Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-2057-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
e2A-2057-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16359-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2057-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16359-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovei 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Viršuliškės“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Viršuliškės“, kurį patikslinusi prašė priteisti iš bendrijos 5 643,34 Eur patirtos turtinės žalos, išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu ir nustatymu (127,05 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 70 Eur už eksperto įvertinimą ir 62,50 Eur už sąmatos sudarymą), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), kuris ieškovei priklauso nuosavybės teise. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 10 d. šis butas buvo smarkiai aplietas per buto lubas ir sienas. Butas yra paskutiniame aukšte, todėl darytina išvada, kad butas buvo aplietas per stogą ir šonines lauko sienas. Po šio įvykio buto lubos buvo pralaidžios drėgmei. Iškritus didesniam kiekiui kritulių ant lubų bei sienų pastebimi drėgmės pėdsakai, šis procesas kartojasi iki šiol. Tikėtina, kad pastato stogo ir lauko sienų konstrukcijos yra pažeistos ir nekokybiškos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1646-1097/2020, įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 21 d. sprendimu nustatė, kad apliejimo nuo stogo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu negali būti nagrinėjamas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020 pateikti išsamūs dokumentai, patvirtinantys, kad ieškinyje minimu laikotarpiu net mažiausios vandens pratekėjimo galimybės nuo stogo nebuvo. Įvykio metu kritulių Vilniaus mieste nebuvo, priešingai, laikėsi giedra esant arti 30 laipsnių karščio. Nei ieškovė, nei kiti šio namo gyventojai dėl galimo pratekėjimo nuo stogo patikslintame ieškinyje nurodytu laikotarpiu nesikreipė, vadinasi, jokio apliejimo nebuvo. Ieškovė vienintelį kartą, praėjus po galimo įvykio dvejiems metams, t. y. 2020 m. gegužės 10 d., bylos nagrinėjimui minėtoje byloje pasiekus paskutinę stadiją, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. birželio 3-7 dienomis buvo aplieti butai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje byloje pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė pateikia naujai sugalvotas buto apliejimo datas. Ieškovės nurodomas faktas, kad jos butas šlampa nuo kiekvieno pratekėjimo yra neparemtas jokiais įrodymais. Nė vienas iš patikslintame ieškinyje ieškovės pateiktų dokumentų negali būti vertinamas kaip dėl atsakovės kaltės padarytos žalos įrodymas. Pirmiau nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra pateikta hidrometereologijos tarnybos pažyma, kad 2018 m. birželio 2-4 d. visame Vilniaus mieste kritulių nebuvo, oro temperatūra svyravo nuo 25 iki 27 laipsnių šilumos. Akivaizdu, kad esant tokioms oro sąlygoms joks apliejimas per stogą nėra galimas. Ieškovės buto apžiūros metu jokio apliejimo lubose ir sienose nebuvo pastebėta. Eksperto prielaida dėl galimų stogo pažeidimų ir galimo apliejimo negali būti priimta kaip fakto įrodymas, nes daroma beveik po dviejų mėnesių po įvykio, kai dėl ieškovės kaltės buvo aplietas žemiau esantis butas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas yra periodiškai profilaktiškai tikrinamas, yra techniškai tvarkingas, nuo 2018 m. birželio 1 d. jokių nusiskundimų iš šio namo savininkų negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad prašydama atlyginti 5 634,34 Eur turtinę žalą, padarytą apliejus ieškovės butą, ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina. Ieškovė nurodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė (CPK 185 straipsnis).

8. Teismas iš ieškovės prie ieškinio pateiktų įrodymų (2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, 2021 m. gegužės 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) nustatė, kad ieškovės bute esančiose patalpose vietomis lubų ir sienų tinkas yra suskilinėjęs, atšokę dažai, atsilupę tapetai, tačiau jie savaime neįrodo, nei kad ieškovės butas buvo užlietas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2018 m. birželio 5-10 dienomis), nei atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

9. Teismas pažymėjo, kad abejones dėl ieškovės nurodytų aplinkybių egzistavimo visų pirma kelia pačios ieškovės nenuosekli pozicija, prieštaringi paaiškinimai šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020. Civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020 ieškovės G. J. atsikirtimai buvo grindžiami tuo, kad 2018 m. birželio 3 d. butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aplietas pratekėjus vandeniui iš ieškovės buto dėl to, kad žalos padaręs vanduo tekėjo nuo namo stogo ir apgadino ne tik butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ir ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad 2018 m. birželio 3 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aplietas vandeniui prasiskverbus ne nuo namo stogo, šioje byloje ieškovė nurodė kitą jos buto užliejimo laikotarpį – 2018 m. birželio 5-10 dienomis. Teismo posėdžio metu ieškovė, be kita ko, paaiškino, kad jos butą vanduo nuo stogo užpylė 2018 m. birželio 5 d. vakare, t. y. jau po to, kai buvo surašytas 2018 m. birželio 5 d. avarijos tyrimo aktas, kuriame konstatuota, kad 2018 m. birželio 3 d. vandens užliejimo priežastis yra iš buto Nr. 72, o bendrojo naudojimo įrangos defektų nenustatyta. Tiek šioje, tiek prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020 esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie hidrometereologines sąlygas ginčo laikotarpiu Vilniuje, patvirtina, kad Vilniuje ieškovės nurodytu buto užliejimo laikotarpiu kritulių nebuvo; laikėsi pakankamai aukšta temperatūra. Šių aplinkybių neginčija ir ieškovė, teigdama, jog šalyje lijo 2018 m. balandžio mėnesį, todėl ant stogo susilaikęs vanduo 2018 m. birželio 5-10 dienomis užliejo ieškovės butą. Tokia ieškovės versija, teismo vertinimu, yra nelogiška ir neįtikinama. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, buvo sulietas visas jos butas – virtuvė, svetainė, kiti kambariai, koridorius. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytą jos buto suliejimo mastą ginčo laikotarpiu, teismas padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, nuo namo stogo nebūtų užlieti ir kiti minėto namo butai, esantys paskutiniame aukšte, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas bendrijos techninės priežiūros inžinierius V. J. U. patvirtino, kad nė vieno iš daugiabučio namo gyventojų, įskaitant ir pačią ieškovę, nusiskundimų dėl stogo būklės, užliejimo nuo stogo nebuvo gauta. Tokias pačias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas bendrijos energetikas V. S.. Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020 pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašas, iš kurio matyti, kad dėl namo stogo pažeidimų į bendriją namo gyventojai, įskaitant ir pačią ieškovę, nesikreipė. Bendrijos techninės priežiūros inžinierius V. J. U. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad stogas yra techniškai tvarkingas, periodiškai atliekama stogo apžiūra. Nurodyti liudytoju apklausto V. J. U. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys jo paaiškinimams, teiktiems civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020. Abejonių, jog ieškovei priklausantis butas būtų užlietas per namo stogą ir šonines sienas bei iki šiol yra užliejamas, kelia ir pačios ieškovės, turinčios aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, elgesys po jos nurodomo buto užliejimo. Pagal bylos duomenis ieškovė nei iš karto po jos nurodomo buto užliejimo, nei per protingą terminą nesikreipė į bendriją informuodama apie jos užliejamą butą per bendrąsias namo inžinerines konstrukcijas. Pagal bylos duomenis ieškovė pirmą kartą dėl jos buto užpylimo į bendriją kreipėsi 2020 m. gegužės 10 d. pareiškimu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po įvykio, ir jau bebaigiant nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1646-1097/2020.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, nei kad jos butas buvo aplietas per namo stogą 2018 m. birželio 5-10 d. laikotarpiu, nei atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė skirti teismo ekspertizę pavedant teismo ekspertui nustatyti (duomenys neskelbtini) Vilniuje buto lubų ir sienų apliejimo priežastį. Teismo posėdžio metu šis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, kadangi teismo eksperto atsakymas į ieškovės suformuluotą klausimą nei patvirtintų, nei paneigtų, kada buvo (jei buvo) aplietas ieškovės butas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują teisingą sprendimą, kuriuo būtų patenkintas mano ieškinys visa apimtimi: 1) priteisti iš atsakovo 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ ieškovės G. J. naudai 5643,34 Eur patirtos žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovo, ieškovės naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentus metinių palūkanų (CK 6.37, 6.210 str.); 3) priteisti iš atsakovo, ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas: 127,00 Eur žyminis mokestis; 127,05 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) Nr. 28-36-2021K; 70 Eur už eksperto vertinimą Nr. 18.07 FAKA01, 62,50 Eur už sąmatos sudarymą, priteisti sumokėtą 127 eurų žyminį mokestį kreipiantis su apeliaciniu skundu. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Butas yra paskutiniame namo aukšte, todėl yra savaime suprantama ir darytina išvada, kad butas buvo aplietas per stogą ir šonines lauko sienų konstrukcijas. Po šio įvykio, buto lubos tapo pralaidžios drėgmei. Iškritus didesniam kiekiui kritulių ant lubų, bei sienų pastebimi drėgmės pėdsakai. Šis procesas kartojasi iki dabar. Tikėtina, kad pastato stogo ir lauko sienų konstrukcijos yra pažeistos ir nekokybiškos. Tikrą priežastį galėtų nustatyti tik sertifikuotas teismo statybos ekspertas, dėl kurio paskyrimo bylą nagrinėjančiam teismui ieškovė teikė atskirą prašymą.

12.2. Buto apliejimo faktą ir žalos dydį ieškovė pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) Turto vertinimo eksperto aplinkybių konstatavimo aktu, kurį parengė UAB „Finance property“, įm. k. 302301400, įmonės adresas: Tuskulėnų g. 33C, Vilnius, įgaliotas asmuo A. D.; 2) Antstolio Mindaugo Dabkaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-36-2021K; 3) Pateikta sąmata SP (Skubi Paslauga) Nr. 21/030 pagrindžia patirtos deliktinės žalos dydį 5643,34 Eur.

12.3. Ieškovė pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę užliejimo priežasčiai nustatyti, tokią teisę garantuoja įstatymas. Teismas grubiai pažeisdamas įstatymą nepagrįstai neskyrė ekspertizės buto užliejimo priežasčiai nustatyti. Savaime suprantama ir yra prezumpcija, kad butas buvo užlietas iš viršaus. Ieškovė gyvena paskutiniame devintame aukšte, todėl niekam nekyla abejonių, kad butas buvo užlietas per stogą. Atsakovas niekaip neįrodė priešingai, todėl lieka aišku ir neginčytina, kad butui padaryta žala yra akivaizdi dėl netinkamai prižiūrimo stogo dangos, bei kitų pastato pralaidžių konstrukcijų.

12.4. Atsakovė, kaip pastato valdytoja remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.263 str., privalo prisiimti atsakomybę kilus žalai atlyginti. Yra akivaizdžios visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas ir tuo pačiu kaltė pasireiškia nesiėmimu visų įmanomų priemonių tam, jog būtų išvengta pastato gyventojams neigiamų pasekmių, kurios privedė prie patirtos žalos.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovės teiginiai dėl galimo pratekėjimo nuo stogo neturi jokio juridinio pagrindo: ieškovės buto apžiūros metu jokio apliejimo lubose ir sienose nebuvo pastebėta. Savo ranka rašytose pastabose ant apžiūros akto ieškovė pripažįsta, kad „iki atvykstant Bendrijos komisijai kranas (šalto vandens) jau buvo užsuktas ir veržlė prie skaitiklio priveržta“. Apie galimo pratekėjimą nuo stogo nebuvo ir negalėjo būti užsiminta. Eksperto prielaida dėl stogo galimą pažeidimą ir galimo apliejimo negali būti priimta kaip to fakto įrodymas, nes daroma beveik po dviejų mėnesių po ginčo įvykio (aplinkybių fiksavimo data nurodoma 2018-07-31). Be to, šis aktas sudarytas UAB „Finance property“ įgalioto asmens generalinio direktoriaus A. D., bet prie šio akto nepridėtas eksperto sertifikatas, kas aktą daro negaliojančiu.

13.2. (duomenys neskelbtini) namo stogas yra pastoviai profilaktiškai tikrinamas, yra techniškai tvarkingas, nuo 2018-06-01 jokių nusiskundimų iš aukščiau minėto namo negauta. Be to, pagal bendrijoje nustatyti tvarką dėl stogo ar namo sienų siūlių remonto savininkai turi kreiptis raštu. Įrodymui kad nei ieškovė nei kiti šio namo gyventojai laikotarpiu nuo 2018 metų dėl stogo remonto nesikreipė, buvo pateiktas Bendrijos statinių priežiūros inžinieriaus raštiškas paaiškinimas. Be to, jis buvo apklaustas ir davė parodymus teismo posėdžio metu.

13.3. Bendrija, norėdama pilnai ir neginčijamai įrodyti, kad ieškovės teiginiai apie buto apliejimą per stogo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės teismui pateikė pažymas apie hidrometereologines sąlygas Vilniaus mieste ginčijamo įvykio laikotarpiu. Tuo tarpu ieškovė mėgindama visais įmanomais, pačios sugalvotais būdais, įrodyti buvus lietui, pateikė teismui iš internetinio puslapio ištrauktą apžvalgą apie 2018 m. balandžio mėnesio vidutinę temperatūrą ir iškritusius kritulius respublikoje, kurioje apie Vilniaus miestą net neužsiminta. Kadangi nei pagal laiką nei pagal vietą ši apžvalga su ginčo įvykiu nesusijusi, kaip ir buvo teisingai vertinta teismo.

13.4. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1646-1097/2020, kuri yra prijungta prie šios bylos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-21 sprendimu nustatė, kad apliejimo nuo stogo nebuvo. Priimtas sprendimas ieškovės apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris Vilniaus apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir apeliacinis skundas buvo atmestas. Kaip teisingai buvo konstatuota nei vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų negalėjo būti vertinamas kaip dėl atsakovo kaltės padarytos žalos įrodymas, kadangi ieškovės teiginiai dėl galimo pratekėjimo nuo stogo neturi jokio juridinio pagrindo.

13.5. Teismas, tinkamai įvertinęs ieškovės prašymą skirti teismo ekspertizę pavedant teismo ekspertui nustatyti (duomenys neskelbtini) Vilniuje buto lubų ir sienų apliejimo priežastį, šio prašymo pagrįstai netenkino, nes byloje pateiktą įrodymą pilnai pakanka bendrijos kaltės nebuvimo faktui pagrįsti. Be to, netgi teismo ekspertas negalėtų patvirtinti ketverių metų senumo fakto, kad būtent ginčo datai, hidrometereologų patvirtintomis pažymomis laikantis temperatūrai arti 30 laipsnių ir nesant kritulių per techniškai tvarkingą stogą gali būti aplietas visas butas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

16. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Viršuliškės“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 10 d. buvo smarkiai aplietas per buto lubas ir sienas. Ieškovės manymu, pastato stogo ir lauko sienų konstrukcijos yra pažeistos ir nekokybiškos. Ieškovė ieškiniu reikalavo turtinės žalos atlyginimo iš namo bendrijos, kuri yra atsakinga už bendrą namo konstrukcijų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat teismas pažeidė ieškovės teises atsisakydamas skirti byloje ekspertizę.

Dėl ginčo esmės

17. Deliktinė atsakomybė kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str.1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad stogas ir jo konstrukcijos nėra kokybiškas, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės turtui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, atsakovė pateikė gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašą, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas yra techniškai tvarkingas. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir liudytojo bendrijos techninės priežiūros inžinieriaus V. J. U. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

19. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog ji pateikė turto vertinimo eksperto aplinkybių konstatavimo aktą, kurį parengė UAB „Finance property“, įgaliotas asmuo A. D., taip pat nepriklausomų sertifikuotų ekspertų išvadas (Ergo ir BTA draudimų užsakymų), antstolio Mindaugo Dabkaus 2021 m. gegužės 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-36-2021K, sąmatą SP (Skubi Paslauga) Nr. 21/030, kas įrodo patirtos deliktinės žalos dydį 5643,34 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti ieškovės pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovės bute esančių sienų ir lubų defektai neįrodo, kad jie susiję su ieškovės nurodomu ginčo laikotarpiu buto apliejimu. UAB „Finance property“ išvada parengta remiantis 2018 m. liepos 31 d. buto apžiūros duomenimis, kas negali patvirtinti ieškinyje nurodyto ginčo laikotarpiu įvykusio buto apliejimo.

20. Civilinėje byloje Nr. e2-1646-1097/2020 buvo nagrinėjamas ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (draudiko) ieškinys, pareikštas atsakovei G. J. dėl žalos, atsiradusios draudiko apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. birželio 3 d. apliejus iš atsakovei G. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtoje byloje atsakovė G. J. įrodinėjo, kad žalą padaręs vanduo tekėjo nuo stogo ir apgadino ne tik ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraustą turtą, bet ir atsakovės G. J. butą. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinys buvo tenkintas, konstatavus, kad vanduo pratekėjo ir žalą apdraustam butui padarė atsakovės G. J. bute išsiliejus vandeniui. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad bendrijos apžiūros aktuose nėra fiksuota, kad atsakovės buto sienos ar lubos būtų pažeistos vandens. Nurodytoje išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovė (G. J.) šią aplinkybę įrodinėjo pateiktu 2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktu Nr. 18.07-FAKA01, tačiau, kaip matyti iš paties akto teksto, akte nurodoma aplinkybių fiksavimo data – 2018 m. liepos 31 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių po ginčo įvykio 2018 m. birželio 3 d. akte užfiksuota, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra aplietas vandeniu, kuris skverbiasi per lubas, bei apgadinta turto vidaus apdaila, tačiau tai nepatvirtina, jog šie pakenkimai turtui atsirado būtent 2018 m. birželio 3 d.

14. Nors ieškovė akcentuoja, kad jos butas buvo užlietas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2018 m. birželio 5-10 dienomis), tačiau konkrečių duomenų apie buto užliejimą nepateikia. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai iš bylos duomenų nustatė, ieškovė ne iš karto po jos nurodomo buto užliejimo, nei per protingą terminą nesikreipė į bendriją informuodama apie jos užliejamą butą per bendrąsias namo inžinerines konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pirmą kartą dėl jos buto užpylimo į bendriją kreipėsi 2020 m. gegužės 10 d. pareiškimu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po įvykio, ir jau bebaigiant nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1646-1097/2020. Be to, iš šioje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d. iš ieškovės patalpų išsiliejus vandeniui atsakovė atliko butų apžiūras ir surašė aktus. Į ieškovės butą bendrijos darbuotojai buvo įleisti 2018 m. birželio 5 d., nurodytą dieną surašytas avarijos tyrimo aktas. Nors 2018 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) name vyko butų apžiūros ir buvo nustatinėjama, kurie butai buvo apgadinti dėl iš ieškovės buto išsiliejusio vandens, tačiau ieškovė bendrijos darbuotojų 2018 m. birželio mėnesį neinformavo apie jos bute sudrėkusias lubas ir sienas. Darytina išvada, kad 2018 m. birželio mėnesį buto užliejimo per ieškovės buto lubas ir sienas nebuvo. Šią aplinkybę dar labiau sustiprina tai, kad ankščiau išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje ieškovės pozicijos dėl nurodytų įvykių yra skirtingos. Išnagrinėtoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad 2018 m. birželio 3 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aplietas pratekėjus vandeniui iš ieškovės buto dėl to, kad žalos padaręs vanduo tekėjo nuo namo stogo ir apgadino ne tik butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ir ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje byloje ieškovė nurodė kitą jos buto užliejimo laikotarpį (2018 m. birželio 5-10 dienomis), t. y. iš karto po 2018 m. birželio 3 d. įvykio, po kurio ieškovė turėjo atlyginti nuostolius dėl jos buto vonioje į kitą butą išsiliejusio vandens. Be to, į bylą buvo pateikta hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometereologines sąlygas ginčo laikotarpiu Vilniuje, kuri patvirtina, kad Vilniuje ieškovės nurodytu buto užliejimo laikotarpiu kritulių nebuvo; laikėsi pakankamai aukšta temperatūra, kas papildomai kelia abejonių dėl ieškovės nurodomo užpylimo laikotarpio.

15. Atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu jokio įvykio, kurio metu būtų aplietas pačios ieškovės butas, nebuvo. Atitinkamai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovei turėtų kilti atsakomybė už ieškovės nurodomus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

Dėl ekspertizės (ne)skyrimo pirmosios instancijos teisme

16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę užliejimo priežasčiai nustatyti, tačiau teismas, nepagrįstai neskyrė ekspertizės buto užliejimo priežasčiai nustatyti.

17. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo eksperto atsakymas į ieškovės suformuluotą klausimą nei patvirtintų, nei paneigtų, kada buvo (jei buvo) aplietas ieškovės butas, todėl toks ieškovės prašymas pagrįstai buvo atmestas.

18. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą jų įtaką teisingam bylos išsprendimui. Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ekspertizė pagal ieškovės prašomą klausimą bylai reikšmingų aplinkybių nenustatys. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš bendrijos patirtą turtinę žalą, kurią kildino iš bendrijos neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu prašymu dėl ekspertizės ieškovė prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) Vilniuje buto lubų ir sienų apliejimo priežastį, tačiau nepateikė įrodymų pagrindžiančių apie įvykį, kurio metu buvo aplietas turtas, dėl kurio ekspertizė turėtų patvirtinti arba paneigti, ar to įvykio metu buvo sugadintas ieškovės turtas. Ieškovė iš esmės pareiškė bendro pobūdžio prašymą nustatyti jos sienų ir lubų defektų priežastis, kas reiškia, kad ieškovės prašoma paskirti ekspertizė neturi sąsajumo su nagrinėjama byla.

Dėl procesinės baigties

20. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovės argumentai dėl turtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ieva Navickaitė-SakalauskienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė