- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-517-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-994-971/2020 pagal skolininko V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., akcinė bendrovė SEB bankas, D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkas V. K. kreipėsi į antstolę R. V. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą Nr. S-19002807 dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), įkainojimo, kuriuo antstolė įkainojo skolininko turtą 425 000 Eur suma, ir 2019 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. S-19003167 dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, kuriuo antstolė atmetė pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę Ginčo turto ekspertizę ir įpareigoti antstolę tokią ekspertizę paskirti.
2. Skolininko vertinimu, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinis verslas“ eksperto T. A. T. nustatyta Ginčo turto vertė yra per maža, neatitinka pareiškėjo interesų, nustatyta netinkamai, neatspindi realios Ginčo turto vertės, tuo pagrindu pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės akto, nurodė konkrečius motyvuotus nesutikimo su ekspertize argumentus. Antstolė skundžiamu patvarkymu nei į vieną iš jų neatsakė ir atmetė skolininko prašymą nurodydama, kad turto vertinimą atliko 12 metų patirtį turintis teismo ekspertas ir dėl to abejoti jo nustatyta verte nėra jokio pagrindo.
3. Antstolė R. V. 2019 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-19003423 skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad abejonių dėl UAB „Jungtinis verslas“ atliktos ekspertizės ir nustatyto Ginčo turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo nekyla, todėl skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi, be kita ko, atmetė skolininko V. K. skundą.
5. Teismas nustatė, kad Ginčo turto vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, t. y. teismo ekspertas, turintis teisę atlikti tokius veiksmus. Ekspertizei vadovavo teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas T. A. T., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Turto vertintojas 2019 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės aktu Nr. 1909/04-1 nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 425 000 Eur. Nors skolininkas nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, neatspindinti realios turto vertės, tačiau kartu su skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Taip pat V. K. nepateikė jokių paskaičiavimų, turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti neteisingą turto vertės nustatymą ir kitokią areštuoto turto vertę.
6. Ekspertas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, reglamentuojančiu turto vertinimo atvejus, vertės nustatymo principus ir turto vertinimo metodus. Iš ekspertizės akto Nr. 1909/04-1 matyti, kad areštuotas turtas buvo individualizuotas – ekspertas buvo nuvykęs į vertinamą objektą, jį apžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas (teismo ekspertas), taip pat į tai, kad nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
7. Teismas pažymėjo, kad Ginčo turto vertei nustatyti jau buvo atliktos net trys ekspertizės, paskelbtos ne vienos turto pardavimo varžytynės, išieškojimas vykdomos jau septynerius metus. Paskutinės varžytynės baigėsi 2019 m. birželio 6 d. ir jos taip pat neįvyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Jeigu turto kaina būtų buvusi mažesnė nei rinkos kaina, galimai Ginčo turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse. Be to, skolininkas, siekdamas išvengti, jo manymu, Ginčo turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
8. Teismas taip pat nustatė, kad pagal ekspertizės akto Nr. 1909/04-1 2.2 punktą ekspertas, nustatydamas Ginčo turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą ir pajamų metodą, išsamiai dėl jų pasisakydamas ekspertizės akte. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Vadovavosi tik VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotų sandorių duomenimis, sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir atliktų darbų archyvais. Taip pat iš ekspertizės akto (2.8 punktas) matyti, kad, esant nepakankamai rinkos duomenų apie vertinamos paskirties pastatų sandorius verčių zonoje, lyginamųjų objektų paieška buvo išplėsta ir sandoriai buvo analizuojami kitose verčių zonose, analogiškose pagal kainų lygį. Vertinimo metu taikytas ir pajamų metodas (2.2 punktas). Šio metodo taikymą lėmė tai, kad vertinamas turtas gali duoti pajamas, be to, nuomos rinka vertinamos paskirties patalpų yra pakankamai aktyvi ir yra panašių nuomos pasiūlos objektų. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktą turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas aiškiai ir išsamiai išdėstė būtent turto rinkos vertei nustatyti pasirinktus metodus. Pateiktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, todėl teismas atmetė skolininko argumentus, kad ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus metodus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu skolininkas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą Nr. S-19002807 dėl Ginčo turto įkainojimo ir 2019 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. S-19003167 dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę ir įpareigoti antstolę paskirti tokią ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Skolininko vertinimu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nevisapusiškai įsigilino į situaciją ir į įrodymus bei nepasisakė iš esmės svarbiu klausimu, t. y. dėl antstolio veiksmų teisėtumo CPK 681 straipsnio kontekste dėl teisingo parduotino turto kainos nustatymo. Skolininkas pateiktame skunde buvo nurodęs konkrečius argumentus, keliančius pagrįstų abejonių nustatyta Ginčo turto verte – skolininko įsitikinimu, Ginčo turto vertintojas buvo pasirinkęs nelygiaverčius daiktus palyginimui, t. y. esančius toliau nuo jūros nei Ginčo turtas arba su mažesniu žemės sklypo plotu.
9.2. Skolininkas pats negali skirti ekspertizės, jis neturi teisinių galimybių nuginčyti ekspertizės akto, pateikdamas jo užsakymu atliktą turto vertinimo ataskaitą, kuri laikoma paprastu rašytiniu įrodymu, todėl teikdamas motyvuotus prieštaravimus antstoliui dėl turto vertės nustatymo, skųsdamas antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo jis ir siekia įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nustatytą turto vertę, prašydamas paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į skolininko V. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai nustatė, kad ekspertas aiškiai ir išsamiai išdėstė turto rinkos vertei nustatyti pasirinktus metodus, ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys. Taip pat teismas byloje nustatė, kad skolininkas nepateikė jokių paskaičiavimų, turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti neteisingą turto vertės nustatymą ir kitokią areštuoto turto vertę. Tokių įrodymų ir paskaičiavimų skolininkas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Tik nurodė, kad jis pats negali skirti ekspertizės, neturi teisinių galimybių nuginčyti ekspertizės akto pateikdamas jo užsakymu atliktą turto vertinimo ataskaitą, kuri laikoma paprastu rašytiniu įrodymu, todėl teikdamas motyvuotus prieštaravimus jis siekia įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nustatytą turto vertę prašydamas paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Banko manymu, asmuo, kuris mano, kad jo priverstinai išvaržomas turtas yra įvertintas per maža suma, ne tik gali, bet ir turėtų kreiptis į turto vertintojus, kurie nustatytų jo manymu tikrąją turto vertę, tačiau skolininkas net nesivargina to padaryti.
10.2. Šioje byloje buvo atliktos iš viso jau 3 ekspertizės turto vertei nustatyti, o varžytinės buvo skelbiamos net 11 kartų. Iš kurių paskutinės 2019 m. birželio 6 d. dėl per aukštos pirminės turto pardavimo kainos baigėsi nedalyvavus nė vienam pirkėjui, o pradinė turto pardavimo jose kaina buvo 294 000,00 Eur (šiuo metu pradinė pardavimo kaina yra 340 000,00 Eur), o tai sudaro 15 procentų didesnę pardavimo kainą nei prieš tai skelbtose varžytinėse.
11. Atsiliepimu į skolininko V. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. V. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skolininkas pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl neva netinkamai taikytų vertės nustatymo metodų, kurie labiau vertintini kaip nekvalifikuota skolininko nuomonė, nepagrįsta skaičiavimais nei duomenimis, patvirtinančiais kitokią Ginčo turto rinkos vertę.
11.2. Antstolė skyrė didelį dėmesį areštuoto turto vertei nustatyti ir pasitelkė 12 metų patirtį turintį kvalifikuotą turto vertintoją T. A. T., įrašytą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuris atliko išsamią vertinamo turto analizę, todėl nekilo abejonių dėl UAB „Jungtinis verslas“ atliktos ekspertizės ir nustatytos Ginčo turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo, tinkamų vertinimo metodų parinkimo.
11.3. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas nė karto nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise pačiam arba pavedant kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Todėl skolininko skundas dėl antstolės veiksmų ir prašymas skirti pakartotinę ekspertizę labiau panašus į išieškojimo proceso vilkinimą negu į rūpinimąsi sau naudingesniu pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo 3 vykdomąsias bylas (Nr. 0074/13/22027, Nr. 0074/13/22028 ir Nr. 0074/13/22029) dėl 505 980,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Vykdant išieškojimą 2014 m. balandžio 8 d. areštuotas skolininkui ir D. K. priklausantis įkeistas Ginčo turtas, kuris 11 kartų buvo nesėkmingai pardavinėjamas iš varžytynių. AB SEB bankui 2019 m. liepos 5 d. raštu paprašius antstolės skirti naują turto vertinimo ekspertizę ir rekomendavus ekspertus iš UAB „Jungtinis verslas“, antstolė 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-19002092 nustatyti Ginčo turto rinkos vertę pavedė UAB „Jungtinis verslas“. Antstolė 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S-19002807, atsižvelgdama į turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės aktą Nr. 1909/04-1, nustatė Ginčo turto vertę 425 000 Eur. Skolininkas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, pateikė antstolei prieštaravimus bei prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuriuos antstolė 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-19003167 atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas netenkino skolininko skundo dėl antstolės veiksmų, konstatavęs, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus bei skirti pakartotinę ekspertizę. Skolininkas V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo skundo nepagrįstumo, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nevisapusiškai įsigilino į situaciją ir į įrodymus bei nepasisakė iš esmės svarbiu klausimu, t. y. dėl antstolio veiksmų teisėtumo CPK 681 straipsnio kontekste dėl teisingo parduotino turto kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius skolininko argumentus kaip nepagrįstus.
15. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
16. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertę – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
17. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
18. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte. Nagrinėjamu atveju skolininkas pareikštu skundu išreiškė tik abejones dėl ekspertizės atlikimo metu taikytų metodų ir parinktų lyginamųjų pavyzdžių, tačiau nei kartu su skundu dėl antstolės veiksmų, nei kartu su pateiktu atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ar skaičiavimų, kurie galėtų patvirtinti kitokią nei ginčijamu ekspertizės aktu nustatytą turto vertę.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atliekant ekspertizę, vadovaujamasi tam tikrais turto vertės nustatymo principais ir metodais, turto vertinimą atlieka kvalifikuoti turto vertintojai (nagrinėjamu atveju 12 metų patirtį turintis kvalifikuotas turto vertintojas, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą). Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas nė karto nebandė pats ieškoti ir siūlyti Ginčo turto pirkėjo, nesutikdamas su nustatyta Ginčo turto kaina nebandė samdytis kito turto vertintojo ir nepateikė turto vertintojo ataskaitos apie galbūt kitokią jam priklausančio Ginčo turto kainą. Skolininko deklaratyvūs teiginiai be juos pagrindžiančių įrodymų ar paskaičiavimų apie netinkamai nustatytą Ginčo turto kainą negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Kadangi skolininkas nepateikė įrodymų apie kitokią Ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta UAB ,,Jungtinis verslas“, antstolė R. V. pagrįstai netenkino skolininko prieštaravimų ir prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.