Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Swedbank lizingas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-725-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Swedbank lizingas” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Egitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komplektavimo centras“ ir E. M. dėl skolos, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“ priešieškinį ieškovui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsiliepimo į ieškinį atsakovas UAB „Egitas“ nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo išvados, padarytos dėl padarinių, kuriuos sukelia tokio įmonės valdybos sprendimo nebuvimas, nepagrįstos. Laidavimo sutarčiai Nr. LT074163/L sudaryti nebuvo būtinas atsakovo valdybos pritarimas, kadangi lizingo sutarties Nr. LT074163 dalyku buvusio turto vertė buvo 58 000 EUR (apie 200 262,40 Lt), t. y. neviršijo 1/20 atsakovo įstatinio kapitalo, tačiau teismas nepagrįstai vertino, kad abiems ginčijamoms laidavimo sutartims sudaryti buvo būtinas valdybos pritarimas.

Be to, nurodo, kad pripažinus negaliojančiomis minėtas laidavimo sutartis, bus pažeistas sutarčių laisvės principas, nes buvo iš esmės modifikuotos sąlygos, kurioms esant lizingo bendrovė sutiko suteikti finansavimą ir sudaryti lizingo sutartis su UAB „Egitas“. Pažymi, kad lizingo sutarčių sudarymo sąlygos buvo aiškios prieš šių sutarčių sudarymą ir jos ieškovo atstovams buvo atskleistos tiek UAB „Egitas“, tiek laiduotojo.

Sudarant laidavimo sutartis lizingo gavėjo UAB „Egitas“ vienintelis akcininkas bei laiduotojo vadovas ir akcininkas E. M. patvirtino, kad yra priimti visi laidavimo sutartims sudaryti reikalingi bendrovės organų sprendimai, tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Tokie patvirtinimai sudaro pagrindą ne pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis, tačiau reikšti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo įmonės valdymo organams, sudariusiems tokius sandorius.

Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad sutarties pripažinimas negaliojančia vien juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo motyvu, nekeliant klausimo dėl sutarties nuostolingumo, neatitinka reikalavimo paisyti sandorių ir sutartinių santykių stabilumo, o toks reikalavimas traktuotinas kaip formalaus pobūdžio.

Teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įstatymų nustatyta tvarka tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus.

Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sutartys yra visiškai nenaudingos bendrovei, kadangi jos sudarytos akivaizdžiai priešingai bendrovės tikslams, nes jų sudarymo pasekmės – tik ekonomiškai nepagrįstas piniginių prievolių prisiėmimas už kitą juridinį asmenį

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Egitas“ 2008 m. gegužės 16 d. sudarė lizingo sutartis Nr. LT074162 ir Nr. LT074163, 2008 m. liepos 29 d. - Nr. LT077302 ir Nr. LT077303 (t. 1, b. l. 6-13, 28-35), pagal jas ieškovas finansavo atsakovo siekį įgyti nuosavybės teise transporto priemones. Lizingo sutartis ieškovas vienašališkai - atsakovui UAB „Egitas“ nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, nutraukė nuo 2009 m. liepos 16 d. (t. 1, b. l. 47).

Už atsakovo UAB „Egitas“ prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. LT074162 įvykdymą 2008 m. gegužės 16 d. laidavimo sutartimi Nr. LT074162/L laidavo atsakovas UAB „Statybų komplektavimo centras“ (t. 1, b. l. 14-15) bei 2008 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartimi Nr. LT074162/L atsakovas E. M. (t. 1, b. l. 16-17); už atsakovo UAB „Egitas“ prievolių pagal lizingo sutartį Nr. LT074163 įvykdymą 2008 m. gegužės 16 d. laidavimo sutartimi Nr. LT074163/L laidavo atsakovas UAB „Statybų komplektavimo centras“ (t. 1, b. l. 18-19) ir 2008 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartimi Nr. LT074163/L atsakovas E. M. (t. 1, b. l. 20-21); už atsakovo UAB „Egitas“ prievolių pagal lizingo sutartis Nr. LT077302 ir Nr. LT077303 įvykdymą 2008 m. gruodžio 23 d. Laidavimo sutartimis Nr. LT077302/L ir LT077303/L laidavo atsakovas E. M. (t. 1, b. l. 36-39). Taigi tarp šalių susiklostė tokie tarpusavio teisiniai santykiai, jog atsakovas E. M. įsipareigojo atsakyti ieškovui už atsakovo UAB „Egitas“ neįvykdytas prievoles pagal visas su ieškovu sudarytas lizingo sutartis, o atsakovas UAB „Statybų komplektavimo centras“ už atsakovo UAB „Egitas“ neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis Nr. LT074162 ir Nr. LT074163. Laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovo UAB „Egitas“ vieninteliu akcininku buvo atsakovas E. M., kuris taip pat buvo atsakovo UAB „Statybų komplektavimo centras“ vadovas bei smulkusis akcininkas, valdęs 5,79 proc. įmonės akcijų (t. 1, b. l. 133).

Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir atmestas ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš visų atsakovų patirtą nuostolį iš turto pardavimo, skolą, papildomas išlaidas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str.).

Atsakovas laidavimo sutartis ginčijo CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (CK 2.74, 2.83–2.85 straipsniai). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad privatus juridinis asmuo UAB „Statybų komplektavimo centras“ 2008-05-16 su „Swedbank lizingas“, UAB sudarė laidavimo sutartis, kuriomis jis visu savo turtu laidavo už UAB „Egitas“ prievoles pagal 2008-05-16 lizingo sutartis Nr. LT074162 ir Nr. LT074163.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieštarauja įmonės tikslams. Toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais pagrindais, ir vienas jų įtvirtintas CK 1.82 straipsnyje. Remiantis šios teisės normos dispozicija sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Nesąžiningumą, vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai, tai reiškia, įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bajorkiemis“ v. AB DnB Nord bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2012). Taigi remiantis nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika atsakovas UAB “Statybų komplektavimo centras” šioje byloje turėjo įrodyti, kad ieškovas, lizinguodamas turtą UAB “Egitas” pagal lizingo sutartis ir sudarydamas laidavimo sutartis su atsakovu, žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovo vienasmenio valdymo organo - direktoriaus sudaromi laidavimo sandoriai prieštarauja bendrovės tikslams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus, sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovo nesąžiningumo, sudarant ginčijamus laidavimo sandorius (CK 1.82 str. 1 d., CPK 178 str.). Tokia išvada grindžiama į bylą pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad sudarant laidavimo sutartis lizingo gavėjo UAB “Egitas” vienintelis akcininkas ir laiduotojo UAB “Statybų komplektavimo centras” vadovas bei akcininkas E. M., raštu patvirtino, kad jam yra suteikti visi reikalingi atstovaujamosios bendrovės įgaliojimai, bendrovės organų sprendimai neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams, priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi sutarčiai pasirašyti, yra teisėti, tinkamai įforminti ir galiojantys. Be to, laiduotojo atstovas patvirtina, kad laidavimo sutartis neprieštarauja laiduotojo teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas, sudarydamas ginčo laidavimo sutartis su UAB „Statybų komplektavimo centras“, nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks analogiškomis aplinkybėmis turėjo būti sąžiningas verslininkas, neatsižvelgė į sudaromų sandorių esmę ir nepagrįstai perkėlė sutarčių sudarymo bei neįvykdymo riziką lizingo bendrovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į tai, kad laidavimo sutartys buvo sudaromos lizingo sutarčių pagrindu, siekiant užtikrinti iš nurodytų sutarčių atsirandančias prievoles (CK 6.76 str.). Atsižvelgiant į laidavimo kaip akcesorinės prievolės teisinį reguliavimą, skirtą tam, kad būtų užtikrinta pagrindinė prievolė, neturi reikšmės, koks asmuo (susijęs ar ne su pagrindiniu skolininku) prisiima šią papildomą (akcesorinę) prievolę, esminę reikšmę turi šio asmens laisvai išreikšta valia sudaryti tokį sandorį ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, laidavimo sutartys buvo pasirašytos laisva valia, šalys neginčija šių sandorių nurodytu pagrindu (pvz. kaip sudarytų dėl suklydimo ar apgaulės), nėra pateikta duomenų, kad laiduotojui nebuvo atskleistos laidavimo sutarčių sąlygos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent laiduotojas, pasirašydamas laidavimo sutartis su lizingo bendrove, turėjo ir galėjo užtikrinti, kad sudaromi sandoriai neprieštarauja jo atstovaujamos įmonės veiklos tikslams, teisnumui, o lizingo bendrovė, vien dėl to, kad nepatikrino laiduotojo patvirtinimų teisingumo, negali būti pripažįstama nesąžiningu subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, tokį faktą, kaip jau buvo minėta, privalo įrodyti juridinis asmuo. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad sudarydamos sutartis šalys privalo elgtis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo elgesys sudarant laidavimo sutartis buvo nesąžiningas ir dėl to pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis, nes tam reikia nustatyti visas būtinas sąlygas. Nesant šios sąlygos, nėra būtinybės aiškintis kitų tokių sandorių negaliojimo aplinkybių. Papildomai pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas savo skunde, atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę jas ginti kitais įstatyme numatytais būdais, pvz. reikšdamas ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui neįrodžius ieškovo nesąžiningumo sudarant ginčijamas laidavimo sutartis, nebuvo teisinio pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas priešieškinis dėl laidavimo sutarčių Nr. LT074162/L ir Nr. LT074163/L pripažinimo negaliojančiomis, naikintina, priešieškinis atmestinas, o ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovui UAB „Statybų komplektavimo centras“, tenkintini, atsižvelgiant į šiam atsakovui solidariai su kitais atsakovais pareikštus reikalavimus (pagal lizingo sutartis Nr. LT074162, LT074163) ir teismo konstatuotas aplinkybes dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo, kadangi apeliantas kitos teismo sprendimo dalies neginčija. Priteista solidariai iš atsakovų UAB „Egitas“ ir E. M. 15 937,60 Lt papildomų išlaidų suma paskirstoma tolygiai tarp visų solidarių atsakovų, atsižvelgiant į tai, iš kokios lizingo sutarties ir atitinkamai laidavimo sutarties kildinami reikalavimai. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad 5 procentų palūkanos priteistinos iš visų atsakovų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą, taikymo ir aiškinimo, o kita teismo sprendimo dalis keistina atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl reikalavimų pagrįstumo solidariems atsakovams (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmojoje ir apeliacinėje instancijose

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus ieškinio reikalavimus, pareikštus trečiajam atsakovui – UAB „Statybų komplektavimo centras“, pagal lizingo sutartis Nr. LT074162, LT074163 tokia pačia apimtimi kaip ir kitiems dviems atsakovams – E. M. ir UAB „Egitas“, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš visų atsakovų lygiomis dalimis atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų apimtį. Bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, sudaro 8 433 Lt, po 2 811 Lt iš kiekvieno atsakovo. Teisėjų kolegijai ex officio sprendžiant klausimą dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, taip pat keistinas teismo sprendimas sumažinant bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 8 513 Lt iki 8 433 Lt. Netenkinus priešieškinio, valstybei priteistinos 44 Lt pašto išlaidos iš visų atsakovų lygiomis dalimis.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 5 006 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 149), todėl tenkinus apeliacinį skundą, šios apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš visų atsakovų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“ 2008 m. gegužės 16 d. sudarytų laidavimo sutarčių Nr. LT074162/L ir Nr. LT074163/L pripažinimo negaliojančiomis, priteista uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komplektavimo centras“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 5 006 Lt žyminio mokesčio, ir priešieškinį atmesti;

teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, pakeisti ir išdėstyti taip:

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“, juridinio asmens kodas 301621625, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“, juridinio asmens kodas 140664533, 177 699,83 Lt nuostolių, 10 644,55 Lt nesumokėtų mokėjimų, 7 968,80 Lt papildomų išlaidų, iš viso – 196 313,18 Lt;

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“, juridinio asmens kodas 301621625, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 600,46 Lt nuostolių, 11 441,28 Lt nesumokėtų mokėjimų, 7 968,80 Lt papildomų išlaidų, iš viso – 247 010,54 Lt;

5 procentų palūkanas už priteistą sumą (443 323,72 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“, E. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinant sprendimo dalį dėl 5 006 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komplektavimo centras“, sumažinant uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“ ir E. M. lygiomis dalimis priteistą 8 512 Lt žyminio mokesčio sumą (po 4 256,50 Lt) iki 7 196 Lt (po 3 598 Lt), priteisiant uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“ 1 237 Lt žyminio mokesčio, priteisiant valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“, E. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“ 44 Lt pašto išlaidų lygiomis dalimis.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Egitas“, E. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų komplektavimo centras“ lygiomis dalimis 5 006 Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ apeliacinėje instancijoje.