą laipsnį, tiek ir į kvalifikaciją, nes to reikalauja įstatymas (Krašto apsaugos sistemos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p.). Vertinant pareiškėjo motyvus, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo perkeltas į KPAT laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, nėra besąlyginė prielaida siūlyti pareiškėjui laisvas pareigybes bei nesuteikia papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali būti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiškėju karo tarnybos sutartį, nes išlieka atsakovo diskrecija pasirinkti į laisvas pareigybes karius, turinčius geriausią profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją. Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488, 12 ir 13 punktai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, nes nebuvo kompetentingo subjekto (kariuomenės vado, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens) sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas (Karo tarnybos įstatymo 42 str.). Minėta, pareiškėjas turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį. Kaip matyti iš naujojo KPAT pareigybių sąrašo, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Byloje pateiktas Krašto apsaugos sistemos vyresniųjų seržantų, viršilų (laivūnų), jaunesniųjų puskarininkių laisvų pareigybių nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 10 d.; nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąrašas patvirtina, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė) (t. II, b. l. 21-27). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną kvalifikacinį pranašumą prieš kitus karius, kurie buvo paskirti į šias laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Pažymėtina, kad pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus negali būti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiškumo principo pažeidimu. Be to, pagal šių pareigybių reikalavimus, asmenys norėję užimti minėtas pareigas, turėjo turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, kurio pareiškėjas nagrinėjamu momentu dar neturėjo. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis galėjo užimti M. G., V. R. skirtas KPAT pareigas, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių argumentų bei įrodymų, jog į laisvas pareigas atsakovas būtų paskyręs asmenis, kurių atžvilgiu pareiškėjas būtų turėjęs profesinį pranašumą ir atsakovas, pasirinkdamas kitą pretendentą, būtų peržengęs diskrecijos ribas. KASOKTĮ 41 str. įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad atitinamą laipsnį turintis PKT karys gali būti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimą laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi atitinkamoms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali būti atrinkti tik atitinkamą kvalifikaciją (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-3491-11). Kartu pažymėtina, kad laisvos pareigybės nuo 2010 m. birželio 30d. iki 2010 m. liepos 31 d. nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualios, kadangi PKT sutartis nutraukta ir pareiškėjas išleistas iš profesinės tarnybos į atsargą 2010 m. birželio 29 d. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, vykdant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010 m. balandžio 15 d. patvirtina nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, ir vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybes.
Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. į tarnybą buvo priimami tik kareiviai (eiliniai, grandiniai); karių, turinčių seržanto karinį laipsnį (viršilų, vyresniųjų seržantų, seržantų, jaunesniųjų seržantų), į profesinę karo tarnybą nebuvo priimta. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad objektyvių galimybių tęsti tarnybos santykių su pareiškėju nebuvo. Pareiškėjo argumentai, kad yra tarnaujančių puskarininkių, seržantų ir kareivių, kurie viršija įstatyme kariniam laipsniui nustatytą amžių, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, tačiau jie nėra atleidžiami, nėra reikšmingi šiam ginčui, nes nurodytos aplinkybės nėra teisiniai pagrindai, ribojantys atsakovo diskreciją pasirinkti karius pagal jų profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją. Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją. Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi pareiškėjo motyvai dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisnius santykius, nes, kaip jau buvo minėta, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus (Krašto apsaugos sistemos įstatymo 21 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedūrų ir tvarkos. Pareiškėjui buvo įteikti pranešimai, kad vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2d. 2 p. bei Krašto apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 su juo nuo 2010-04-15 sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys gali būti nutrauktos ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, gali būti atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (I t., b.l. 68-69). KPAT pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir atleisti jį iš tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Apibendrinus aukščiau aptartais argumentais, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2010-06-30 įsakymą Nr. P-910 „Dėl išleidimo į atsargą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimai dėl pareiškėjų grąžinimo į profesinę karo tarnybą bei darbo užmokesčio ir kitų išmokų už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo yra tiesiogiai susiję su LR krašto apsaugos ministro skundžiamų įsakymų teisėtumu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas KAM įsakymas, kuriais pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti betarpiškai nuo to priklausančius kitus reikalavimus.
Pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. p. atitikties KASOKTĮ 28 str., 36 str.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju prašymas nėra susijęs su ginčo byla, kadangi skundžiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr.ltn. L. S. išleidimo į atsargą“ priėmimo pagrindu nebuvo pareiškėjo nurodytas 2005 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-223.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo L. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo L. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.