- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-796-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16704-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- FULL SERVICE, UAB ir atsakovo UAB „NORDTEC“
- Atsakovas
- UAB „NORDTEC“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo FULL SERVICE, UAB ir atsakovo UAB „NORDTEC“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5546-809/2013 pagal ieškovo FULL SERVICE, UAB ieškinį atsakovui UAB „NORDTEC“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „B2B Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 8 400 Lt skolą, 3 560,90 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 7 d. tarp UAB „B2B Baltic“ ir atsakovo buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis Nr. BA-14/2009 pagal kurią UAB „B2B Baltic“ įsipareigojo vesti kompiuterizuotą atsakovo buhalterinę apskaitą pagal atsakovo pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus bei informaciją. 2010 m. sausio 25 d., atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą, UAB „B2B Baltic“ ir ieškovas sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, remiantis kuria UAB „B2B Baltic“ nuo 2010 m. vasario 1 d. perleido visas teises ir pareigas, kylančias pagal 2009 m. gegužės 7 d. sutartį, ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovas veiklos pradžioje vykdė tarptautinę prekybos veiklą, vėliau prie jos buvo prijungta dar viena veikla – mažmenininkė prekyba, todėl šalių susitarimu paslaugų kainos buvo padidintos nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 700 Lt per mėnesį. Visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovas pastoviai vėlavo pateikti ieškovui dokumentus ir informaciją bei vėluodavo apmokėti už suteiktas paslaugas, kol visai nustojo mokėti, nors jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepateikė ir toliau jomis naudojosi iki 2012 m. vasario mėn., iki ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Iki šiol atsakovas neapmokėjo už suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. FS 366, FS 397, FS 428, FS 460, FS 493, FS 525, FS 555, FS 583, FS 611, FS 638, FS 665, FS 690.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „NORDTEC“ ieškovui FULL SERVICE, UAB 3 600 Lt skolą, 897,53 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 497,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,02 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas teikė atsakovui buhalterines paslaugas ir tik atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ieškovo iniciatyva Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovas pažeidinėjo sutarties 3.1. p. pagal kurį buvo įsipareigojęs pateikti ieškovui kiekvieno mėnesio surūšiuotus, pilnai užpildytus ir turinčius juridinę galią buhalterinius dokumentus bei suvestinius dokumentus iki kito mėnesio 5 dienos. Šios atsakovo pareigos nevykdymas yra patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – tarpusavio susirašinėjimais dėl nepateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ieškovui. Teismas pripažino, jog ieškovas neparengė 2010-2011 m. metinių finansinių atskaitomybės dokumentų rinkinių (balanso), nors jo pareiga buvo juos pateikti atsakovui (nevertinant, kad nebuvo pateikti atsakovo visi finansiniai dokumentai ieškovui). Pats atsakovas sutarties galiojimo metu klausimo dėl teikiamų paslaugų kokybės nekėlė. Sutarties 9.3. p. numatė, jog bet kuri iš šalių pasilieka teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieš 10 darbo dienų raštu įspėjusi apie tai kitą šalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad būdamas nepatenkintas ieškovo teikiamomis paslaugomis atsakovas galėjo savo iniciatyva nutraukti sutartį, tačiau savo teise nepasinaudojo.
Ieškovas už teiktas aukščiau minėtas paslaugas bei atsižvelgdamas, jog po sutarties pasirašymo buvo padidintas paslaugų mastas, iš atsakovo prašė priteisti po 700 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas neigė, jog buvo susitarta dėl 700 Lt mokamos kainos per mėnesį už teiktas paslaugas. Pagal sutarties 4.1. p. už teikiamas apskaitos paslaugas atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti vykdytojui: balandžio, gegužės mėn. - 200 Lt/mėn. (neįskaitant PVM). Užsakovui pradėjus aktyvią veiklą, paslaugų kaina nustatoma šalims apsikeičiant elektroniniais laiškais ar faksogramomis. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.720 str. 1 d. paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Atkreipė dėmesį į tai, jog apskaitos tvarkymo paslaugas teikia juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl keičiantis paslaugų įkainiams, akivaizdu, jog tokie sutarties kainos pakeitimai turėtų būti šalių suderinti ir tai turėtų būti įtvirtinta raštu. Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog šalys susitarė dėl 700 Lt per mėnesį mokėjimo už teiktas paslaugas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2011 m. rugpjūčio 9 d. atliktų atsakovo mokėjimo nurodymų Nr. 249, 250, 251 matyti, jog atsakovas pervedė ieškovui po 400 Lt, todėl teismas padarė išvadą, jog faktinis paslaugų mėnesinis mokestis tarp šalių buvo sutartas 400 Lt per mėnesį. Ieškovas prašė priteisti už teiktas paslaugas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva, t. y. 2012 m. vasario 1 d.
Teismas byloje nustatęs, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir neatsiskaitė už teiktas paslaugas pagal sutartį, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė už nesumokėtą laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., skaičiuodamas po 400 Lt per mėnesį, t. y. viso mokėtina suma per nurodytą laikotarpį - 4 800 Lt (400 Lt x 12 mėn.). Tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas pateikė į bylą 2011 m. rugpjūčio 9 d. atliktų atsakovo mokėjimų nurodymus Nr. 249, 250, 251, kurie patvirtina 1 200 Lt apmokėjimą ieškovui (CK 6.383 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovo už aukščiau minėtą laikotarpį priteisė 3 600 Lt (4 800 Lt – 1 200 Lt).
Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 9.5. p. numato 0,1 procento delspinigius nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovui ieškovas paskaičiavo 3 560,90 Lt dydžio delspinigius. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl jo patirtų nuostolių dydžio, teismas pripažino, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos (delspinigiai), kurios siekia 3 560,90 Lt, palyginus su teismo priteistina pagrindinės skolos suma (3 600 Lt), yra aiškiai per didelės, todėl laikytinos baudinėmis (CK 1.5 str.). Motyvavo, kad Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. 1 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.258 str. 3 d. ir 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažino netesybas per pusę, t. y. iki 0,05 procentų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remdamasis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 897,53 Lt delspinigių (CK 6.73 str. 2 d.).
Teismas ieškovui iš atsakovo taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 497,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas FULL SERVICE, UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo tą dalį, kuria teismas nusprendė ieškinyje nurodytą ginčijamą sumą sumažinti nuo 11 960,90 Lt iki 4 497,53 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – papildomai priteisti iš atsakovo UAB „NORDTEC“ ieškovui FULL SERVICE, UAB 7 463,37 Lt bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo paslaugų kainą sumažino iki 400 Lt per mėnesį. Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties Nr. BA-14/2009, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 4.1. p. numatyta, jog užsakovui (atsakovui) pradėjus aktyvią veiklą, paslaugų kaina nustatoma šalims apsikeičiant el. laiškais ar faksogramomis. Nuo 2009 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d. apskaitos tvarkymo paslaugų kaina buvo 400 Lt per mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prie vykdytos tarptautinės prekybos veiklos prijungė dar vieną – mažmeninės prekybos (drabužių parduotuvės) veiklą, dėl ko padidėjo apelianto tvarkomų dokumentų ir atsakomybės apimtys, ieškovas susitarė su atsakovu dėl paslaugos kainos padidinimo iki 700 Lt per mėnesį nuo 2011 m. kovo 1 d. Kaip minėta, sutartis numatė, jog paslaugų kaina gali būti padidinta apsikeičiant el. laiškais. Laikydamasis šios nuostatos ieškovas 2011 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku informavo atsakovo direktorę S. R., kad dėl padidėjusios paslaugų apimties siūlo padidinti paslaugų kaina iki 700 Lt. Atsakovas per visą sutarties galiojimo laiką nė karto nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl paslaugų kainos, nors ieškovas kas mėnesį nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. kovo 1 d. siuntė atsakovui el. laiškus, kuriuose nurodydavo mokėtiną paslaugų kainą – 700 Lt bei pridėdavo sąskaitą-faktūrą už praeitą mėnesį. Ieškovas taip pat ne kartą siuntė atsakovui priminimus apie neapmokėtas sąskaitas. Taigi atsakovui metus neginčijant bei nereiškiant jokių pretenzijų dėl padidėjusios paslaugų kainos akivaizdu, jog atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su paslaugų kainos pakeitimu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė mokėjimų nurodymus Nr. 249, 250, 251, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovui pervedė po 400 Lt. Mokėjimo nurodyme Nr. 249 prie mokėjimo paskirties nurodyta, kad mokėjimas daromas už sąskaitą Nr. FS 274, mokėjimo nurodymas Nr. 250 – už sąskaitą Nr. FS 305, mokėjimo nurodymas Nr. 251 – už sąskaitą FS 335. Minėti mokėjimai buvo padaryti už atitinkamai 2011 m. sausio 5 d., 2011 m. vasario 7 d. ir 2011 m. kovo 7 d. ieškovo išrašytas sąskaitas. Šie laikotarpiai nepatenka į ginčo objektą ir teismo nebuvo nagrinėjami. Kaip minėta, nauja paslaugų kaina – 700 Lt buvo sutarta nuo 2011 m. kovo 1 d., taigi aiškiai matyti, kad atsakovas pateikė ankstesnių sąskaitų pavėluotus mokėjimų nurodymus, kuomet atsakovui dar buvo taikoma 400 Lt dydžio paslaugų kaina. Ieškovas nereikalauja, kad atsakovas pakartotinai apmokėtų sąskaitas Nr. FS 274, FS 305, FS 335, todėl neaišku kuo teismas remdamasis nusprendė sumažinti atsakovo ieškovui mokėtiną sumą 1 200 Lt, kadangi nei viena iš ieškovo reikalaujamų apmokėti sąskaitų iki šiol nėra apmokėta, o mokėjimo nurodymuose nurodytos sąskaitos apskritai nepatenka į ginčo objektą (jų nėra ir tarp ieškovo pretenzijoje nurodytų neapmokėtų sąskaitų).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priskaičiuotų delspinigių dydį per pusę. Pirmiausiai teismas padarė grubią skaičiavimo klaidą, kadangi sumažinęs ieškovui priteistiną sumą, atitinkamai neperskaičiavo delspinigių dydžio, kurie skaičiuojami būtent nuo nesumokėtos sumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog delspinigių dydis, kuris praktiškai lygus priteistai sumai, yra aiškiai per didelis. Ieškovo prašomas priteisti skolos dydis yra 8 400 Lt, todėl 3 560,90 Lt dydžio delspinigiai ne tik, kad nėra lygūs skolos sumai, bet ir yra gerokai mažesni. Šalys yra laisvos susitarti dėl delspinigių dydžio. Delspinigių dydis - 0,1 % už kiekvieną praleistą dieną nuo pavėluotai sumokėtos sumos pats savaime negali būti laikomas nepagrįstai dideliu, kadangi pirma, nei teismų praktika, nei įstatymai nenumato, kokio būtent dydžio suma laikytina neprotingomis netesybomis, antra, teismai yra ne kartą konstatavę, jog 0,1 % delspinigių dydis už kiekvieną praleistą dieną nuo pavėluotai sumokėtos sumos yra pagrįstas ir negali būti mažinamas.
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurių nėra pagrindo laikyti naujais, kadangi šie įrodymai yra adekvatūs šalių teisiniams argumentams, kurie iš esmės gali būti pateikiami bet kurioje bylos stadijoje ir instancijoje be apribojimų, be to pateikti įrodymai tik papildomai patvirtina ir pagrindžia apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus. Taip pat nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Pateikti papildomi įrodymai yra kaip priemonė teismo sprendimo nepagrįstumui įrodyti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „NORDTEC“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo reikalavimus 1 402,22 Lt sumai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pagal ieškovo reikalavimą laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skola, nurodytas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., t. y. 11 mėn., todėl mokėtina suma (skaičiuojant, jog apelianto skola buvo 400 Lt/mėn.) turėjo būti apskaičiuojama ne 400 Lt x 12 mėn., o 400 Lt x 11 mėn., todėl atitinkamai turi būti mažinama.
Ieškovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį savo darbą vykdė aplaidžiai, už 2010 m. ir 2011 m. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų: balanso, pelno-nuostolių ataskaitos, metinės pelno mokesčio deklaracijos ir kitų įmonės veikloje reikšmingų dokumentų. Visa dokumentacija, susijusi su UAB „NORDTEC“ ūkinės veiklos tvarkymu, buvo pateikta ieškovui. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovas nuo 2012 m. kovo mėn. priėmė vyr. finansininkę O. M., kuri susidūrė su sunkumais tvarkydama buhalterinę apskaitą atsakovo įmonėje, nes dėl ieškovo kaltės neturėjo reikiamų apdorotų finansinių dokumentų, finansinės atskaitomybės už 2010-2011 metus, sąskaitų likučių 2012 m. pradžiai, tiekėjų ir pirkėjų išklotinių. Ieškovo neatliktas darbas buvo atliktas vyr. finansininkės ir 2013 m. balandžio 13 d. kasos išlaidų orderiu jai už darbą buvo sumokėta 2 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas neįvykdė pareigos ir neparengė 2010-2011 m. metinių finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių. Teismui buvo žinoma, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio ieškovo įmonėje buhalterinę apskaitą vedė priimta vyr. finansininkė, todėl būtent 2 000 Lt sumai turėjo būti sumažinta teismo priteista suma už nesumokėtą laikotarpį. Galutinė iš atsakovo priteistina suma turi būti 1 200 Lt bei nuo jos paskaičiuoti 0,05 % dydžio delspinigiai sudarytų 202,22 Lt
Atsiliepimas
Ieškovas FULL SERVICE, UAB atsiliepimu į atsakovo UAB „NORDTEC“ apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma teismo iš dalies panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo reikalavimus tenkinant 1 402,22 Lt suma. Prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo FULL SERVICE, UAB apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo UAB „NORDTEC“ apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Ieškovas FULL SERVICE, UAB kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovo el. laiškus atsakovui. Šiais laiškais buvo persiųstos išrašytos sąskaitos-faktūros už buhalterines paslaugas ginčijamu laikotarpiu (t. 2, b. l. 44-85). Taip pat 2013 m. birželio 4 d. FULL SERVICE, UAB pardavimo operacijų ataskaitą (t. 2, b. l. 86).
Atsakovas UAB „NORDTEC“ kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus įrodymus, t. y. 2012 m. balandžio 13 d. darbo sutartį, kuria į atsakovo įmonę finansininkės pareigoms priimta O. M. (t. 2, b. l. 92-93) bei 2013 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį, kuris patvirtina, kad O. M. išmokėta 2 000 Lt suma už 2010-2011 balansų, metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. bei pelno-nuostolių ataskaitos parengimą (t. 2, b. l. 91).
Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinio proceso kodekso 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kartu su apeliaciniais skundais pateiktais įrodymais pažymi, kad apeliantai nenurodė jokių pagrįstų argumentų kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, neaišku kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų kartu su apeliaciniais skundais pateiktų įrodymų prijungimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas.
Dėl ieškovo FULL SERVICE, UAB apeliacinio skundo
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gegužės 7 d. tarp UAB „B2B Baltic“ ir atsakovo UAB „NORDTEC“ buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis Nr. BA-14/2009 (t. 1, b. l. 37-40). 2010 m. sausio 25 d. tarp UAB „B2B Baltic“ ir ieškovo FULL SERVICE, UAB buvo sudaryta Teisių ir pareigų perleidimo sutartis (t. 1, b. l. 41-42). Pagal šią sutartį UAB „B2B Baltic“ (vėliau teisių ir pareigų perėmėjas ieškovas) įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą ir parengti: PVM deklaracijas už kiekvieną mėnesį; ataskaitas SODRAI; kitas ataskaitas mokesčio administratoriui teisės aktų numatytais terminais; atlyginimų apskaičiavimus; metinę finansinę atskaitomybę (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamąjį raštą); taip pat įsipareigojo teikti apskaitos informaciją ir pranešimus mokesčių inspekcijai, SODRAI, Statistikos departamentui ir t.t. (sutarties 2 p.). Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo pateikti kiekvieno mėnesio pirminius, surūšiuotus, pilnai užpildytus ir turinčius juridinę galią buhalterinius dokumentus iki kito mėnesio 5 dienos ir t. t. (sutarties 3 p.). Apskaitos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva nuo 2012 m. vasario 1 d.
Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už paslaugas. Pagal Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties 4.1. p. už teikiamas apskaitos paslaugas atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti vykdytojui: balandžio, gegužės mėn. - 200 Lt/mėn. (neįskaitant PVM). Užsakovui pradėjus aktyvią veiklą, paslaugų kaina nustatoma šalims apsikeičiant elektroniniais laiškais ar faksogramomis. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo paslaugų kainą sumažino nuo 700 Lt iki 400 Lt per mėnesį. Nors ieškovas nurodo, kad laikydamasis sutarties 4.1. p. nuostatos, 2011 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku informavo atsakovo direktorę S. R., kad dėl padidėjusios paslaugų apimties siūlo padidinti paslaugų kaina iki 700 Lt, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų sutikęs su šiuo ieškovo siūlymu ir pateikęs tai patvirtinantį atsakymą ieškovui arba faktiškai būtų vykdęs atitinkamus mokėjimus. Priešingai atsakovas 2013 m. balandžio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys buvo susitarusios dėl 400 Lt paslaugų kainos mokėtinos per mėnesį, o 700 Lt paslaugų kaina per mėnesį buvo tik vienpusiškas ieškovo pasiūlymas (t. 2, b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad Civilinio kodekso 6.720 str. 1 d. paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Taigi byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl 700 Lt per mėnesį mokėjimo už teikiamas paslaugas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalys buvo susitarusios tik dėl 400 Lt kainos.
Atsakovas teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimų nurodymus Nr. 249, 250, 251, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovui pervedė po 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šie mokėjimai turi būti užskaityti, ir ieškovo reikalaujama priteisti suma sumažinta 1 200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mokėjimo nurodyme Nr. 249 prie mokėjimo paskirties nurodyta, jog mokėjimas daromas už sąskaitą Nr. FS 274, mokėjimo nurodymas Nr. 250 – už sąskaitą Nr. FS 305, mokėjimo nurodymas Nr. 251 – už sąskaitą FS 335 (t. 2, b. l. 21-23). Pažymėtina, kad sutikrinus ieškovo pateiktas į bylą už suteiktas paslaugas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. FS 366, FS 397, FS 428, FS 460, FS 493, FS 525, FS 555, FS 583, FS 611, FS 638, FS 665, FS 690 (t. 1, b. l. 3-16) su atsakovo į bylą pateiktais 2011 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimų nurodymais (t. 2, b. l. 21-23), kurių mokėjimo paskirtyje pažymėta, kad jie atlikti apmokant sąskaitas Nr. FS 274, FS 305, FS 335, matyti, kad pastarosios nepatenka į ginčo objektą (jų nėra tarp ieškovo pretenzijoje nurodytų neapmokėtų sąskaitų). Ieškovas nereikalauja, jog atsakovas pakartotinai apmokėtų sąskaitas-faktūras Nr. FS 274, FS 305, FS 335, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą 1 200 Lt suma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant po 400 Lt per mėnesį už 12 mėnesių laikotarpį, t. y. 4 800 Lt.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priskaičiuotų delspinigių dydį per pusę, t. y. nuo 0,1 % iki 0,05 %. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013, nurodė, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, įvertino visus reikšmingus faktorius ir priėjo pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos. Tačiau parinkdamas konkretų mokėtiną netesybų dydį – 0,05 proc., teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Todėl, mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys lygiaverčiai ūkio subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Tačiau bendra prašoma priteisti iš atsakovo netesybų suma – 3560,90 Lt, lyginant su nustatyta įsiskolinimo suma - 4 800 Lt, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, prieštaraujanti sąžiningai verslo praktikai, todėl mažintina. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgus į tai, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl paslaugų kokybės, kad ieškovas neparengė 2010-2011 m. metinių atskaitomybės dokumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 600 Lt netesybos atitinka šalių interesų pusiausvyrą, yra protingos ir pakankamos ieškovo nuostoliams kompensuoti. Todėl skundžiama sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo keistina, padidinant priteistinų iš atsakovo ieškovo naudai delspinigių dydį nuo 897,53 Lt iki 1600 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl atsakovo UAB „NORDTEC“ apeliacinio skundo
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2 000 Lt suma sumažinti teismo priteistą sumą už nesumokėtą laikotarpį, kadangi ieškovui netinkamai vykdant sutartį atsakovas patyrė išlaidų priimdamas į darbą finansininkę, kuri tvarkė ieškovo nesutvarkytus dokumentus.
Sprendžiant dėl atliktų paslaugų kokybės, teismas konstatavo, kad pats atsakovas sutarties galiojimo metu klausimo dėl teikiamų paslaugų kokybės nekėlė, taip pat atkreipė dėmesį, kad būdamas nepatenkintas ieškovo teikiamomis paslaugomis atsakovas galėjo savo iniciatyva nutraukti sutartį, tačiau savo teise nepasinaudojo. Apeliantas jokių argumentų dėl tokio teismo vertinimo nenurodė, įrodymų, patvirtinančių netinkamą paslaugų atlikimo faktą, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus. Dėl to atmestini apelianto argumentai dėl netinkamos paslaugų kokybės.
Bylos duomenimis ieškovas jau pradiniame pareiškime reikalavimą grindė ir neapmokėta 2012-03-05 sąskaita Nr. 690 už 2012 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas (b.l. 3). Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės neginčijo fakto, kad 2012 m. vasario mėn. jam buvo suteiktos paslaugos, o ieškovas neteigė, kad sutartis buvo nutraukta būtent vasario 1 d., todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis. Kita vertus, apeliantas pats apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas klaidingai nurodė laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013m. vasario 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Civilinio proceso kodekso 312 str. taip pat numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005). Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad dėl priimtos finansininkės patyrė papildomų išlaidų ir šios aplinkybės neįrodinėjo, savarankiškų reikalavimų nereiškė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuo argumentus, jei jie, atsakovo vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi iš viso patenkinta 53 proc. ieškovo reikalavimų, todėl atitinkamai iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, todėl iš atsakovo priteista ieškovo naudai pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio suma didintina nuo 135,02 Lt iki 190 Lt.
Ieškovo FULL SERVICE, UAB apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 96 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą. Atsakovo UAB „NORDTEC“ apeliacinį skundą atmetus visiškai, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyrę kokių nors atstovavimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui FULL SERVICE, UAB (į. k. 302486326) iš atsakovo UAB „NORDTEC“ (į. k. 302327797) 4 800 Lt (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai litų) skolą, 1 600 Lt (vienas tūkstantis šešis šimtus litų) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6400 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 26 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 190 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt litų ) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui FULL SERVICE, UAB (į. k. 302486326) iš atsakovo UAB „NORDTEC“ (į. k. 302327797) 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus ) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.