- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-945-290/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03215-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 16 d. nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaudė: pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (šimto litų) bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
A. K. nubaustas už tai, kad 2013-05-05, apie 14.54 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, vairuodamas automobilį ,,Chrysler Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens iš eismo įvykio vietos pasišalino, po įvykio vengė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 19 p., 106 p., 231.1 p., 231.2 p.
Šalies argumentai
A. K. skundu prašo panaikinti teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. bei 130 str. 1 d. numatytų veikų ir šioje dalyje priimti naują nutarimą - administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų pažeisti KET 9 p., 19 p., 106 p., 231.1 p., 231.2 p. reikalavimai. Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytas teiginys, kad jis teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog jis prisipažino kaltu tik dėl ATPK 127 str. 2 d. inkriminuotos veikos padarymo, o pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. jis savo kaltę nuosekliai ir motyvuotai neigė. Teismo nutarimo argumentai nei kiekvienas atskirai paėmus, nei jų visuma negali būti pripažinti pagrįstais jo kaltei pagal ATPK 130 str. 1 d. įrodyti, kadangi iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos, priešingai nei konstatuojama skundžiamame nutarime, tikrai nėra matyti, kad jo vairuojamas automobilis atsiremia į kitą transporto priemonę, o teismo nutarime minimas jo automobilio važiuojant atgal trumpas stabtelėjimas tik patvirtina teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog matydamas, kad gretimas automobilis yra prisiparkavęs iš dešinės pusės labai arti jo automobilio, jis, sukdamas vairą į dešinę, važiavo labai atsargiai ir vis žvilgčiodamas į savo automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kadangi bijojo tą automobilį užkliudyti. Matydamas, jog yra įvykęs kontaktas ir braukimas, jis tikrai nebūtų gadinęs automobilių toliau važiuodamas atgaline eiga, o būtų iš karto važiavęs į priekį kairėn. Iš byloje esančios automobilio „Chrysler Neon“ dešiniojo šono fotonuotraukų matyti, jog pažeidimas yra žymus, nubraukta plati per beveik visą automobilį einanti apie 10 cm pločio juosta, tačiau teismas tai visiškai nepagrįstai laikė įrodymu, kad jis pastebėjo įvykusį kontaktą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog kontaktas galėjo būti visiškai lengvas, kadangi yra pažeistas tik automobilio „Chrysler Neon“ dažų paviršinis sluoksnis. Bylos nagrinėjimo metu teismas atmetė žodinį pasiūlymą apžiūrėti automobilį natūroje. Transporto priemonės techninės apžiūros 2013-05-05 aktą surašęs liudytojas policijos pareigūnas R. L. teismui paaiškino, jog išvadą, kad kontakto vairuotojas nejausti negalėjo, jis padarė remdamasis darbo patirtimi ir kad pagal tarnyboje atliekamas funkcijas jis turi kompetenciją apie tai spręsti, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad jis įvykio tyrimo metu turėjo tokius įgaliojimus ir kompetenciją. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu 2013-07-09 posėdyje jo atstovas pateikė teismui motyvuotą prašymą dėl būtinumo šioje byloje, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, vadovaujantis ATPK 277 str. 1 d. normomis, skirti ekspertą, pavedant jam atlikti trasologinį tyrimą - įvertinus visus byloje surinktus faktinius duomenis, taip pat apžiūrėjus automobilį „Chrysler Neon“, kuris po tiriamo įvykio nebuvo remontuojamas, atsakyti į klausimą, ar A. K. galėjo nejausti savo vairuojamo automobilio „Chrysler Neon“ kontakto su automobiliu „BMW X5“. Netenkindamas prašymo skirti ekspertą, teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotos praktikos, pagal kurią byloje esant pagrindui jos duomenis vertinti panaudojant specialias žinias ir įgūdžius, pagrįstas ir teisėtas yra teismo sprendimas imtis iniciatyvos surinkti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavęs, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, šioje byloje nesiėmė priemonių šios kaltės formos buvimui atskleisti.
Skunde A. K. taip pat nurodo, kad teismo nutarime teigiama, kad jis iš pradžių savo paaiškinimuose nurodė, kad automobilio nevairavo, todėl neprivalo tikrintis neblaivumo, o peržiūrėjus vaizdo įrašą prisipažino vairavęs, tačiau jis niekad neprisipažino vairavęs būdamas išgėręs bei tiek paaiškinimuose policijai, tiek duodamas parodymus teisme nuosekliai teigė, kad simboliškai išgėrė šiek tiek alkoholio su žmoną motinos dienos proga pasveikinti atvykusiais svečiais, bet jau grįžęs iš parduotuvės (po įvykio, apie kurio buvimą tuo metu net neįtarė), o blaivumą policijoje tikrintis atsisakė dukrai telefonu pasikonsultavus su pažįstamu teisininku. ATPK 126 str. 4 d. pažeidimas padaromas taip pat tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant dalyvavus eismo įvykyje bei sąmoningai vengiant neblaivumo patikrinimo iki to įvykio aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju jam nuvažiavus iš eismo įvykio, kurio nepastebėjo, vietos, nekilo šioje normoje nustatyta pareiga iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio bei nevengti neblaivumo patikrinimo. Todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje jam inkriminuoti ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir byla šioje dalyje taip pat turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma A. K. skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. K. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nors pažeidėjas savo kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. nepripažįsta, ir teigia, kad automobilių kontakto nepajuto ir nepastebėjo, tačiau objektyvūs rašytiniai įrodymai byloje - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), fotolentelės (b.l. 3-6), tarnybiniai pranešimai (b.l. 7, 8), paaiškinimai (b.l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 13), CD su vaizdo medžiaga (b.l. 21), pareiškimas (b.l. 22) bei liudytojų R. K., R. L., K. P. parodymai, taip pat ir paties A. K. prisipažinimas padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tai paneigia. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad A. K. automobilių stovėjimo aikštelėje atsiremia į kitą transporto priemonę, ją braukia, vėliau trumpam sustoja ir toliau nekeisdamas krypties važiuoja atbuline eiga, nubraukdamas ir savo automobilio priekines keleivio pusės dureles. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pažeidimas yra žymus, nubraukta plati per beveik visą automobilį einanti apie 10 cm pločio juosta. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis visiškai atitinka tiriamo eismo įvykio aplinkybes, kontaktas žymus, apgadinimai ryškūs ir aiškiai matomi, automobilio „Chrysler“ vairuotojas kontakto su kitu automobiliu nejausti negalėjo, ką patvirtino ir liudytoju apklausto policijos pareigūno R. L. parodymai, kuris išvadą, kad tokio nubraukimo nepajausti yra neįmanoma, padarė iš savo darbo patirties. Visi šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad K. Petrausko automobilis buvo apgadintas dėl pažeidėjo kaltės ir kad automobilių kontakto metu įvykusių smūgių ir pasekmių – automobilių apgadinimų A. K. nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Pažeidėjo kaltės neigimas pagrįstai laikytas tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Aukštesnysis teismas sutinka ir su pirmosios instansijos teismo pozicija atmesti pažeidėjo atstovo prašymą paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar A. K. galėjo nepajausti ir nepastebėti automobilių kontakto. Prašymas pagrįstai vertintinas kaip perteklinis ir nereikalingas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įrodinėjimas byloje negali būti beribis ir teismas turi kompetenciją spręsti dėl bylos duomenų pakankamumo. Konstatuotina, kad byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad A. K. savo automobiliu kliudė kitą automobilį, neabejotinai tai pajuto ir suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustačius, kad A. K. jautė kontaktą su kitu automobiliu, todėl padaręs eismo įvykį jis turėjo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir pareigą pasitikrinti neblaivumą, todėl ir pagal ATPK 126 str. 4 d. jis buvo nubaustas pagrįstai. Tai, kad dėl blaivumo patikrinimo reikalingumo, jo teigimu, jis buvo suklaidintas dukros, jo pareigos paklusti pareigūnams pašalinti negali. Nors apylinkės teismo nutarime nėra paminėta, kad pažeidimai buvo padaryti tyčia, tačiau iš sprendimo turinio ir kaltinimo formuluotės šios aplinkybės yra aiškios.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teisme liudytoju apklausto pareigūno R. L. išvados yra subjektyvios, transporto priemonės techninės apžiūros aktas surašytas netinkamai ir byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnas įvykio tyrimo metu turėjo kompetenciją spręsti, ar vairuotojas galėjo nejausti kontakto, laikytini nepagrįstais. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo netikėti oficialaus pareigūno parodymais ir išvada, kurią jis padarė remdamasis darbo patirtimi ir pagal tarnyboje atliekamas funkcijas turimą kompetenciją, todėl šiuos A. K. skundo argumentus vertina kaip abstrakčius. Apeliaciniu skundu A. K. neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog pažeidimų jis nepadarė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teisėjas
nutarė:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.