Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir R. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja R. N. paaiškino, kad turėjo skolų, todėl ji bijojo kreiptis dėl paveldėjimo. Skolos buvo už greituosius kreditus. Jai taip patarė kaimo gyventojai. Ji pati bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 10 metų. Visada gyveno su mama. Dar gyveno ir sesuo L., kuri jau mirusi. Ji vaikų neturėjo, buvo neįgali. Iki mamos mirties bute gyveno jos šeima, kurią sudarė: ji, jos vyras ir keturi vaikai bei jos mama. Ji rūpinosi mama, palaidoji abi su seserimi. Ji žinojo, kad mama testamentu jai palikusi visą turtą. Po mamos mirties toliau gyveno ir gyvena tame bute. Kito turto mama neturėjo. Kol mama buvo gyva, ji mokėjo už komunalinius mokesčius. Buvo įsiskolinimų, tačiau mama neleisdavo mokėti komunalinių mokesčių. 2015 m. gruodžio mėnesį elektros tiekimas buvo nutrauktas dėl įsiskolinimo, kuris sudarė apie 160 Eur. Visą įsiskolinimą padengė jau po mamos mirties ir elektros tiekimas buvo atnaujintas. Buvo dar likę skolų už vandenį, atliekų tvarkymą, bet ji moka visus mokesčius, dengia ir po mamos mirties likusį įsiskolinimą. Po mamos mirties butą remontavo, tapetavo, dėjo lenteles, pirko virtuvės komplektą. Pernai pirko kieto kuro katilą, keitė langus. Sesuo niekada nereiškė pretenzijų dėl turto. Bute tik su sutuoktiniu gyvena nuo 2020 metų. Šiuo metu jos gaunamos pajamos sudaro apie 610 Eur. Vyras nedirba, nes jam reikia keisti kojos sąnarį. Jis iš užimtumo tarnybos gauna apie 300 Eur. Jei neturėtų įsiskolinimų už greituosius kreditus, galėtų greičiau padengti ir po mamos mirties likusį įsiskolinimą.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė advokatė V. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja rūpinosi mama, turtu, dėl ko tikėtina mama ir paliko testamentu visą turtą. Kitų asmenų, pretenduojančių į turtą neatsirado. Pareiškėja praleido terminą kreiptis į notarą, tai lėmė daug priežasčių. Pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. P. P. buvo likusios skolos. Tačiau pareiškėja nuo mamos mirties priėmė turtą pradėdama faktiškai jį valdyti, ir tą daro nepertraukiamai. Pati po motinos mirties investavo pingines lėšas į būsto pagerinimą, kas rodo, kad ji turto rūpinasi, turtą išlaiko.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja E. Č. parodė, kad pareiškėją pažįsta. Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jau 5 metus. Santykiai su pareiškėja yra geri. Anksčiau gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini) todėl pareiškėjos šeimą pažinojo ir anksčiau. Po pareiškėjos mamos mirties, pareiškėja su šeima toliau gyveno tame bute. Pareiškėja jai sakė, kad jai kažkas patarė nesikreipti į notarą per 3 mėn., nes gali netekti buto. Po mamos mirties bute gyveno pareiškėja, jos sutuoktinis ir keturi vaikai. Po mamos mirties žino, kad butą remontavo, pasikeitė kietu kuro katilą, tapetavo sienas, langus keitėsi, pirko virtuvės komplektą ir kt. Žino, kad pareiškėja stengiasi mokėti už komunalinius mokesčius, dengia ir mamos likusį įsiskolinimą. R. M. pažįsta, pareiškėjos ir sesers santykiai geri, konfliktų tarp jų nėra.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. M. nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja R. N. yra P. P. ir O. P. dukra. P. P. mirė (duomenys neskelbtini) o O. P. mirė (duomenys neskelbtini) O. P. 2003 m. sausio 16 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai R. N.. Po P. P. mirties, 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, O. P. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). L. P. mirė (duomenys neskelbtini). Notarės L. V. 2022 m. sausio 7 d. liudijime nurodoma, kad mirus O. P. įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biure nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2022 m. sausio 27 d., negauta, paveldėjimo byla neužvesta.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių seka, kad pareiškėja dar iki O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, pareiškėja su savo šeima (sutuoktinis ir keturi vaikai) liko gyventi paminėtame būste, remiantis teismui pateiktais įrodymais bei liudytojos parodymais, tvarkėsi ir rūpinosi turtu kaip savininkas, t. y. prižiūrėjo būstą, atliko namo vidaus remonto darbus, pagal galimybes mokėjo mokesčius ir dengė skolas po palikėjos mirties.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas – butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjos teigimu, ji pagal galimybes moka tiek einamus mokėjimus už butui teikiamas komunalines paslaugas, tiek ir įsiskolinimus, likusius po motinos mirties. Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja. Be to, teismų informacinėje sistemoje nerasta bylų pareiškėjos ar palikėjos atžvilgiu dėl įsiskolinimų už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą, kas patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pateikė 2022 m. vasario 8 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, patvirtinantį, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas O. P. vardu. Minėtame išraše nėra žymų apie turtui taikytus apribojimus (areštą).

Teismo nuomone, pareiškėja, perimdama palikėjos turtą, mokėdama mokesčius už palikėjai priklausiusį turtą, turtą remontuodama, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,06 Eur) iš pareiškėjos nepriteistinos, nes ji pagal 2022 m. sausio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.