Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-565-856/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
2S-565-856/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-565-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00359-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.20.2; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6708-874/2018, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. M. skundu dėl antstolės veiksmų prašė pripažinti antstolės V. Š. veiksmus neteisėtais dėl parduoto turto netinkamo įkainojimo. Nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo ir vykusios varžytynės yra neteisėtos, nes varžytynėse nustatyta turto kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos kaina, todėl pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus. Be to, pareiškėjai nebuvo pateiktas turto arešto aktas ir ji tik 2018 m. kovo 2 d. (tą pačią dieną, kada paskelbta varžytynių pradžia) patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo informuota apie antrąsias varžytynes, kuriose nurodoma mažesnė parduodamo turto kaina nei pirmosiose varžytynėse. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti pasiūlymus/prašymus dėl parduodamo turto įkainojimo ir dėl galimybės, esant nesutarimui dėl parduodamo turto kainos, svarstyti klausimą dėl ekspertizės kainos nustatymui skyrimo (1–3 b. l.).

Antstolė V. Š. 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad, areštuodama skolininkei priklausantį įkeistą turtą, jį įkainojo vadovaudamasi išieškotojo Luminor Bank AB pateikta 2016 m. gegužės 30 d. UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertinimo ataskaita, t. y. turto arešto akte buvo nurodytos turto vertės, kurias nustatė ekspertas. Turto arešto aktą, patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo antstolė siuntė registruota pašto siunta skolininkės registruotu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su adresu, nurodytu vykdomuosiuose įrašuose, tačiau siuntos grąžintos, nes skolininkė jų neatsiėmė per siuntų saugojimo terminą. Raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešo paskelbimo būdu. Visi minėti procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 604 straipsnį. Be to, antstolė procesinius dokumentus papildomai siuntė elektroniniu paštu. Taip pat skolininkė bet kada galėjo nuvykti pas antstolę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tačiau ji į antstolių kontorą nesikreipė, patvarkymų neskundė, prieštaravimų, prašymų neteikė, tolimesne išieškojimo eiga nesidomėjo ir tik praėjus dvidešimčiai dienų po įkeisto turto antrųjų varžytynių skolininkė antstolės kontorai pateikė skundą. Skolininkė, teikdama skundą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Būdama įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, nesiūlė iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta (17–22 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepimu į skundą prašė skolininkės skundą atmesti, o antstolės V. Š. patvarkymus palikti galioti nepakeistus, nurodė, kad skolininkės nurodyti internetiniai skelbimai neparodo ir negali parodyti daikto rinkos vertės, kadangi skelbimuose yra nurodyta pasiūlos kaina, kuri nebūtinai yra nurodoma pirkimo pardavimo sandoriuose. Antstolė įkainojo turtą pagal UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamojo turto išvadą ir per CPK nustatytą 3 darbo dienų terminą nuo pranešimo apie turto arešto akte nurodytą įkainojimą gavimo dienos skolininkė nereiškė jokių prieštaravimų dėl nustatytos rinkos vertės. Skunde skolininkė taip pat nepateikia jokių motyvų dėl antstolės 2017-11-13 turto arešto akte nurodytos rinkos vertės. Kad turtas įkainotas teisingai (ne per žema kaina) pagrindžia ir aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, antrosiose varžytynėse jas laimėjęs asmuo už norimą pirkti turtą pasiūlė kainas, kurios tik neženkliai viršijo pradinę pardavimo kainą (60 procentų nuo rinkos vertės). Be to, skolininkė, ginčydama įkainojimą, CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pirkėjo, kuris pirktų turtą už didesnę, nei vykdymo procese nustatyta rinkos vertė, niekada nesiūlė, kas patvirtina, kad nustatyta rinkos vertė yra teisinga. Skolininkė nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos, buvo aplaidi, nerūpestinga, nes neatsiėmė jai siųstos korespondencijos bei neinformavo antstolės apie kitą adresą, kuriuo skolininkė priimtų korespondenciją (28–30 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmetė (31–36 b. l.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai registruotomis pašto siuntomis jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa ir su vykdomuosiuose įrašuose nurodytu adresu, siųsti 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas, 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. kovo 2 d. patvarkymai dėl pirmųjų ir antrųjų varžytynių paskelbimo, tačiau šie procesiniai dokumentai buvo grąžinti antstolės V. Š. kontorai, nes pareiškėja A. M. per siuntos saugojimo terminą jų pašte neatsiėmė. Teikdama skundą, pareiškėja nurodė tą patį savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo antstolė jai siuntė procesinius dokumentus. Priežastys, kodėl skolininkė jai siųstos registruotos siuntos iš pašto neatsiėmė, teismui nenurodytos. Teismo vertinimu, skolininkei buvo tinkamai įteiktas 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas bei kiti siųsti procesiniai dokumentai, nes visi jie siųsti vykdomuosiuose įrašuose nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.

Teismas konstatavo, kad pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, prieštaravimus dėl turto įkainojimo pareiškėja galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kada gavo turto arešto aktą. Turto arešto aktas pareiškėjai laikomas įteiktu 2017 m. lapkričio 20 d., praėjus 5 dienoms po išsiuntimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pasyvi vykdymo proceso dalyvė, nesiekė laiku pasinaudoti nei CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nei savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, pareiškėjos nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą.

Teismo vertinimu, vykdymo procese antstolė, areštuodama ginčo turtą, įkainojo jį vadovaudamasi išieškotojo Luminor Bank AB pateikta 2016 m. gegužės 30 d. UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertinimo ataskaita. Pareiškėja šios ataskaitos atžvilgiu neišsakė jokios konkrečios kritikos, nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti šios ataskaitos patikimumu, nepateikė jokių duomenų, kurie parodytų, jog turto rinkos kaina, lyginant su ataskaitoje nurodyta, per trumpą laiką žymiai pakito.

Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 8 dalyje, 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjos skundą (40–41 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, ir tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolio veiksmai nepažeidė pareiškėjos teisių. Antstolė nesiėmė jokių veiksmų ir neinformavo pareiškėjos apie vykdomąjį procesą ir paskelbtas turto varžytynes. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti pasiūlymus/prašymus dėl parduodamo turto įkainojimo ir dėl galimybės, esant nesutarimui dėl parduodamo turto kainos, svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo kainos nustatymui. Tokiu būdu antstolė apribojo pareiškėjos teisę pareikšti motyvuotą prieštaravimą dėl nustatytos turto vertės.

9.2. Pareiškėjos interesai buvo pažeisti, kadangi turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir neinformavus skolininkės apie vykdymo veiksmus.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės A. M. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja A. M., skundu kreipdamasis į teismą, nurodė, kad antstolė V. Š. netinkamai įvertino jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl prašė pripažinti neteisėtais antstolės V. Š. veiksmus įkainojant pareiškėjai priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos A. M. skundo netenkino, konstatavo, kad antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, vykdydama varžytynių procedūras, laikėsi įstatymų reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo antstolės V. Š. veiksmus dėl parduoto turto įkainojimo pripažinti neteisėtais. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolė nepažeidė pareiškėjos teisių.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog išieškotojas Luminor Bank AB, pateikdamas antstolei V. Š. vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2017-10-19 išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, pasiūlė antstolei nustatyti įkeisto turto kainas vadovaujantis 2016-05-30 UAB „OBER – HAUS“ nustatytomis rinkos vertėmis, pateikė antstolei turto vertintojo ataskaitą (v. b. 172 b. l.). 2017-11-13 Turto arešto aktu antstolė V. Š. areštavo A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą, įvertindama jį kainomis, nurodytomis UAB „OBER – HAUS“ Išvadoje dėl vertinamo turto rinkos vertės (v. b. 12 b. l.). 2017-11-13 Turto arešto aktu areštuoto turto vertė sudaro 197 100 Eur (v. b. 173–176 b. l.). Tą pačią dieną, 2017-11-13, Turto arešto aktas išsiųstas skolininkei A. M.. Pranešime nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (v. b. 180 b. l.). Antstolės V. Š. siųstas turto arešto aktas grąžintas antstolei V. Š., nurodžius, kad adresatas neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą (v. b. 181 b. l.). Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma (CPK 681 straipsnis), apeliantė, nesutikdama su antstolės V. Š. 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu, kuriuo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 197 100 Eur, šį turto arešto aktą galėjo skųsti per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Įvertinus tai, kad antstolė skolininkei priklausantį turtą įkainojo rinkos vertėmis, nustatytomis nekilnojamojo turto vertintojo UAB „OBER – HAUS“, 2017-11-13 turto arešto aktą išsiuntė skolininkei A. M., kuri siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė dėl savo pasyvaus elgesio, skolininkė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė, duomenų, kad šį turto arešto aktą įstatymų nustatytais terminais pareiškėja būtų skundusi, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės pateikti antstolei V. Š. pasiūlymus/prašymus dėl parduodamo turto įkainojimo ar ekspertizės skyrimo. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkei buvo sudarytos visos sąlygos domėtis areštuoto turto įkainojimu, skųsti jos manymu neteisėtus antstolės V. Š. veiksmus, tačiau pati skolininkė pasirinko poziciją nepriimti antstolės siųstų procesinių dokumentų, galimai siekdama išvengti priverstinio turto pardavimo. Taigi, antstolės veiksmai, atlikti vadovaujantis CPK straipsnių normomis, niekaip neapribojo pareiškėjos teisių reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2018-01-05–2018-02-05 buvo paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto pirmosios varžytynės, kurių metu parduoti 0,71 ha ir 1,46 ha žemės sklypai (v. b. 258 b. l.). 2018-03-02 patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynės, vykusios nuo 2018-03-02 iki 2018-04-03, kurių metu buvo parduotas skolininkei A. M. priklausantis kitas nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad dėl turto arešto akte nustatytos turto vertės bei turto realizavimo pirmosiose bei antrosiose varžytynėse pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų, neprašė perkainoti turto, neteikė prašymo skirti turto ekspertizę, nesiūlė turto pirkėjo, taigi, įstatymo suteiktomis teisėmis nesinaudojo. Net ir antrosiose varžytynėse atlikus įkeisto turto perkainavimą, pareiškėja antstolei V. Š. jokių pretenzijų nereiškė, todėl antstolei nebuvo jokio pagrindo abejoti UAB „OBER – HAUS“ nustatyta nekilnojamojo turto verte. Skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų dėl parduoto turto netinkamo įkainojimo antstolei pateiktas tik 2018 m. balandžio 20 d., kai iš antrųjų varžytynių buvo realizuotas pareiškėjos turtas (v. b. 377–379 b. l.). Pareiškėja, nurodydama, jog areštuotas turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto rinkos vertė yra didesnė, nei jis buvo realizuotas antrosiose varžytynėse nustatyta kaina. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėja neįrodė, jog antstolė V. Š. pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas objektyviai įkainoti areštuotą turtą, o taip pat kad turtą pardavė už mažesnę nei rinkos kainą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolės V. Š. veiksmus siunčiant procesinius dokumentus ir informuojant pareiškėją apie turto įkainojimą ir paskelbtas turto varžytynes, konstatuodamas, jog antstolės siųsti dokumentai buvo tinkamai įteikti, vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė V. Š., organizuodama ir vykdydama varžytynių procedūras, laikėsi įstatymų reikalavimų, todėl pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė