Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Egvasta“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. leido dirbti L. S., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies bei 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.

2010 m. lapkričio 30 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad L. S., dirbdamas Bendrovėje nelegalų darbą, vairavo automobilį „Mercedes Benz 609“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei dirbo pagalbiniu darbininku Danės g., Klaipėdoje, kur buvo klojamas vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų vamzdynas. L. S. vairavo automobilį bei pildė 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą kelionės lapą Nr. 89 MB (b. l. 3-4). L. S. nurodė, kad už 2010 m. rugpjūčio mėn. dirbtą nelegalų darbą Bendrovėje gavo 258 Lt darbo užmokesčio, tačiau Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose minėta pinigų suma nėra įrašyta (b. l. 6-7). Darbo sutartis Nr. 7 su L. S. buvo pasirašyta ir pastarasis į darbą Bendrovėje pagalbiniu darbininku buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 15, 16-17).

Išnagrinėjusi į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad L. S. 2010 m. rugpjūčio mėn. realiai dirbo Bendrovės naudai. Šią aplinkybę patvirtina pagal nustatytą tvarką L. S., kaip atsakingo asmens, 2010 m. rugpjūčio 23-31 d. pasirašytas kelionės lapas Nr. 89 MB (b. l. 13). Liudytojas P. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad, dirbdamas Bendrovėje, 2010 m. rugpjūčio 19 d. kelionės lape Nr. 89 MB padarė paskutinį įrašą ir automobiliu „Mercedes Benz“, priklausančiu UAB „Egivana“, daugiau nebevažiavo, nes atėjo naujas darbuotojas – L. S. (b. l. 42). Tarnybiniame pranešime dėl operatyvaus patikrinimo atlikimo nurodoma, kad, paprašius Bendrovės vyr. finansininkės A. Š. pateikti automobilių kelionės lapus, ji pamatė, kad tarp kitų kelionės lapų yra ir 2010 m. rugpjūčio 1-31 d. L. S. kelionės lapas (išvažiuoti leidžiu, direktorius V. V., UAB „Egivana“ apvalus antspaudas), jame išbraukė L. S. pavardę, pareiškusi, kad minėtas kelionės lapas yra netinkamas, bei jį paslėpė (b. l. 11). Pažymėtina, kad Bendrovė ir UAB „Egivana“ yra susijusios: Bendrovės vyr. finansininkė A. Š. taip pat buvo ir UAB „Egivana“ vyr. finansininkė, bendrovės įsikūrusios tose pačiose patalpose, V. V. buvo abiejų bendrovių direktorius, Bendrovė naudojosi UAB „Egivana“ automobiliais (b. l. 6, 13, 16, 42). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tokį A. Š. elgesį vertina kaip bandymą nuslėpti nelegalaus darbo Bendrovėje faktą.

Dėl V. V. nurodytos aplinkybės, kad 2010 m. rugpjūčio 3-13 d. jis buvo išvykęs (b. l. 32, 40), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog L. S. kelionės lapą Nr. 89 MB pasirašė už 2010 m. rugpjūčio 23-31 d., t. y. tuo metu, kai V. V. buvo grįžęs iš atostogų (b. l. 13, 40). Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje Bendrovėje asmenys būtų įdarbinami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šią pareigą pažeidė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog L. S. buvo išmokėtas darbo užmokestį už nelegaliai dirbtą laiką, patvirtina tik paties L. S. skundas (b. l. 8). Tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie atlyginimo sumokėjimą arba susitarimą dėl atlyginimo, nepanaikina atlygintinumo fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismo posėdyje liudytoju neapklaustas L. S., teisėjų kolegija nurodo, jog minėtas asmuo buvo du kartus kviestas liudytoju į pirmosios instancijos teismo posėdį, tačiau jo rasti nepavyko (b. l. 27, 38). 2011 m. vasario 28 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas skyrė L. S. atvesdinimą, tačiau paaiškėjo, kad L. S. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nedirba, todėl į teismo posėdį jis nepristatytas (b. l. 48). Teisėjų kolegijos nuomone, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apklausiant liudytoju L. S., būtų netikslingas, kadangi, atsižvelgiant į byloje pateiktus detalius L. S. paaiškinimus bei kitus įrodymus, nustatytų faktinių aplinkybių pakanka pagrįsti V. V. administracinę atsakomybę.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.