- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-20-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu panaikintos Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalys, kuriomis V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 104 straipsnyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje, 131 straipsnio 2 dalyje, ir šiose dalyse priimtas išteisinamasis nuosprendis; V. G. veika kvalifikuota pagal BK 105 straipsnio 12 punktą perkvalifikuota į BK 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 227¹ straipsnį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeisti, panaikinta nuosprendžių dalis, kuria V. G. nuteistas pagal BK 206 straipsnį, ir ši bylos dalis nutraukta; nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 5 punktą, 11 punktą; perkvalifikavus veikas naujai paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą siūlydama V. G. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimo netenkino, konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, o pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.
III. Skundo argumentai
6. Nuteistasis V. G. prašo:
- Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą tenkinti ir, atsižvelgus į jo senyvą amžių bei tai, kad bausmę atlieka nuo 2000 metų, skirti kiek įmanoma trumpesnę terminuotą bausmę;
- sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant skundą ir į teismo posėdį iškviesti Įstaigos atstovą, atlikusį socialinio tyrimo vertinimą.
7. Pažymi, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Socialinio tyrimo išvadoje kaip viena iš bausmės nekeitimo priežasčių nurodoma ta aplinkybė, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu nepripažino kaltės, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje Nr. 1S-240-1076/2019 pasisakė, kad kaltės nepripažinimas, tai kaltinamojo principinė teisė į gynybą, ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu.
8. Nuteistasis taip pat nesutinka su apygardos teismo Socialinio tyrimo išvados vertinimu. Nurodo, kad 2020 metų socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai, o 2021 m. rugsėjo 13 d. socialinio tyrimo išvadoje jau atsirado dvidešimt keturi kriminogeniniai veiksniai. Nuteistojo V. G. manymu, kad toks kriminogeninių veiksnių skaičiaus padidėjimas yra nesuprantamas, nes jis nuolatos skatinamas už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą, neturi nei vieno drausmės pažeidimo, dalyvauja visuose užsiėmimuose ir programose, kurias tik pasiūlo Įstaigos administracija.
9. Nuteistojo nuomone, kriminogeniniai veiksniai, kurie yra išvardinti 2021 m. rugsėjo 13 d. socialinio tyrimo išvadoje, atitiko jo elgesio vertinimą iki šio nusikaltimo padarymo ir jo padarymo metu, bet niekaip neapibūdina jo po dvidešimt vienerių metų bausmės atlikimo. Mano, kad tokia Socialinio tyrimo išvada, paneigia jo teises ir galimybę keistis bei prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) 2002 m. gegužės 28 d. sprendimui byloje Nr. 46295/99, jog kaltininko pavojingumas ilgainiui gali kisti, tai kelia naujus bausmės pagrįstumo klausimus, kuriuos privalo spręsti teismas.
10. V. G. teigimu, apygardos teismo išvada, kad jis po dvidešimt vienerių metų bausmės atlikimo vis dar yra pavojingas visuomenei, nepateikiant jo pavojingumą patvirtinančių faktų, taip pat prieštarauja EŽTT 2003 m. spalio 16 d. byloje Nr. 67385/01 sprendimui, kuriame nurodyta, jog, jei yra pagrindimas, apie dabartinį nuteistojo pavojingumą, teismo posėdyje turi būti apklausti liudininkai dėl aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo pavojingumą dabar. Nurodo, jog jokių neginčijamų vienareikšmių faktų, kad šiuo metu jis vis dar yra pavojingas visuomenei, teisme nebuvo pateikta.
11. Pažymi, kad Įstaigos pateiktoje medžiagoje teigiama, kad nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tačiau dinaminiuose kriminogeniniuose veiksniuose minimas kriminalinių nuostatų palaikymas. Tuo tarpu 2020 m. socialinio tyrimo išvadoje ir teismų nutartyse yra nurodoma, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų. Taigi, pasak nuteistojo, lieka neaišku, kokiais faktais remiantis 2021 m. rugsėjo 13 d. socialinio tyrimo išvadoje vėl atsirado jo padėtį bloginančios subjektyvios tikrovės neatitinkančios nuostatos, kurias teismas įvardija kaip objektyvius duomenis. Kalėjimų departamento nurodymu, kaip teigia Įstaigos pareigūnai, yra uždrausta nuteistąjį supažindinti su socialinio tyrimo išvada iki teismo posėdžio, todėl V. G. neturėjo galimybės sureaguoti į tikrovės neatitinkančius faktus.
12. Nuteistasis V. G. atkreipia dėmesį į OASys metodikos trūkumus, kuriuos pateikia ir mokslininkai Laura Ustinavičiūtė, Rita Žukauskienė, Alfredas Laurinavičius, nurodydami, kad pagrindinis šio metodo trūkumas yra tai, kad sprendimui ir įvertinimo patikimumui turi įtakos subjektyvi tyrimą atliekančio specialisto nuomonė.
13. V. G. manymu, jo nurodyti faktai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
14. 2022 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsiliepimas į skundą, kuriame Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė prašo atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį, nes nuteistąjį V. G. apibūdinančios aplinkybės bei bylos medžiaga teismui nesudarė pagrįsto ir teisėto manymo, jog paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai ir kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, V. G. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Nuteistasis prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti Įstaigos atstovą, atlikusį socialinio tyrimo vertinimą, kuris paaiškintų, kuriais faktais remiantis, buvo surašyta, V. G. manymu, tikrovės neatitinkanti socialinio tyrimo išvada. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo nagrinėjimui privalomai, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant skundą, kuriuo neprašoma bloginti nuteistojo padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Svarbu pažymėti, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, susipažinus su nuteistojo V. G. skundu, teismas sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistojo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodytus proceso dalyvius, nėra. Visi V. G. skunde nurodyti motyvai išdėstyti aiškiai. Nuteistasis su skundu nepateikė jokių naujų duomenų, kurie buvo nežinomi apygardos teismui. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas apygardos teisme buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, dalyvaujant Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos įgaliotai atstovei Živilei Juodišiūtei. Nors iš nuteistojo skundo matyti, kad jis nesutinka su Socialinio tyrimo išvada, tačiau, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog šis dokumentas bus vertinimas visų nuteistąjį V. G. charakterizuojančių duomenų kontekste. Susipažinus su nuteistojo skundu bei jo asmens byla, teisėjų kolegijai jokių abejonių, jog 2021 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-6264 buvo surašyta laikantis 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintų Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, nekyla. Taigi skundą nagrinėti surengiant teismo posėdį žodinio proceso tvarka, į posėdį kviečiant BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodytus proceso dalyvius, nėra pagrindo.
Nuteistojo V. G. skundas netenkintinas.
16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
18. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
19. Nuteistasis V. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 2000 m. gegužės 9 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
20. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, reguliariai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, V. G. šešiolika kartų paskatintas. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Svarbu pažymėti, kad Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, bendradarbiavimas su administracija, siekiant įgyvendinti Individualų socialinės reabilitacijos planą, yra toks elgesys, kurio tikimasi iš kiekvieno nuteistojo. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme itin svarbu įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką.
21. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad ši metodika yra ydinga, nes sprendimui ir įvertinimo patikimumui turi įtakos subjektyvi tyrimą atliekančio specialisto nuomonė, tačiau toks jo argumentas nepagrįstas. Būtent OASys metodika teisės doktrinoje yra įvardijama kaip pati naujausia standartizuota metodika, kurią taikant nustatoma teisės pažeidėjų keliama rizika, nusprendžiama, kaip sumažinti šią riziką ir kaip efektyviai įveikti nusikalstamą elgesį. Taigi abejoti pačios metodikos efektyvumu, gaunant su nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimu susijusius rezultatus, nėra jokio pagrindo.
22. Byloje esančioje 2021 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-6264, surašytoje 2021 m. rugsėjo 13 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (71 balas). Nuteistajam nustatyti net 24 kriminogeniniai veiksniai, kurių tik 5 statiniai. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu sudaro aukštas dinaminių balų skaičius. Tai reiškia, jog aktyviomis ir nuoširdžiomis nuteistojo pastangomis bei elgesiu įgyvendinant specialistų rekomendacijas šie veiksniai gali būti ženkliai sumažinti ar iš viso išnykti. Tačiau nuteistasis V. G. vietoje to, jog analizuotų dinaminių veiksnių išnykimo pagrindus bei susidarytų jų įgyvendinimo planą, ginčija Socialinio tyrimo išvadą, nurodydamas, kad kriminogeniniai veiksniai, lyginant pastarąją Socialinio tyrimo išvadą su surašyta 2020 m., nepagrįstai išaugo, todėl nėra aišku, kokiais faktais remiantis socialinio tyrimo išvadoje vėl atsirado jo padėtį bloginančios subjektyvios tikrovės neatitinkančios nuostatos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog 2021 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, dar neįvertintus praeities faktus. Šią aplinkybę neatsietai nuo kitų V. G. charakterizuojančių duomenų būtent ir vertina teismai, spręsdami, ar stebimas nuteistojo elgesio pokytis jau yra pakankamas tam, jog būtų pagrindas nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą. Šiuo atveju teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl socialinio tyrimo išvadą surašiusios resocializacijos skyriaus vyr. specialistės kompetencijos taip pat nekyla.
23. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvadoje du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuteistojo darbo patirtimi ir požiūriu į darbą: „nestabili ir maža darbo patirtis“, „žema motyvacija darbui“, tačiau V. G., net ir suvokdamas darbinių santykių naudą, nerodo jokios motyvacijos dirbti. 2018 m. vasario 22 d. pasiūlius jam apmokamą darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje, V. G. darbo atsisakė, teigdamas, jog toks darbas nesuteikia jam socialinių garantijų. Taigi nuteistasis atsisakė jam pasiūlyto darbo be jokios svarbios dingsties, kas sustiprina manymą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverte jos dalimi. Darbiniai santykiai ne tik ugdo asmens pareigingumą ir atsakomybę, bet ir suteikia nuolatinį pajamų šaltinį, būtiną užtikrinti kiekvieno asmens poreikius. Svarbu pažymėti, kad V. G. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už kelis savanaudiško pobūdžio smurtinius nusikaltimus. Taigi neatmestina, jog nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas V. G. paskatintų ir vėl nusikalsti. Nors byloje yra raštas, jog išėjęs į laisvę nuteistasis būtų įdarbintas, tačiau sutiktina su apygardos teismo išvada, jog toks raštas nepatvirtina, kad V. G. iš tiesų imtųsi darbo, o ne vėl ieškotų formalių priežasčių, kad galėtų jo atsisakyti.
24. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, labai svarbu įvertinti, ar nuteistasis atlygino žalą ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pataisos įstaiga vykdomųjų raštų, susijusių su dėl nuteistojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nėra gavusi. Pats nuteistasis teigia, kad civilinis ieškinys yra pilnai padengtas. Iš skundo medžiagoje esančio nukentėjusiojo K. K. rašto matyti, kad nei dalis civilinio ieškinio nėra atlyginta. Tai, kad V. G. nedėjo jokių pastangų savanoriškai atlyginti bent dalį savo veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos, rodo, jog nuteistasis per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką vis dar nesugebėjo tinkamai įvertinti savo nusikalstamo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, neutralizuoja bei pateisina nusikalstamą elgesį, kas Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
25. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas V. G. nėra pirmasis. Jis praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir vėl nusikalto. Šiuo metu V. G. bausmę atlieka ir už labai sunkius tyčinius nusikaltimus – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais sukūrimą, net kelis nužudymus bei pasikėsinimą nužudyti. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
26. Nors V. G. skunde teigia, kad apygardos teismas netenkindamas Įstaigos teikimo, nepagrįstai vertino aplinkybę, kad jis dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino kaltu, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas šios aplinkybės neprioretizavo, vertino ją kitų aplinkybių kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad nesugebėjimas kritiškai įvertinti savo nusikalstamo elgesio, nesudaro pagrindo manymui, jog nuteistasis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų yra padaręs išvadas, galinčias patvirtinti jo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
27. Nuteistasis skunde nurodo, kad Socialinio tyrimo išvada atspindi jo asmenybę iki nusikaltimų padarymo ir jų metu, bet ne bausmės atlikimo metu. Sutikti su tokiu V. G. skundo argumentu nėra pagrindo. Priešingai, iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, kad ypač didelis dėmesys yra skiriamas nuteistojo emocinei būsenai, mąstymui, elgesiui, jo užimtumui, motyvacijai mokytis, dirbti bei palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais būtent bausmės atlikimo metu. Tai, kad V. G. nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (vertinimai atlikti 2021 m. rugsėjo 13 d., 2020 m. birželio 16 d., 2016 m. liepos 12 d.), o jis pats nesiima konkrečių veiksmų, jog vertinimų rezultatai pasikeistų, rodo, kad nepaisant dalies V. G. teigiamai charakterizuojančių duomenų, vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. Tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl jam, nuteistam ir už labai sunkius tyčinius nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė šiuo metu dar negali būti pakeista.
28. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota
laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo skunde nurodytais argumentais pakeisti ar panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio
22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.