Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengiant teismo posėdžio, t. y. rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria nutarta konfiskuoti automobilį „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5.2. Gynėja cituodama BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimo, taip pat BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kuriame išdėstyti galimi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu rezoliucinėje dalyje priimami sprendimai, be kita ko, ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės, teigia, kad nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „Citroen DS5“, konfiskavimas, A. B. galėjo būti paskirta tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o ne nuosprendžio vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. B. pripažinęs kaltu, t. y. priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, paskirdamas bausmę turėjo išspręsti ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo klausimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas A. B. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė. Apeliacinės instancijos teismas dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo taip pat nieko nepasisakė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Todėl nuosprendžio vykdymo metu Panevėžio apygardos teismas neteisėtai ir viršydamas savo kompetencijos ribas, A. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Tokiu būdu, Panevėžio apygardos teismas nuosprendžio vykdymo stadijoje, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir pablogino nuteistojo A. B. teisinę padėtį.

5.3. Gynėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai dėl faktinio automobilio savininko, taip pat ir tai, kad automobilis galimai buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė (tokios išvados nėra padarytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų priimtuose nuosprendžiuose), nes įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu, teismas neturi teisės spręsti naujos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundas tenkintinas

6. Teisėjas, išanalizavęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo gynėjos skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir nuosprendžio vykdymo metu pabloginant nuteistojo A. B. teisinę padėtį labiau nei to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio.

6. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pripažinta, kad E. B. vardu registruotas automobilis „Citroen DS5“, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė (juo kontrabandos būdu paslėptose profesionaliai įrengtose slėptuvėse buvo gabenamos narkotinės medžiagos (kanapių derva)), tačiau byloje liko neišspręstas šio turto klausimas. Todėl žemesnysis teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu, BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis nutarė minėtą automobilį konfiskuoti.

7. Sprendžiant klausimą dėl daiktinių įrodymų nuosprendžio vykdymo metu, be BPK 94 straipsnio nuostatų, taip pat vadovaujamasi ir BPK 361 straipsniu, kuris reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. BPK 361 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. B. buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Be kita ko, nuspręsta E. B. vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, kuriuo buvo gabenama kanapių derva, palikti saugoti iki sprendimą dėl tolesnio jo saugojimo šiam nuosprendžiui įsiteisėjus priims tyrimą byloje kontroliuosiantis prokuroras, o šio automobilio registracijos liudijimą Nr. H328262 – palikti saugoti byloje. Taip pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

9. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – A. B. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Kita Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą, kuriame minėto turto konfiskavimo klausimas nebuvo keliamas (prokuroras neprašė konfiskuoti minėto automobilio). Tokioje situacijoje, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimais, negalėjo spręsti klausimo dėl minėto turto konfiskavimo ir pabloginti nuteistojo teisinės padėties labiau, nei to buvo prašoma prokuroro apeliaciniu skundu. Šios aplinkybės apygardos teismas neįvertino ir vien dėl to apygardos teismo sprendimas yra neteisėtas.

10. BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti sprendimą dėl daiktinių įrodymų. Pažymėtina, kad sprendimas dėl daiktinių įrodymų priimamas, vadovaujantis BPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Sutiktina, kad visais atvejais sprendžiant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, privaloma įvertinti ar šis daiktas buvo nusikalstamos veikos priemonė ar įrankis ir esant pagrindui juos konfiskuoti. BPK 361 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jeigu pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Visgi, šiuo konkrečiu atveju, klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, todėl būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo procesinę stadiją bei jo esmę, t. y. įvertinti kokie klausimai dėl kilusių neaiškumų gali būti sprendžiami nuosprendžio vykdymo metu ir ar jų išsprendimas nepakeis nuosprendžio esmės, kadangi nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), o ne nuosprendžio vykdymo metu.

11. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi priimdamas sprendimą taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti E. B. vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, iš esmės pakeitė nuteistajam A. B. priimtą nuosprendį, be to, tą padarė pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį labiau nei tą buvo galima vertinant pagal šioje situacijoje aktualias prokuroro apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio ribas. Toks nuosprendžio esmės pakeitimas nebuvo galimas nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nei, juo labiau, nuosprendžio vykdymo stadijoje.

12. Iš aukštesniajam teismui prokuroro pateiktų duomenų matyti, kad skundo nagrinėjimo metu dėl automobilio „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prokuratūroje nėra priimti jokie sprendimai nei šioje, nei jokioje kitoje byloje. Tai reiškia, kad bet kokie suvaržymai disponavimu šiam turtui nėra reikalingi ir negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – grąžinti automobilį jo teisėtam savininkui (šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paliktas saugoti byloje, taip pat grąžinti automobilio savininkui E. B.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir dėl E. B. prašymo priimti naują sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti E. B. jo vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-25-491/2020.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.