- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- A-602-429-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01057-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Utenos AVMI) 2011 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktu Nr. 7.28-9 apskaičiavo pareiškėjui J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 20 973 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM) bei 19801 Lt šio mokesčio delspinigių.
Utenos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (10.15)-10.1-11 pakeitė minėtąjį patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 20 918 Lt FAPM, 19769 Lt šio mokesčio delspinigių ir 6276 Lt šio mokesčio baudos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Utenos AVMI 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (10.15)-10.1-11, apskundė jį centriniam mokesčių administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 68-167 (toliau – ir VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė Utenos AVMI 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą patvirtinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu, 2012 m. vasario 13 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir laikyti VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 68-167 įteikimo data 2012 m. sausio 16 d.
MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo paduoti, 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. S-40(7-29/2012) (toliau – ir MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimas) nusprendė neatnaujinti pareiškėjui termino minėtajam VMI sprendimui apskųsti ir grąžinti skundą pareiškėjui.
II.
Pareiškėjas su skundu 2012 m. balandžio 13 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir jo 2012 m. vasario 6 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 68-167 apskundimo tenkinti.
Skunde nurodė, kad su skundžiamu MGK sprendimu jis nesutinka, nes Komisija vadovavosi byloje esančia tikrovės neatitinkančia medžiaga. Tikino, jog MGK sprendimą priėmė tik 2012 m. kovo 22 d., kai gavo AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. kovo 14 d. pažymą Nr. 3-1801 pakartotinai, kaip ir AB „Lietuvos paštas“ 2011 m. gruodžio 30 d. išraše neteisingai nurodyta aplinkybe, kad gavėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, siunta grąžinta siuntėjui. Pažymėjo, kad visą jo vardu ateinančią korespondenciją – paprastus ir registruotus laiškus jis atsiima (duomenys neskelbtini) miesto pašte ((duomenys neskelbtini)), apsilankydamas jame ne mažiau kaip vieną kartą savaitę. Tvirtino, kad 2012 m. kovo 12 d. jam užėjus į paštą atsiimti korespondencijos, (duomenys neskelbtini) viršininkė pasakė rašyti prašymą, jog visą jo vardu ateinančią korespondenciją leistų atsiimti pašte. Akcentavo, kad nuo 1992 m. visos jo korespondencijos gavimo adresas yra (duomenys neskelbtini), nors šį butą jis pardavė dar 2001 m. Kadangi 2011 m. lapkričio 25 d. sprendime nebuvo nurodyta, kokia tvarka jis gali apskųsti šį sprendimą, 2012 m. kovo 30 d. jis išsiaiškino, kad 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą jis gali apskųsti per 20 dienų nuo faktiškos jo gavimo dienos. Taigi, skundą Komisijai jis pateikė 2012 m. vasario 6 d. Pabrėžė, kad AB „Lietuvos paštas“ jam Inspekcijos sprendimo neįteikė, priešingai nei nurodė AB „Lietuvos paštas“. Be kita ko, nurodė, kad Sprendime Komisija teisingai nurodė, jog pareiškėjas jokio pranešimo apie gautą siuntą iš Inspekcijos negavo, tačiau jį Komisija priėmė tik gavusi AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. kovo 14 d. pažymą, kurioje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad jo gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje paliktas pranešimas apie gautą siuntą. Pažymėjo ir tai, jog skundžiamame sprendime nustatyta tik viena iš aplinkybių, kodėl pareiškėjas taip vėlai kreipėsi į Inspekciją dėl jos priimto sprendimo. Atkreipė dėmesį, kad Komisija neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) pašte sužinojęs, kad Inspekcijos jam siųsta siunta grąžinta atgal, pareiškėjas per protingą laiko tarpą kreipėsi į Inspekciją, kad pakartotinai išsiųstų sprendimą. Taip pat pažymėjo, jog skundžiamame sprendime neįvertinta ir teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamomis laikomomis aplinkybėmis, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Ginčo atveju, (duomenys neskelbtini) paštui neįteikus Inspekcijos pirmą kartą siųstos siuntos, skundą Komisijai pareiškėjas pateikė 2012 m. vasario 6 d., nes faktiškai sprendimą gavo 2012 m. sausio 16 d. Akcentuoja, jog skundžiamame sprendime, neaišku, kuo remiantis, neteisingai nustatyta, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo prognozuoti, kad jo skundas bus išnagrinėtas per 60 dienų, nes Inspekcijos 2011 m. spalio 26 d. sprendime nenurodyta, kokia 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo vėliausia išnagrinėjimo data, kaip kad Sprendime Komisija nustatė. Sprendime Nr. 70-84 nurodyta, tik kad nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2011 m. lapkričio 25 d. Todėl lygiai taip pat pareiškėjas galėjo prognozuoti, kad sprendimo išnagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ir pakartotinai. Manė, jog Komisija skundžiamame sprendime neteisingai nustatė, kad Inspekcija, pratęsdama skundo nagrinėjimo terminą, nurodė vėliausią skundo išnagrinėjimo datą. Akcentavo, kad apie tai Inspekcija pareiškėjui nėra pranešusi. Be to, Inspekcija 2011 m. spalio 26 d. sprendime neinformavo pareiškėjo ir apie tai, kad jam būtina po 2011 m. lapkričio 25 d. domėtis Inspekcijos priimtu sprendimu, todėl jis nesikreipė į Inspekciją, o laukė jos priimto sprendimo atsiuntimo paštu. Pareiškėjas manė, kad dėl to, jog (duomenys neskelbtini) paštas neįteikė Inspekcijos siuntos, nėra jo kaltės, o skundžiamame sprendime neteisingai nustatyta, kad jam pašto siuntos įteikimas vyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Priduria ir tai, jog jam nėra aišku, kodėl Komisija skundžiamame sprendime nustatinėja pašto pranešimo jam įteikimą, o nenustatinėja, kad posėdžio metu jis nurodė, jog gyvena viešbučio tipo name, o ne (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad MGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Manė, kad pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumui, yra abstraktūs, neparemti įrodymais, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė jo pozicija, susidedanti iš nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisingas. Atkreipė dėmesį, kad teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises, būti aktyviais, rūpestingais ir atidžiais. Akcentavo, kad sistemiškai vertindama tokias aplinkybes, t. y. tai, kad 2011 m. lapkričio 25 d. VMI sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant MAĮ įtvirtintų terminų, pareiškėjas buvo informuotas apie jo skunde nagrinėjimo termino pratęsimą VMI, nurodant vėliausią skundo išnagrinėjimo datą, ginčijamas sprendimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta, o dokumentų, siunčiamų registruoti laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių priežastis, kodėl jis delsė įstatymo nustatytu terminu ginti savo subjektines teises, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, konstatuotina, kad nagrinėjam atveju Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo skundo padavimo terminą VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimui apskųsti. Nurodė ir tai, kad pareiškėjo su skundu teismui pateikti papildomi dokumentai nepatvirtina, jog jis skundo padavimo terminą VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimui Nr. 68-167 apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad jam nebuvo nurodyta VMI sprendimo apskundimo tvarka, nes ji buvo aiškiai nurodyta 2011 m. lapkričio 25 d. sprendime. Pastebėjo, kad 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu 2011 m. lapkričio 28 d. registruota siunta. Ginčijamas sprendimas, išsiųstas registruota pašto siunta, (duomenys neskelbtini) pašte buvo gautas 2011 m. lapkričio 30 d. ir buvo pateiktas pristatyti gavėjui (AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. kovo 14 d. pažyma Nr. 3-1801). Nepavykus rasti gavėjo, jam gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą. Pareiškėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, ji buvo 2011 m. gruodžio 30 d. išsiųsta atgal VMI. Pareiškėjas su 2012 m. sausio 5 d. prašymu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) pašte jis buvo informuotas apie tai, jog jam neįteikta siunta buvo grąžinta VMI, ir prašydamas pakartotinai išsiųsti jam skirtą siuntą į (duomenys neskelbtini). VMI šį prašymą tenkino ir išsiuntė jam sprendimo kopiją, kurią pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 16 d. Pridūrė, jog iš skundo Komisijai matyti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą skaičiuoja nuo pakartotinai išsiųsto sprendimo (sprendimo kopijos) gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. sausio 16 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino bei atnaujino pareiškėjui terminą VMI 2011 m. lapkričio 25 sprendimui Nr. 68-167 apskųsti.
Teismas pažymėjo, jog bylos ginčo dalykas yra MGK sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o objektas – skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminai ir šio termino atnaujinimo jį praleidus pagrindai. Teismas apžvelgė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalį, 152 straipsnio 3 dalį, 164 straipsnio 1 dalį bei nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 19 d. skundą, dėl Utenos AVMI 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu patvirtino Utenos AVMI sprendimą. Centrinis mokesčių administratorius minėtą sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2011 m. lapkričio 25 d. lydraščiu Nr. (24.4-31-5)-R-11098 „Dėl skundo“ adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 28 d. registruota pašto siunta. Ši pašto siunta (duomenys neskelbtini) pašte buvo gauta 2011 m. lapkričio 30 d. Teismas pažymėjo ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad VMI 2012 m. sausio 11 d. rašte Nr. (24.4-31-5)-R-314 „Dėl J. V. prašymo“ pareiškėjui nurodė, kad VMI sprendimas 2011 m. lapkričio 28 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau AB „Lietuvos paštas“ nurodžius, kad registruota pašto siunta neatsiimta, minėta registruota pašto siunta 2012 m. sausio 2 d. grąžinta VMI. Šiame rašte taip pat buvo pažymėta, kad VMI sprendimas laikomas pareiškėjui įteiktu 2011 m. gruodžio 5 d. bei pateikė pareiškėjui VMI sprendimo patvirtintą kopiją. Pareiškėjas dėl VMI sprendimo skundą pateikė 2012 m. vasario 6 d., skunde jis taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir laikyti, kad VMI sprendimą jis gavo 2012 m. sausio 16 d. Komisija 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-136(7-29/2012) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) paštą ir prašė nurodyti, kokiu būdu, (duomenys neskelbtini) pašte gavus registruotą 2011 m. lapkričio 28 d. pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstą VMI, buvo siekiama ją įteikti gavėjui J. V.. AB „Lietuvos paštas“ Komisijai 2012 m. kovo 14 d. pateikė pažymą apie registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą Nr. 3-1801, kurioje nurodė, kad VMI siųsta registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota J. V., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pašte buvo gauta 2011 m. lapkričio 30 d. ir buvo pateikta pristatyti gavėjui, kadangi gavėjo rasti nepavyko, jam gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje paliktas pranešimas apie gautą siuntą. Gavėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui (bendrovėje nustatyta tvarka siuntos gavimo pašte saugomos 1 mėn.), grąžinta siuntėjui.
Teismas nurodė, jog byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo argumentai, jog jis (duomenys neskelbtini) pašte nuolat atsiimdavo registruotas pašto siuntas ir būtent tuo laikotarpiu, kai buvo atsiųstas 2011 m. lapkričio 25 d. atsakovo sprendimas Nr. 68-167, pasitvirtino. Iš pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatytina, kad 2011 m. gruodžio mėn. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pašte gavo 4 registruotas pašto siuntas, t. y. tuo laikotarpiu kaip ir pašte gautas VMI sprendimas (b. l. 39, 41-44). Teismas darė išvadą, jog 2011 m. gruodžio mėnesį iki grąžinimo siuntėjui (2012 m. sausio 2 d.) (duomenys neskelbtini) pašte buvusi registruota siunta pareiškėjui dėl teismo nenustatytų priežasčių nebuvo įteikta, kai tuo tarpu kitos registruotos pašto siuntos tuo laikotarpiu buvo įteiktos. Pažymėjo, jog paštas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs priimti jam įteikiamą registruotą pašto siuntą. Rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas pakartotinai išsiųstą VMI sprendimą gavo 2012 m. sausio 16 d., nėra, konstatavo, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-167, todėl MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui paduoti, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, skundo padavimo terminą pareiškėjui atnaujinant.
III.
Atsakovas VMI, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 59 – 60), kuriuo prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip neapgrįstą.
Apeliaciniame skunde išdėsto bylos faktines aplinkybes bei pakartoja argumentus, jau išsakytus jo teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pašto siuntas jis atsiima (duomenys neskelbtini) pašte pats bei pateikė teismui registruotu paštu siųstų siuntų vokus, kad būtent tuo laikotarpiu, kai (duomenys neskelbtini) pašte buvo gautas VMI 2011 m. lapkričio 25 sprendimas jis gavo 4 registruotas siuntas. Pažymi, jog teismas savo sprendime daro nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) pašte buvusi registruota siunta pareiškėjui dėl teismo nenustatytų priežasčių nebuvo įteikta, kai tuo tarpu kitos registruotos pašto siuntos tuo laikotarpiu jam buvo įteiktos, o paštas nepateikė tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs priimti jam įteikiamą registruotą pašto siuntą. Mano, jog minėta išvada nepagrįsta, nes pareiškėjo pateikti vokai neįrodo pareiškėjo teiginių, jog jis pašto siuntas atsiima atvykęs į paštą. Remiasi Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir pažymi, jog vadovaujantis šia nuostata minėti 4 vokai galėjo būti įteikti pareiškėjui asmeniškai pasirašytinai arba paliekant pranešimą apie gautą siuntą ir pareiškėjui atvykus į paštą su gaunamųjų laiškų dėžutėje paliktu pranešimu įteikti pareiškėjui. Todėl daro išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjui adresuoti laiškai įteikiami jam pašte nepateikiant pranešimo apie gautas siuntas, o siejant su pareiškėjo asmeniu. Akcentuoja, kad paštas 2012 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. 3-1801 aiškiai nurodė, jog pareiškėjas neatvyko į paštą atsiimti siuntos, kuria buvo siunčiamas VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas.
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 64) prašo minėtojo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimas, kuriuo jam nebuvo atnaujintas terminas skundui paduoti, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tikina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog į bylą pateiktus 2011 m. gruodžio mėn. gautus 4 vokus jis pasiėmė kitur nei (duomenys neskelbtini) pašte. Pažymi, jog jam neaišku, kodėl atsakovas neįvertina aplinkybių, dėl to, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pardavė 2001 m. ir tuo adresu gyvenančio 2012 m. gegužės 8 d. V. B. pažymos, jog laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. jis nėra gavęs (duomenys neskelbtini) pašto pranešimų apie jo vardu gautų siuntų (duomenys neskelbtini) pašte buvimą bei to, jog 4 registruotas siuntas (duomenys neskelbtini) pašte jis atsiėmė be pranešimų K11.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Mokestinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjui skundo padavimo termino dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, pateikdamas skundą MGK, siekė apskųsti atsakovo VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-167, kuriuo centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė Utenos AVMI 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nurodyta papildomai į biudžetą sumokėti 20 918 Lt FAPM, 19769 Lt šio mokesčio delspinigių ir 6276 Lt šio mokesčio baudos, patvirtinti.
Bylos medžiaga taip pat rodo, jog centrinis mokesčių administratorius apie priimtą sprendimą mokesčių mokėtoją bandė informuoti 2011 m. lapkričio 28 d. registruota pašto siunta išsiųsdamas sprendimą pareiškėjo nurodytu adresu. AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. sausio 2 d. minėtą siuntą grąžino atgal VMI, nurodžius, jog ji neatsiimta.
Pareiškėjas savo ruožtu dėl VMI sprendimo skundą pateikė 2012 m. vasario 6 d. bei, kaip minėta prašė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti bei laikyti, jog VMI sprendimą jis gavo 2012 m. sausio 16 d. MGK ex officio 2012 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) paštą ir prašė nurodyti, kokiu būdu, minėta pašto siunta buvo pareiškėjui įteikta. AB „Lietuvos paštas“ MGK 2012 m. kovo 14 d. pažyma informavo, jog pareiškėjui siųsta siunta buvo gauta 2011 m. lapkričio 30 d. ir buvo pateikta pristatyti gavėjui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo rasti nepavyko, jam gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje paliktas pranešimas apie gautą siuntą, o gavėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui (bendrovėje nustatyta tvarka siuntos gavimo pašte saugomos 1 mėn.), grąžinta siuntėjui.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas faktiškai VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-167 gavo 2012 m. sausio 16 d. Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, jog jam neįteikta pašto siunta buvo grąžinta Inspekcijai ir prašydamas pakartotinai išsiųsti jam skirtą siuntą į (duomenys neskelbtini). Inspekcija šį prašymą tenkino ir išsiuntė pareiškėjui jo siekiamą sprendimą, kurį jis, kaip minėta, gavo 2012 m. sausio 16 d.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenų visetą bei įvertinęs proceso šalių argumentus, sprendė, jog pareiškėjas terminą skundui dėl VMI sprendimo MGK paduoti praleido dėl svarbių priežasčių bei jį atnaujino.
Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, su tokia pozicija nesutinka, teigdamas, jog terminas pareiškėjui buvo atnaujintas nepagrįstai, nes buvo prieita prie nepagrįstos išvados, jog pareiškėjo pateikti vokai įrodo jo teiginius, kad pašto siuntos pasiimti jis aktualiu laikotarpiu buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) paštą. Taip pat nurodo, jog, Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas ginčo pašto siuntos neatsiėmė, nes neatvyko į paštą, ką patvirtino ir AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. kovo 14 d. pažymoje, t. y. iš esmės dėl subjektyvių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, remiantis kuriais buvo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.
Mokesčių mokėtojo skundo Mokestinių ginčų komisijai pateikimo terminą numato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas, tačiau, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi patikrinti, ar terminas pareiškėjui atnaujintas pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių įstatymuose įtvirtinti terminai padeda įgyvendinti operatyvų mokestinių ginčų procesą, užtikrinti valstybės interesą gauti savo mokestines pajamas laiku ir nustatyto dydžio, tačiau kartu akcentuotina, jog šiame straipsnyje numatyti terminai yra atnaujinamieji. Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, yra garantuojama reali galimybė ginti savo teises, pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (MAĮ 152 str. 3 d.) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14–1670/05; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575– 367/2011). Teisėjų kolegija vertina, kad tokiu būdu yra užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–785/11).
Konkrečiu atveju iš bylos duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių aplinkybių, todėl pagrįstai konstatuota, kad tai laikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) pašte nuolat atsiimdavo registruotas pašto siuntas, įskaitant ir laikotarpį, kuomet paštui buvo atsiųstas VMI 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas. Šiuos savo teiginius pareiškėjas patvirtino rašytiniais įrodymais, t. y. pateikė duomenis apie keturių pašto siuntų atsiėmimą (duomenys neskelbtini) pašte (b. l. 39, 41 – 44). Be to, pareiškėjas taip pat pateikė įtikinimų paaiškinimų apie tai, jog adresu, kuriuo buvo siunčiamas pranešimas apie pašto siuntą, nebegyvena, kas suponuoja, jog jis jo vardu siųstų pašto pranešimų negaudavo. Paštas ar mokesčių administratorius savo ruožtu priešpriešinių įrodymų, bylojančių apie tai, jog pareiškėjas atsisakė priimti jam įteikiamą registruotą pašto siuntą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs minėtuosius įrodymus bei kitus bylos duomenis, sprendė, jog registruota siunta pareiškėjui nepristatyta dėl nenustatytų aplinkybių. Pagrįsta teigti, jog minėtos nenustatytos aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Būtent tokios nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nepavyko pareiškėjui laiku įteikti VMI sprendimo lėmė jo delsimą pateikti skundą dėl šio sprendimo, todėl buvo svarbios praleistam terminui atnaujinti.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjo pateikti vokai, bylojantys apie keturių pašto siuntų atsiėmimą (duomenys neskelbtini) pašte, neįrodo pareiškėjo teiginių, jog siuntas jis atsiimdavo atvykęs į paštą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog mokesčio mokėtojas ir mokesčio administratorius, ginčo nagrinėjimo teisme metu grįsdami skundą ar nuo jo gindamiesi, naudojasi proceso šalių teise teikti įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str., 57 str. 4 d.), o teismui tenka pareiga pateiktus įrodymus įvertinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–225/07, 2010 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 – 401/2010, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–662/11). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagal vidinį įsitikinimą, pareiškėjo teiginius, kuriuos jis pagrindė rašytiniais įrodymais, laikė labiau atitinkančiais tiesą, nei mokesčių administratoriaus įrodymais neparemtus kontrargumentus dėl aplinkybių, galėjusių lemti mokesčių administratoriaus sprendimo neįteikimą pareiškėjui.
Pastebėtina ir tai, jog esant abejonėms dėl prašymo atnaujinti terminą pagrįstumo, prašymas turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo tokio prašymo išnagrinėjimo priklauso mokestinio ginčo šalies – mokesčių mokėtojo teisų įgyvendinimas, be kita ko, ir teisminės gynybos principo įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį byloje Nr. A602-91/2013).
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis, o iš bylos duomenų matyti, jog jis savo teises gynė pakankamai aktyviai, todėl atsižvelgus į bylos duomenis bei įvertinus aplinkybes, lėmusias termino sprendimui apskųsti praleidimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, praleistasis terminas pareiškėjui buvo pagrįstai atnaujintas, o MGK 2012 m. kovo 22 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta minėtąjį terminą pareiškėjui atnaujinti – panaikintas.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, proceso teisės normų taip pat nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.