Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės neteisėtų veiksmų netinkamai įkainojant ir parduodant turtą vykdomojoje byloje Nr. 0071/17/03757, suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, išieškotojui Luminor Bank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2018 m. kovo 2 d. patvarkymas dėl antrųjų varžytinių paskelbimo siųstas elektroniniu paštu, registruotąja pašto siunta, kuri grąžinta antstolės V. Šimkienės kontorai, nes pareiškėja jos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vykdomoji byla Nr. 0071/17/03757, b. l. 331, b. l. 340-343).

Teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai, pažymi, kad CPK 604 straipsnyje reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarka. Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (CPK 644 straipsnio 2 punktas).

Kaip jau minėta, pareiškėjai registruotomis pašto siuntomis jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa ir su vykdomuosiuose įrašuose nurodytu adresu, siųstas 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas, 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. kovo 2 d. patvarkymai dėl pirmųjų ir antrųjų varžytinių paskelbimo, tačiau šie procesiniai dokumentai buvo grąžinti antstolės V. Šimkienės kontorai, nes pareiškėja A. M. per siuntos saugojimo terminą jų pašte neatsiėmė. Pažymėtina, kad teikdama skundą, pareiškėja nurodo tą patį savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo antstolė jai siuntė procesinius dokumentus. Priežastys, kodėl skolininkė jai siųstos registruotos siuntos iš pašto neatsiėmė, teismui nenurodytos. Teismas nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad skolininkei buvo tinkamai įteiktas 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas bei kiti siųsti procesiniai dokumentai, nes visi jie siųsti vykdomuosiuose įrašuose nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis, 644 straipsnio 2 punktas). Be to, patvarkymai dėl varžytinių paskelbimo nusiųsti pareiškėjai ir elektroniniu paštu, kas patvirtina antstolės rūpestingumą, o ne jos neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad apie antrąsias varžytines pareiškėja patvarkymu buvo informuota, kaip ji pati nurodo, tą pačią dieną, kai paskelbta varžytinių pradžia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė naudojo tas pačias informavimo priemones – registruotą siuntą ir elektroninį paštą. Tačiau šį kartą pareiškėjai jau tapo žinoma apie antstolio atliekamus procesinius veiksmus, todėl manytina, kad ir apie ankstesnius procesinius veiksmus pareiškėja žinojo, turėjo realią galimybę susipažinti su priimtais patvarkymais, su jais nesutikdama – juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja neatliko savo pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) bei pati laiku neįgyvendino CPK jai suteiktų teisių vykdymo procese (CPK 643 straipsnis).

Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 679 straipsnis). Kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį prieštaravimus dėl turto įkainojimo pareiškėja galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kada gavo turto arešto aktą. Turto arešto aktas pareiškėjai laikomas įteiktu 2017 m. lapkričio 20 d., praėjus 5 dienoms po išsiuntimo (CPK 604 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pasyvi vykdymo proceso dalyvė, nesiekė laiku pasinaudoti nei CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nei savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, pareiškėjos nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 straipsnio 4 punktas, 704 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolės veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkas nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.

Teismas, pasisakydamas dėl areštuoto turto įkainojimo, nurodo, kad areštuojamo skolininko turto įkainojimo taisykles nustato CPK 681 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas įpareigoja pačias šalis įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-454-611/2015). Savo skunde pareiškėja nurodė, kad varžytinėse nustatyta turto kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos kaina, ir tam pagrįsti ji teikianti skelbimą, kuriame žemės sklypo kaina ženkliai skiriasi nuo pareiškėjai priklausančio turto įkainojimo. Tačiau pareiškėja prie skundo nepridėjo jokio skelbimo ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokių savo teiginių pagrįstumą. Skunde dėstomi teiginiai dėl netinkamai nustatytos turto kainos yra deklaratyvūs ir įstatyminių imperatyvų pažeidimas nėra įrodytas. Vykdymo procese antstolė, areštuodama ginčo turtą, įkainojo jį vadovaudamasi išieškotojo Luminor Bank AB pateikta 2016 m. gegužės 30 d. UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertinimo ataskaita. Pareiškėja šios ataskaitos atžvilgiu neišsakė jokios konkrečios kritikos, nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti šios ataskaitos patikimumu, nepateikė jokių duomenų, kurie parodytų, jog turto rinkos kaina lyginant su ataskaitoje nurodyta, per trumpą laiką žymiai pakito. Todėl teismas neturi jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog antstolio nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta.

Teismas vertina, kad tikroji ginčo turto rinkos vertė paaiškėjo po įvykusių varžytynių, o ši teismo išvada reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu, kada ir kaip nustatyta turto kaina, varžytynių metu ji gali kisti priklausomai nuo pirkėjų valios. Varžytynių metu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelemia galutinės turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir kt. ir dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią turto kainą. Tikroji turto rinkos kaina (vertė) yra ta, už kurią šį turtą galima realizuoti. Taigi tuo atveju, jeigu nustatyta turto kaina būtų per didelė ir neatitiktų rinkos kainų, kaip dėl daugelio objektų atsitiko pirmųjų varžytinių metu, varžytynės būtų neįvykusios, neatsiradus turto pirkėjui. Ir priešingai, jeigu turtas realiai vertas daugiau, pirkėjai siūlo didesnę kainą. Per antrąsias varžytines nupirkti 4 žemės sklypai, trijų žemės sklypų kainos, lyginant su pradinėmis per antrąsias varžytines nustatytomis kainomis, pakilo (vykdomoji byla Nr. 0071/17/03757, b. l. 367-368). Pati pareiškėja A. M. nedėjo jokių pastangų parduoti turtą didesnėmis kainomis.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 8 dalyje, 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, vykdydama varžytinių procedūras, laikėsi įstatymų reikalavimų, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti antstolės Vaivos Šimkienės veiksmus neteisėtais dėl parduoto turto įkainojimo, todėl pareiškėjos A. M. skundas atmestinas.

Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki skundo dėl antstolio veiksmų galutinio sprendimo priėmimo sustabdyti vykdymo veiksmus (turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimą) vykdomojoje byloje Nr. 0071/17/03757 (b. l. 11-12).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės neteisėtų veiksmų netinkamai įkainojant ir parduodant turtą vykdomojoje byloje Nr. 0071/17/03757.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo dėl antstolio veiksmų galutinio sprendimo priėmimo sustabdyti vykdymo veiksmus (turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimą) vykdomojoje byloje Nr. 0071/17/03757.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.