- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- eAS-378-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14330-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracija UAB "Prima Sensus
- Trečiasis asmuo
- "NEO GROUP"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti 2004 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T11-162 „Dėl UAB „Nemuno bangos grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtintą detalųjį planą dalyje dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste (toliau – ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo pagal 2016 m. birželio 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste kadastro duomenys, dalyje dėl papildomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo (įrašymo) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) 2016 m. birželio 27 d. Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą ir jo duomenis dalyje dėl žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (toliau – ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas).
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl NŽT sprendimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, o dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo atsisakė priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio nuostatomis konstatavo, kad patikslinto skundo dalis dėl NŽT sprendimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl priimtina. Vertindamas skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, teismas nustatė, kad nuo skundžiamo akto priėmimo dienos (2004 m. birželio 3 d.) iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 31 d.) praėjo daugiau nei 12 metų, o į administracinį teismą – daugiau nei 15 metų. Teismas pažymėjo, kad nei bendrosios kompetencijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nei pats pareiškėjas, gavęs 2018 m. kovo 7 d. teismo ekspertizės išvadą nesikreipė į Prokuratūrą dėl klastojimo fakto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl šis teismas, nepradėjęs net bylos nagrinėjimo, remtis civilinėje byloje atlikta ekspertize ir ją, skundo priėmimo stadijoje vertinti, neturi teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą ir, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo nepriimtas ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismo išvada, jog teismui nėra suteikta prerogatyva ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam naikinamajam terminui taikyti išimtis yra galimai nepagrįsta, nes ABTĮ numatyta, kad naikinamasis terminas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu. Todėl skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent teismui yra suteikta prerogatyva naikinamajam terminui taikyti išimtis.
2. Teismo išvada neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo klausimu, kurioje aiškinama, kad teismai iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą, ir išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl 10 metų naikinamojo termino administraciniams aktams ginčyti taikytinos tik toms teisinėms situacijoms, kai pareiškėjas į teismą kreipiasi praleidęs ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir prašo jį atnaujinti.
3. Pareiškėjui apie administracinio akto ydą – detalaus plano brėžinio (7923D-00-SDP-SPS-3) „Teritorijos užstatymo reglamentai“ suklastojimą tapo žinoma tik civilinėje byloje atlikus ekspertizę (2018 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-180) ir nepraleidus ABTĮ 29 straipsnyje numatyto 1 mėnesio termino buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku ir naikinamasis terminas neturėtų būti taikomas. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertize nustačius dokumento klastojimo aplinkybę ji pripažintina išimtine, kuri sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir dėl išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą.
4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui akcentavo, kad NŽT sprendimo teisėtumas saistomas su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, todėl šių aktų teisinis patikrinimas negali vykti skyrium. Teismas, skundo priėmimo stadijoje jau turėdamas akivaizdžius dokumento suklastojimo duomenis, turėtų taikyti ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį. Formali kliūtis – tik formalus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymas užkirstų kelią teisingumo vykdymui. Teismas, spręsdamas dėl NŽT sprendimo teisėtumo, neabejotinai turės pasisakyti ir dėl jo priėmimo pagrindo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo. Esant teismo ekspertizei ir akivaizdžiam dokumento klastojimui, teismas negalėtų tokiu dokumentu pateisinti NŽT sprendimo, nes aktui ginčyti suėjo 10 metų terminas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypą valdo civilinio nuomos sandorio pagrindu, pastatus – nuosavybės teise civilinio pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Nė viename iš dokumentų nėra nuorodos į tai, kad žemė suvaržyta Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašo panaikinti individualų administracinį aktą, kuris priimtas prieš 14 metų. Atsakovas, vadovaudamasis teismų formuojama praktika, pabrėžė, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas tam tikrų interesų gynimo procesas teisme, todėl teismas, priimdamas nutartį pagrįstai nustatė, kad praleistas 10 metų naikinamasis terminas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos ir tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas NŽT) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas NŽT mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, nes pareiškėjas kreipėsi praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas siekia panaikinti 2004 m. birželio 3 d. priimtą administracinį teisės aktą (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą), nuo kurio priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos 2017 m. spalio 31 d. praėjo daugiau nei 12 metų, o į administracinį teismą – daugiau nei 15 metų, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos, todėl pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo 10 metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, pabrėžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl termino eigos pradžios momento, praleisto termino atnaujinimo ir pan. šiuo atveju nėra reikšmingos, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai nevertintos, apeliacinės instancijos teismas dėl jų taip pat nepasisako.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.