Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prima Sensus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Prima Sensus“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės ir nuomininko teisių gynimo bei vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Neo Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimą dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančiam Duomenys neskelbtini mieste; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimą Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „dėl žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, nustatytu kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti nauji žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, kadastro duomenys dalyje dėl papildomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos įrašymo (nustatymo); pripažinti negaliojančiu Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą dalyje dėl žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančiam Duomenys neskelbtini mieste, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, kadastro duomenis dalyje dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos- XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos įrašymo (nustatymo), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, sprendė, jog ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, o nagrinėtinas administracine tvarka, kadangi ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ieškovė siekia teisės aktų nustatyta tvarka apginti suvaržytą įmonės nuosavybės teisę, kadangi ginčo žemės sklypo 2016-06-27 plane numatyta nauja specialioji žemės naudojimo sąlyga dengia ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dalyvaudama šiuose santykiuose valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Pažymėjo, jog ieškinyje keliamas ginčas yra civilinio teisino pobūdžio, nes susijęs su ieškovės nuosavybės teisių gynimu, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimą dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančiam Duomenys neskelbtini mieste; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimą Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „dėl žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, nustatytu kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti nauji žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, kadastro duomenys dalyje dėl papildomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos įrašymo (nustatymo); pripažinti negaliojančiu Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą dalyje dėl žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančiam Duomenys neskelbtini mieste, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini mieste, kadastro duomenis dalyje dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos- XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos įrašymo (nustatymo). Ieškinyje faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypo nuomotojas, tai yra Valstybė, vienašališkai pakeitė žemės nuomos sutarties sąlygas, taip apribodama ieškovės, kaip žemės nuomininkės, teises. Ieškovės reikalavimai iš esmės susiję su nuosavybės teisių gynimu. Nagrinėjant šį klausimą aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekli pozicija, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso, bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. T-60-2014, priimtą byloje Z. K. U. v. A. S. ir kt.; 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014, priimtą byloje O. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį Nr.T-119/2015, priimtą civilinėje byloje D. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą darytina išvada, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes ieškinio reikalavimais ieškovė iš esmės siekia apginti ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ir nutaręs atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.