- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-611-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57016-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. B., A. Z.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Romualdas Matonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Z., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir platino, o būtent: 2018 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas - kanapes (antžemines dalis) ir amfetaminą - Marijampolės mieste, už 250 eurų įgijo narkotines medžiagas - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 5,691 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,7 % ir psichotropines medžiagas - amfetamino 0,068 g, 0,074 g, 0,126 g ir 3,085 g, kuriuos neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į (duomenys neskelbtini)ir neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m lapkričio 30 d. apie 18:00 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno prie savęs ir prie (duomenys neskelbtini), be jokio atlygio A. Z. padavė du folijos lankstinukus su psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,126 g, tą pačią dieną apie 18:15 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie asmens kratos metu pas jį striukės kišenėje ir piniginėje rado šias psichotropines ir narkotines medžiagas – dalį tabletės klonazepamas, 10 vnt. (5,691 g) folijos lankstinukų kanapių (antžeminės dalys), amfetamino -0,068 g, 0,074 g ir 3,085 g.
2. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nors V. B. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau tiek bylos duomenimis, tiek jo paties parodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam jau buvo pareikšti įtarimai kitoje byloje dėl narkotinių medžiagų – kanapių platinimo. Teismo nuomone ankstesnis ikiteisminio tyrimo procesas nebuvo pakankamas kaltinamajam pakeisti savo elgesį, jis, suvokdamas, kad jau vyksta baudžiamasis persekiojimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, vėl padarė tapačią nusikalstamą veiką, šioje byloje kaltinamas netgi žymiai pavojingesnės medžiagos - psichotropinės medžiagos amfetamino platinimu, todėl sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teisingumo principui aiškiai neprieštarauja (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikyti BK 62 straipsnio nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis dėl jo paties padarytos veikos prisipažino tik policijos pareigūnams sulaikius jį ir asmenį, kuriam jis perdavė psichotropinę medžiagą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2019 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. B. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas atsisakydamas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė teisingumo principui aiškiai neteisingą bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai turi būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
3.2. Apeliantas mano, kad teismo išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo, akivaizdžiai neteisinga, nes iš esmės vienintelis teismo motyvas (apie nusikaltimą vykstant kitam ikiteisminiam tyrimui) nėra ir negali būti pripažintas pakankamu teisiniu pagrindu, iš esmės paneigiančiu nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
3.3. Apeliantas pažymi, kad nuo pat pilnametystės dirbantis V. B. buvo labai jauno mažiaus, narkotines medžiagas kitam nuteistajam perdavė neatlygintinai, nėra pagrindo nusikalstamos veikos, kurios mastas nebuvo didelis, laikyti sisteminga.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje V. B. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė palaikė nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą ir prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokuroras prašė nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. B. gynėjas nesutinka tik su jo ginamajam paskirta bausme, prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
7.2. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis.
7.3. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
7.4. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.
7.5. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Nustatyta, kad nuteistojo V. B. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. teistas nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nusikalto ne pirmą kartą. 2019 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą, kurį įvykdė 2016 m. gruodžio mėnesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis V. B. dirba, baustas administracinėmis nuobaudomis už negrubių Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė nuteistajam minimalią sankcijoje numatytą bausmę bei pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, ją sumažino vienu trečdaliu.
7.6. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.
7.7. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.
7.8. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės –prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, dirba, yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos mastas nebuvo didelis, narkotines medžiagas kitam asmeniui perdavė neatlygintinai – nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, nedarančios įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui mažinti ar švelninti. Be to, į gynėjo nurodytas aplinkybes dėl nuoširdaus gailėjimosi ir kaltės pripažinimo, darbinės veiklos, teigiamos charakteristikos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nustatydamas minimalią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą bausmę. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su V. B. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas V. B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. B. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos švelninti.
8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, o darydamas tokias išvadas vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat – BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė nuteistojo V. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsakant į šį gynėjos prašymą, kuris buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir V. B. atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi įstatymas nenumato asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.