- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 2-10-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02561-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- A. U., V. U.
- Trečiasis asmuo
- V. U.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. U., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei A. U., jos atstovei advokatei L. Ž., trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. U., liudytojams, V. B., O. G., P. U., A. P., J. J., S. M., R. G., B. T. ir R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei A. U. ir trečiajam asmeniui V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, atsakovės A. U. priešieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, trečiojo asmens pareikštą savarankišką reikalavimą ieškovui A. U. ir atsakovei A. U. dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų šalių, ieškovės A. U. priešieškinį atsakovams A. U. ir V. U. (trečiajam asmeniui) dėl 2001-05-20 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. U. ir A. U., nuginčijimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2011-10-05 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei A. U., prašydamas jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., akto įrašo Nr. 33, nutraukti dėl atsakovės (sutuoktinės) A. U. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jų turimas pavardes, atsakovei priteisti santuokos metu įgytas transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji pažeidė sutuoktinės pareigas ir padarė bendrą gyvenimą nebegalimu, todėl nori nutraukti santuoką ir pasidalinti santuokos metu įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. U., 2011-11-21 pateiktame atsiliepime nesutikdama su ieškovo A. U. ieškiniu, 2011-12-21 pateikė priešieškinį atsakovui A. U., prašydama jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., akto įrašo Nr. 33, nutraukti dėl atsakovo A. U. (sutuoktinio) kaltės, atsakovei priteisti santuokos metu įgytą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Mažeikių (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka tik iš dalies – dėl transporto priemonių padalijimo. Jų santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – jo neištikimybės, be to, ieškovas nenurodė, kad santuokos metu ant senų namo pamatų, esančių Mažeikių (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, todėl atsižvelgiant į tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis turėtų būti priteistas lygiomis dalimis.
Ieškovas A. U., 2012-01-26 pateiktame atsiliepime nesutikdamas su atsakovės priešieškiniu, 2012-05-10 pateikė patikslintą ieškinį atsakovei A. U. ir trečiajam asmeniui V. U., prašydamas jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., akto įrašo Nr. 33, nutraukti dėl atsakovės (sutuoktinės) A. U. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jiems turimas pavardes, priteisti atsakovei transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 21987,50 Lt piniginę kompensaciją už rekonstruotą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovui priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) nustatyti, jog 40000,00 Lt turtinę prievolę, pagal 2001-05-20 sudarytą paskolos sutartį su V. U., privalo solidariai įvykdyti abi šalys bei iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto nėra įgiję, tik gyvenant santuokoje buvo rekonstruojamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) UAB „Rezultatas“ atliko minėto turto vertinimą ir pateikė ataskaitą, kurioje gyvenamojo namo rekonstrukcijos vertę įvertino 43975,00 Lt, todėl ieškovei turėtų būti priteista 21987,50 Lt piniginė kompensacija. Ieškovas su atsakove buvo susitarę, kad ieškovė nereikalaus kompensacijos už namo rekonstrukciją, o ieškovas netrauks į bylą kreditoriumi savo brolio V. U., iš kurio 2001-05-20 paskolos sutartimi, namo rekonstrukcijos darbų finansavimui, pasiskolino 40000,00 Lt.
Atsakovė A. U. 2012-05-24 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. neprieštarauja dėl transporto priemonių priteisimo bei dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, kadangi santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, jo nelojalumo, nepagarbos ir neištikimybės jai. Be to, UAB „Aireda“ santuokos metu rekonstruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini) įvertino 95000,00 Lt, todėl nutraukus santuoką jai priklausytų ½ dalis šio turto, o 40000,00 Lt paskola yra ieškovo asmeninė prievolė, kadangi ją ieškovas pasiėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Jokių pinigų namo rekonstrukcijai nėra skolinęsi, tuo metu jie turėjo pakankamai lėšų namo rekonstrukcijos darbams atlikti.
Trečiasis asmuo V. U. 2012-05-21 pareiškė savarankišką kreditoriaus reikalavimą dėl 40000,00 Lt paskolos priteisimo solidariai iš abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės). Trečiasis asmuo nurodė, jog apie paimtą 40000,00 Lt paskolą atsakovė žinojo ir tokiam ieškovo sprendimui pasiskolinti pinigų neprieštaravo, kadangi iš šių pinigų rekonstravo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą. Paskola iki šiol nėra grąžinta.
Atsiliepimas
Ieškovas 2012-06-15 atsiliepime su trečiojo asmens pareikštu savarankišku kreditoriaus reikalavimu sutiko pilnai.
Atsakovė 2012-06-13 pateiktame atsiliepime nesutiko su trečiojo asmens pareikštu savarankišku reikalavimu, nurodydama, kad apie ieškovo pasiskolintą 40000,00 Lt sumą sužinojo tik ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį su reikalavimu priteisti minėtą skolą solidariai iš abiejų šalių. Minėtų pinigų namo rekonstrukcijai atlikti skolintis nereikėjo, kadangi jie abu dirbo, gaudavo gerus atlyginimus ir jų pakako namo remontui. Ši paskola yra ieškovo asmeninė paskola, todėl ją grąžinti turėtų pats ieškovas.
2012-10-08 A. U. pareiškus ieškinį atsakovams V. U. ir A. U. dėl sandorio nuginčijimo ir jo pripažinimo negaliojančiu, civilinė byla Nr. 2-10-853/2013 sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3236-832/2013. 2012-10-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi prijungus civilinę bylą Nr. 2-3236-832/2013 prie civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. ieškinys dėl sandorio nuginčijimo ir jo pripažinimo negaliojančiu prijungtas prie civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinės) kaltės ir turto padalijimo, atsakovės A. U. ieškinys dėl sandorio nuginčijimo ir jo pripažinimo negaliojančiu laikytinas priešieškiniu šioje byloje. Minėtu priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti 2001-05-20 sandorį, sudarytą tarp A. U. ir V. U., nesąžiningą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl negaliojantį bei priteisti iš A. U. ir V. U. bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad apie sudarytą paskolos sutartį sužinojo tik ieškovui pateikus patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis dėl 40000,00 Lt turėjo būti sudaryta jos sutikimu arba jai vėliau patvirtinant ir pripažįstant skolą, tačiau apie šią sutartį ji nežinojo, jokio sutikimo sutuoktiniui nebuvo davusi ir ant sutarties ji nėra pasirašiusi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. U. 2012-10-30 pateiktame atsiliepime į pareikštą atsakovės A. U. priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu, nesutiko su priešieškiniu, motyvuodamas tuo, kad atsakovė žinojo apie sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, todėl minėtoji paskola turėtų būti priteista solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas A. U. 2012-11-09 pateiktame atsiliepime į pareikštą atsakovės A. U. priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu, nesutiko su atsakovės priešieškiniu, motyvuodamas tuo, kad atsakovė žinojo apie paskolos paėmimą ir dėl jos neprieštaravo, todėl prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas A. U. sutiko, kad jo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pakeitė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti turimas pavardes, priteisti atsakovei transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 21987,50 Lt piniginę kompensaciją už rekonstruotą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) jam priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) o 40000,00 Lt skolą priteisti solidariai.
Teismo posėdžio metu ieškovo A. U. atstovas, advokatas G. G., prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių kuo pasireiškė sutuoktinių kaltė, ieškovui priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisti transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 21987,50 Lt kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, o 2001-05-20 paskolos sutartimi pasiskolintą 40000,00 Lt paskolą priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei priešieškinį dėl 2001-05-20 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės 3700,00 Lt bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tik santuokos metu buvo rekonstruotas namas, kurio vertė 43900,00 Lt (rekonstrukcijos), todėl nutraukiant santuoką, pusė šios sumos kaip kompensacija turi būti priteista atsakovei. O 2001-05-20 paskolos sutartimi pasiskolinta 40000,00 Lt suma priteistina solidariai, kadangi minėti pinigai paimti santuokos metu namo rekonstrukcijai atlikti, apie kurios paėmimą atsakovė žinojo.
Atsakovė A. U., teismo posėdžio metu sutiko, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abipusės sutuoktinių kaltės, palikti turimas pavardes, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės A. U. atstovė, advokatė L. Ž., teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, rekonstruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis, pripažįstant namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio vertė yra 95000,00 Lt, o nepadalinus namo natūra, atsakovei priteisti 47500,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį rekonstruotą namą, priteisti vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500,00 Lt, ieškovui transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000,00 Lt, o 2001-05-20 sandorį dėl 40000,00 Lt paskolos pripažinti negaliojančia. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nuo neturinės žalos priteisimo atsisako. Nurodė, kad gyvenamasis namas negali būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, nes šio fakto ieškovas neįrodė. Santuokos metu minėtas namas buvo rekonstruotas, todėl jis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. O 2001-05-20 sandoris, kurio pagrindu ieškovas iš trečiojo asmens pasiskolino 40000,00 Lt pripažintinas negaliojančiu, kadangi kyla didelių abejonių ar ta paskola buvo reali, juo labiau kad ieškovo liudininkai nesugebėjo konkrečiai paaiškinti aplinkybių, susijusių su šia paskola. Jei minėtoji paskola būtu buvusi tikra, ji būtu buvusi aptarta ankstesnėje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu, tačiau toje byloje ji nebuvo aptarta.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. U. prašė priteisti 40000,00 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Be to, prašė priteisti po 5000,00 Lt moralinės neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad sumokėjo žyminį mokestį, patyrė kelionės išlaidas. Nurodė, kad atsakovė žinojo apie pasiskolintą pinigų sumą, kuri buvo panaudota jų namo rekonstrukcijai.
Liudytojas V. B., dalyvavęs teismo posėdyje, parodė, kad V. U. prieš 10-12 metų ieškovui A. U. paskolino pinigus pagal pasirašytą paskolos raštelį, kurie buvo paduoti ieškovui pas jį namuose. Kiek tuo metu paskolino V. U. nepamena, žino, kad maišelyje buvo pinigai po 100,00 Lt ir 50,00 Lt.
Liudytoja O. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai sutaria su ieškovu bei trečiuoju asmeniu, todėl žinojo, kad V. U. A. U. 2001 metais paskolino apie 40000,00 Lt namo renovacijai. Ar atsakovė A. U. žinojo apie šią skolą, ji nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. U. parodė, kad yra ieškovo bei trečiojo asmens brolis, todėl žinojo apie paskolą. Ieškovas jam minėjo, kad iš brolio pasiskolino apie 40000,00 Lt namo renovavimui, tačiau nežinojo ar atsakovė apie šią skolą žinojo. Tuo metu ieškovas su atsakove dirbo turguje, jų finansinė padėtis buvo sunki.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad kartu su ieškovu ir atsakove daug metų prekiavo turguje. Paskutinį kartą pas juos svečiuose buvo prieš 4-5 metus, nes atsakovė iš jos pirko užuolaidas, už kurias sumokėjo dalimis. Nėra girdėjusi iš kokių pinigų statosi namą, tačiau atsakovė yra minėjusi, kad statosi namą po truputį iš asmeninių lėšų.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad su ieškovu yra kaimynai nuo vaikystės. Žinojo, kad ieškovas su atsakove statėsi namą. Statybą pradėjo gal 2001 m., statėsi po truputį. Apie pinigų skolinimąsi nieko nežinojo, tačiau, jei būtų pasiskolinę, namo statybos darbai nebūtų vykę apie 10 metų.
Liudytoja S. M., dalyvavusi teismo posėdyje, parodė, kad yra ieškovo ir atsakovės kaimynė. Apie tai, kad buvo pasiskolinti pinigai namo statybai sužinojo neseniai, kai atsakovė pasakė, kad ieškovo brolis reikalauja iš jos pinigų.
Liudytojas R. G., dalyvavęs teismo posėdyje, parodė, kad ieškovą pažįsta nuo 1996 metų. 2001 m., kai skolinosi pinigus iš savo brolio V. U. namo remontui, buvo liudytojas. Tuo metu, kai ieškovas skolinosi pinigus iš trečiojo asmens, visi buvo nuvažiavę pas kitą liudytoją. Paskolos sutartis buvo jau surašyta, jis tik pasirašė ant jos.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad atsakovės prašymu 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimas. Kieme stovėjo du gyvenamieji namai – naujos statybos gyvenamasis namas, 130 kv., m. ploto, kuris teisiškai neįregistruotas bei kuriam išduotas statybos leidimas naujo gyvenamojo namo statybai, ir senas medinis namas, 45 kv. m. ploto. Kadangi senasis medinis namas nebuvo nugriautas ir yra įrašytas pažymėjime, jo vertė sąlyginai buvo išskirta. Pagal naujo gyvenamojo namo statybą ir plotą, palyginamuoju metodu buvo apskaičiuota jo rinkos vertė ir sąlyginai išskirta kitų esančių statinių, tame tarpe ir žemės sklypo, vertės. Viso vertė buvo nustatyta 150000,00 Lt. Kai yra kitų statinių, žemės sklypas, kaip bendra namų valda yra vertinama pagal kvadratinio metro gyvenamojo namo plotą. Visi kiti yra sąlyginai išskiriami iš šitų verčių. Pagal tai ir buvo paskirstyta gyvenamojo namo vertė 95000,00 Lt.
Teismo posėdžio metu liudytoja B. T. parodė, kad ieškovo prašymu 2012 m. sausio mėnesį buvo atliktas turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas. Žemės sklype buvo du gyvenamieji namai. Vertino rekonstruotą gyvenamąjį namą, kurio plotas toks, koks yra pagal projektą. Jo vertė įvertinta 43975,00 Lt. Vertė paskaičiuota kaštų metodu. Vertinti reikėjo faktinę gyvenamojo namo būklę. 89000,00 Lt įvertintas namas su viskuo – su stogu, statybviete ir visais procentais. Į atkuriamuosius kaštus turėjo būti įtrauktos visos sumos, bet šiuo atveju jie įtraukti nebuvo, kadangi šiuos namo rekonstravimo darbus atliko pats savininkas.
Ieškovo patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo tenkintinas iš dalies. Atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo tenkintinas iš dalies. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl paskolos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės tenkintinas iš dalies. Atsakovės priešieškinis dėl sandorio nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktinių A. U. ir A. U. (U.) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 33 (civilinės bylos Nr. 1-42-785/2012 5 b. l.). Nepilnamečių vaikų neturi. Tarp sutuoktinių šeimos santykiai yra nutrūkę nuo 2011 metų. Sutuoktiniai kartu negyvena, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nebėra, todėl santuoka nutrauktina.
Ieškovas A. U. pateiktame patikslintame ieškinyje bei atsakovė A. U. – priešieškinyje, kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl, esant šiai situacijai, teismas nebeanalizuoja aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimu, ir konstatuoja, kad A. U. ir A. U. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d., 3.63 str.).
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. U. paliekama jo turima pavardė „U.“, o atsakovei A. U. pavardė – „U.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Ieškovas ir atsakovė vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl nutraukiant santuoką išlaikymas nei vienai šaliai nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str.3 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Paminėtina, jog tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai A. U. ir A. U. santuokos metu yra įgiję transporto priemones – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė patikslintame ieškinyje nurodoma 500,00 Lt, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė patikslintame ieškinyje nurodoma 500,00 Lt, bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė patikslintame ieškinyje nurodoma 1000,00 Lt (civilinės bylos Nr. 1-42-785/2012 9-10 b. l.). Tiek ieškovas, tiek atsakovė, teismo posėdžio metu nekėlė ginčo dėl šių transporto priemonių padalijimo, neginčijo transporto priemonių nurodytų verčių, todėl, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto padalijimo natūra, nurodytas transporto priemonių vertes bei šalių išreiktus reikalavimus dėl transporto priemonių padalijimo, siekiant nenukrypti nuo turto lygių dalių padalijimo principo (CK 3.117 str.), ieškovui priteistina transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000,00 Lt, o atsakovei priteistinos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500,00 Lt, bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500,00 Lt.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (rekonstruoto), esančio Mažeikių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše pažymėto 2A1p, padalijimo bei jo vertės nustatymo.
Bylos duomenimis bei šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad minėtas namas (nerekonstruotas), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įraše pažymėtas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė (civilinės bylos Nr. 1-42-785/2012 12-15 b. l., civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013 97-99 b. l.), kurio statusas – sunaikintas, nors nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše vis dar įrašytas. 2000-2004 metų laikotarpyje, ant seno namo dalies pamatų, buvo rekonstruotas gyvenamasis namas, kurio bendras plotas – 130,82 kv. m. Minėtas namas teisiškai neįregistruotas (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 97-99 b. l.). Atsakovės užsakymu UAB „Aireda“ 2011-09-26 atliko rekonstruoto gyvenamojo namo įvertinimą ir pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, kad rekonstruoto gyvenamojo namo vertė, pagal 2011-09-26 rinkos vertę, yra 95000,00 Lt (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 75-136 b. l.). Ieškovo užsakymu UAB „Rezultatas“ 2012-01-31 atlikusi rekonstruoto gyvenamojo namo įvertinimą, pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos vertė, išskyrus statybvietės priskaitymo išlaidas, stogo darbus bei darbo užmokestį, paskaičiuotą pagal LR Vyriausybės įkainius, taikant atkuriamosios vertės metodą, yra 49971,22 Lt, o paskaičiavus nusidėvėjimo vertę per 50 metų (5996,54 Lt), 43974,67 Lt (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 75-136, b. l.).
CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto pagerinimas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris, CK 3.90 straipsnio 1 dalyje detaliau neapibūdinamas, tačiau esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008 ir kt.).
Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčo objektas – rekonstruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisiškai neįregistruotas, o nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodomas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė, buvo rekonstruotas šalių santuokos metu, t. y. 2000-2004 metų laikotarpyje. Tai, kad rekonstrukcijos būtų atliktos tik iš ieškovo asmeninių lėšų, byloje nėra įrodyta, be to, šių faktinių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas, tik prašo atsakovei priteisti kompensaciją už namo rekonstrukcijos dalį. Todėl, esant byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ant seno namo dalies pamatų, priklausančių ieškovui asmeninės nuosavybės teise, santuokos metu, buvo rekonstruotas gyvenamasis namas, konstatuotina, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios padalijimo klausimas nutraukiant santuoką taip pat turi būti išspręstas (CK 3.90 str. 1 d.).
Kaip jau buvo minėta, šalys, tiek procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje), tiek teismo posėdžio metu, ginčijo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos vertę, pateikdami skirtingas namo vertinimo ataskaitas, t. y. atsakovės pateiktoje UAB „Aireda“ 2011-09-26 vertinimo ataskaitoje rekonstruoto namo vertė, pagal rinkos vertę, įvertinta 95000,00 Lt, o ieškovo pateiktoje UAB „Rezultatas“ 2012-01-31 turto vertinimo pažymoje nurodoma vertė - 43974,67 Lt. Paminėtina, kad UAB „Rezultatas“ gyvenamo namo rekonstrukcijos vertę paskaičiavo pritaikiusi atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, o UAB „Aireda“ rekonstruoto gyvenamojo namo vertę nustatė remiantis 2011-09-26 buvusia namo rinkos verte. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje siekiama nustatyti tikslią rekonstrukcijos darbų atlikimo sumą, o ne tokio rekonstruoto namo rinkos vertę, siekiant apsaugoti abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, teismas remiasi UAB „Rezultatas“ 2012-01-31 atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcijos vertės pažyma, kurioje detaliai nurodyti atlikti atkuriamosios vertės paskaičiavimai.
Iš byloje esančios UAB „Rezultatas“ turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog gyvenamojo namo, kuriam 2000-2004 m. laikotarpyje atlikta rekonstrukcija, bet statybos darbai nebaigti, rekonstrukcijos 43974,67 Lt vertė 2012-01-31 nustatyta išskyrus statybvietės priskaitymo išlaidas (16904,84 Lt), stogo darbus (18677,15 Lt), darbo užmokestį, paskaičiuotą pagal LR Vyriausybės įkainius (15797,30 Lt) bei nusidėvėjimo vertę per 50 metų (5996,54 Lt), motyvuojant tuo, kad vertinimo tikslas - nustatyti kaštus, kuriuos patyrė šeima atlikdama darbus savo jėgomis (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 83 b. l.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pripažinto gyvenamojo namo rekonstrukcijos vertė, kuriai priskirtini ne tik pačių sutuoktinių jėgomis atlikti darbai, bet ir rekonstrukcijos darbų atlikimui skirtos lėšos, todėl „Rezultatas“ išskirtos sumos - statybvietės priskaitymo išlaidos (16904,84 Lt), stogo darbai (18677,15 Lt), stogo statymo išlaidos (12264,44 Lt) bei nusidėvėjimo vertė per 50 metų (5996,54 Lt), įskaitytinos į gyvenamojo namo nustatytą 43974,67 Lt rekonstrukcijos vertę ir laikytina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos vertė yra 97817,65 Lt. Paminėtina, kad į namo rekonstrukcijos vertę neįskaitytos 15797,30 Lt paskaičiuotos darbo užmokesčio išlaidos, kadangi pateiktoje pažymoje nurodoma, kad ieškovas statybos darbus vykdė pats, o ši aplinkybė teismo posėdžio metu nebuvo nuginčyta.
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2000-2004 m. laikotarpyje atlikta rekonstrukcija, nėra teisiškai įregistruotas, be to, nekilnojamasis turtas, esantis minėtu adresu, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl jo natūra nėra galimybės padalinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovei A. U. priteistina 48908,82 Lt kompensacija (1/2 dalis) už gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir trečiojo asmens savarankiško kreditorinio reikalavimo.
Iš byloje esančios sutarties matyti, kad 2001-05-20 A. U. su V. U. pasirašė sutartį, pagal kurią V. U. A. U. paskolino 40000,00 Lt namo rekonstrukcijai (civilinės bylos Nr. 2-3136-832/2012 4 b. l., civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, II tomo 1 b. l.). Šios sutarties sudarymo liudininkai R. G. bei V. B. taip pat pasirašė ant šios sutarties.
20014-05-20 sudaryta sutartis nėra pasirašyta atsakovės A. U.. Atsakovė teigė, kad apie šią sutartį sužinojo tik ieškovui A. U. pateikus patikslintą ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, todėl prašo šią sutartį pripažinti negaliojančia, motyvuodama tuo, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašydami šią sutartį buvo nesąžiningi.
CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji sandorių, kuriuos sudaro sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ir pastarasis vėliau jo nepatvirtina, nuginčijimo taisyklė. Svarbiausias sandorių ginčijimo ribojimas yra tai, kad ieškinį reiškiantis sutuoktinis privalo įrodyti kitos sandorio šalies nesąžiningumą, ar žinojo ar galėjo žinoti sutuoktinį sudarant sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo nėra niekiniai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o yra nuginčijamieji (CK 1.79 str.). CK 3.96 straipsnis leidžia nuginčyti sandorį, sudarytą be kito sutuoktinio sutikimo, kai sandoriai sutuoktinio nebuvo patvirtinti tik tuo atveju, jei įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, nustatant ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą, kuris lemia, ar gali būti tas sandoris pripažintas negaliojančiu ar ne, gali turėti reikšmės ir šalių elgesys po šių sandorių sudarymo (Šiaulių apygardos teismo 2011-12-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-430-71/2011).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas apie šią sutartį ir negrąžintą 40000,00 Lt sutuoktinių paskolą teismui nurodė tik patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, kai atsakovė priešieškiniu prašė priteisti ½ rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Anksčiau iškeltoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei kuris 2012-02-27 nutartimi paliktas nenagrinėtas, minėtoji sutartis bei kreditorinis sutuoktinių įsipareigojimas nebuvo minimas (civilinė byla Nr. 2-42-785/2012 1-3 b. l.). Be to, iki ieškovo pateikto patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, trečiasis asmuo V. U. nebuvo pareikalavęs grąžinti paskolos ir nesikreipė į teismą dėl šios paskolos grąžinimo, nors minėta sutartis buvo sudaryta dar 2001 m. Paminėtina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo bei kartu pasirašant sutartį dalyvavę liudininkai R. G. bei V. B., teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė sudarant šią sutartį nedalyvavo, nors žinojo, kad ieškovas A. U. turi sutuoktinę. Kiti teismo posėdyje dalyvavę liudininkai negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad atsakovė žinojo apie šią skolą. Ant sutarties atsakovė nėra pasirašiusi ir, kaip atsakovė pati nurodė priešieškinyje bei teismo posėdžio metu, iki ieškovo pateikto patikslinto ieškinio nežinojo apie šią paskolą, ir sutikimo dėl šios sutarties sudarymo nebuvo davusi. Visi šie byloje esantys faktai, atsižvelgiant į įrodymų tikėtinumo teoriją, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė apie ieškovo pasiskolintą 40000,00 Lt sumą iš savo brolio, trečiojo asmens V. U., sužinojo tik ieškovui kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo. Kitų įrodymų, galinčių sukelti prieštaravimų dėl šios aplinkybės konstatavimo, byloje nėra, be to, ieškovas nepateikė šią aplinkybę paneigiančių konkrečių įrodymų, todėl teismas laiko aplinkybę nustatyta, kad atsakovė A. U. apie 2001-05-20 sutartimi pasiskolintą 40000,00 Lt sumą sužinojo tik ieškovui patiekus patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo.
CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumo principo turinio CK neatskleidžia, tačiau šio principo turinys išaiškintas kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi sutuoktino sutikimą pasiskolinti pinigus. Paminėtina, kad paskolos davėjas taip pat turi būti apdairus ir būti suinteresuotas, kad sandoris būtų teisėtas ir stabilus.
Pagal byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, kad trečiasis asmuo, paskolindamas pinigus ieškovui A. U., nepasidomėjo ar ieškovo sutuoktinė žino apie sudaromą sutartį ir ar sutuoktinė yra išreiškusi sutikimą pasiskolinti 40000,00 Lt sumą, nors tokią galimybę turėjo pareikalaudamas, jog sutuoktinė (atsakovė) atvyktų pasirašyti sutarties, o ne liudininkai R. G. ir V. B., kurie, pagal ieškovo ir trečiojo asmens teiginius, buvo jiems kaip garantas, užtikrinantis, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Todėl, esant nurodytai situacijai, spręstina, jog ieškovas A. U. ir trečiasis asmuo V. U. sudarydami paskolos sutartį, neinformuodami atsakovės apie šį sandorį ir neturint jos sutikimo, elgėsi nesąžiningai (CK 3.96 str. 1 d., 1. 79 str.).
Be to, nors paskolos sutartyje nurodyta pinigų panaudojimo paskirtis – namo rekonstrukcijai, tačiau ieškovas šios aplinkybės, kad gauti pinigai buvo panaudoti būtent šeimos poreikiams tenkinti, t.y. renovuoti namą, neįrodė. Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kur būtent buvo panaudota 40000,00 Lt suma. O teismo posėdžio metu duotų liudininkų parodymai vertintini prieštaringai, kadangi nei vienas liudytojas negalėjo įrodyti, kad ši suma buvo panaudota būtent namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Priešingai, iš UAB „Rezultatas“ atliktos rekonstruoto gyvenamojo namo vertinimo pažymos matyti, kad namas buvo rekonstruojamas 2000-2004 m. laikotarpyje, namas yra nebaigtas statyti, pilnai įrengtas tik 1 kambarys, kitam kambariui bei patalpoms padarytos tik vidaus apdailos, 2 aukštas neįrengtas. Todėl, atsižvelgiant į šią turto įvertinimo ataskaitą, darytina prielaida, kad labiau tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog namas buvo renovuojamas iš abiejų sutuoktinių asmeninių lėšų palaipsniui, o nepanaudojus pasiskolintą 40000,00 Lt sumą. Pažymėtina, kad nesant kito sutuoktinio sutikimo, paėmęs paskolą sutuoktinis turėjo įrodyti, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, bet to neįrodė, todėl nagrinėjamu atveju solidarioji atsakomybė neatsiranda (CPK 178 str., CK 3.109 str. 3 d.).
Ieškovas A. U. ir trečiasis asmuo V. U., pareiškęs kreditorinį reikalavimą dėl 40000,00 Lt skolos priteisimo solidariai iš abiejų sutuoktinių, tarpusavyje sudarytą sutartį pripažįsta, jos neginčija, todėl pripažinti sutartį negaliojančia, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nėra teisinio pagrindo. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo sudarytį paskolos sutartį, į ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą, į tai, kad nėra įrodymų, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, 2001-05-20 sutartis pripažintina negaliojančia tik atsakovės A. U. atžvilgiu (CK 1.79, 3.96 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Teismui pripažinus 2001-05-20 sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens, negaliojančia atsakovės atžvilgiu, bei nustačius, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pripažįsta šią sutartį, trečiojo asmens savarankiškas kreditorinis reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš ieškovo A. U. priteisiant 40000,00 Lt skolą trečiojo asmens V. U. naudai.
Trečiasis asmuo V. U. teismo posėdžio metu prašė priteisti po 5000,00 Lt neturinės žalos iš ieškovo ir atsakovės, motyvuodamas tuo, kad patyrė išlaidų, susijusių su šia byla.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas trečiojo asmens neturtinės žalos buvimo faktas, kadangi jokia iš aukščiau nurodytų žalų jam nepadaryta. Be to, trečiasis asmuo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, trečiojo asmens pareikštas savarankiškas kreditorinis reikalavimas bei atsakovės priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tenkintini iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamu atveju ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini iš dalies – 50 proc. (4 pareikšti reikalavimai - dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, transporto priemonių priteisimo, 21987,50 Lt kompensacijos už namo rekonstrukciją priteisimo bei 40000,00 Lt turtinės prievolės priteisimo solidariai). Teismo posėdžio metu ieškovas pakeitė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laikytina, jog tenkintinas reikalavimas dėl transporto priemonių priteisimo, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės (1/2 dalis) bei reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo (1/2 dalis), iš viso tenkintini 2 reikalavimai). Ieškovas, pateikdamas ieškinį bei patikslintą ieškinį, sumokėjo 799,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. 139,00 Lt už neturtinį reikalavimą bei 660,00 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 4, 74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas tik 50 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 399,50 Lt (799,00 Lt x 50 proc.) žyminio mokesčio.
Ieškovas sumokėjo 3700,00 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, II tomas 74-79, 130-131 b. l.). Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog išlaidos paskaičiuotos už atsiliepimų paruošimą – 500,00 Lt (2 atsiliepimai po 250,00 Lt) bei už atstovavimą teisme 16 valandų (1 valanda 200,00 Lt) (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, II tomas 74-79, 130-131 b. l.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR – 85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) numatyta, kad už vieną valandą atstovavimo teisme advokatui mokėtinas maksimalus 0,15 dydžio koeficientas. Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, I tomas 45, 55, 68, 146-150 b. l., II tomas 2-3, 10-11, 12-13, 18-20, 47-53, 63, 89-104, 107-112, 120, 134-140, 142, 149-157 b. l.) matyti, kad ieškovo atstovas advokatas G. G. dalyvavo 6 parengiamuosiuose posėdžiuose bei 4 teismo posėdžiuose, kurių bendras valandų kiekis, atsižvelgiant į rekomendacijos 9 punkte nurodytą apvalinimą, yra 12 valandų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad už vieną valandą atstovavimo teisme mokėtinas 0,15 dydžio koeficientas, t.y. 150,00 Lt už valandą, iš atsakovės ieškovui priteistina 900,00 Lt (12 val. x 150,00 Lt x 50 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovė A. U. Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-25 sprendimu Nr. SP-2690-(7.1941) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis Šiaulių valstybės garantuojamos teisminės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų, už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės išlaidos sudaro 1520,00 Lt (civilinės bylos Nr. 2-10-853/2013, II tomas 56, 158 b. l). Atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo (2 reikalavimai – dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto priteisimo (transporto priemonių bei ½ dalies namo priteisimo)) tenkintas iš dalies (patenkintas 1 reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (1/2 dalis) bei dėl transporto priemonių padalijimo (1/2 dalis)) ir priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 reikalavimas) , kuris tenkintinas iš dalies – ½ reikalavimo, patenkinti iš dalies – 50 proc. (iš viso 3 reikalavimai, patenkinti 1,5 reikalavimo), iš atsakovo A. U. valstybei priteistina 760,00 Lt (1520,00 Lt x 50 proc.) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą bei 1382,00 Lt ((139,00 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės) + 1425,00 Lt (žyminis mokestis už turto priteisimą)) + 1200,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu )x 50 proc.)) žyminio mokesčio.
Atsakovės priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas 2 šalims, t. y. ieškovui A. U. ir trečiajam asmeniui V. U., todėl atsižvelgiant į tai, kad minėtas priešieškinis tenkintinas iš dalies – 50 proc., todėl iš trečiojo asmens V. U. priteistina 300,00 Lt (1200,00 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą x 50 proc. / 2) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Trečiasis asmuo už pareikštą savarankišką kreditorinį reikalavimą sumokėjo 1200,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc., iš ieškovo A. U. priteistina 600,00 Lt žyminio mokesčio trečiajam asmeniui V. U..
Be to, nagrinėjant bylą susidarė 68,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė valstybės yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, turėtos pašto išlaidos priteistinos po lygiai iš ieškovo ir trečiojo asmens valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo tenkinti iš dalies. Atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo tenkinti iš dalies. Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl paskolos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės tenkinti iš dalies. Atsakovės priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 33, tarp ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „U.“, atsakovei A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „U.“.
Ieškovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini)
Atsakovei A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemones – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovei A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 48908,82 Lt (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų aštuonių litų ir 82 centų) kompensaciją už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją.
Pripažinti 2001-05-20 sutartį, sudarytą tarp A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 40000,00 Lt paskolos suteikimo, negaliojančia atsakovės A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 40000,00 Lt skolos, pagal 2001-05-20 sudarytą paskolos sutartį, trečiajam asmeniui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusiose dalyje ieškovo patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl paskolos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės bei atsakovės priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 399,50 Lt žyminio mokesčio bei 900,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1299,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 760,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką –„Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1382,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) žyminio mokesčio trečiajam asmeniui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš trečiojo asmens V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 34,00 Lt (trisdešimt keturis litus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.