Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-531/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
1A-58-531/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31573-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
Nuteistasis
K. A.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-531/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31573-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,nuteistajam K. A.,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 69 MGL (3 450 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir K. A. paskirta 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

Į K. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 14.20 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 12.04 val. (1 para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir K. A. paskirta galutinė 44 MGL (2200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti K. A. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

Iš K. A. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 133,10 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priverstinį nuvežimą ir po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra gėręs alkoholinių gėrimų, tyčia vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinio numerio ženklo, kurio VIN (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. nustatytas 2,46 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis K. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, bei netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pažymi, kad šiuo atveju nėra aiškus jo neblaivumo laipsnis būtent tuo metu kai jis vairavo automobilį. Atkreipia dėmesį, kad po to, kai pavairavo automobilį, jis dar išgėrė alkoholio, kas galėjo lemti didesnį alkoholio kiekį kraujyje ir tuo pačiu griežtesnę atsakomybę. Cituoja liudytojo V. S. parodymus ir teigia, jog jam keista, kaip šis liudytojas jį galėjo matyti iš 6 metrų atstumo. Paaiškina, kad minimas liudytojas galėjo girdėti, kaip jis neva kalba su kitu jaunuoliu tik tada, jei būtų buvęs namo kieme. Kitu atveju liudytojas niekaip negalėjo matyti, kaip jis neva svirduliuoja, girdėti, kad jo kalba nerišli ir t. t. Taip pat jam nesuvokiama, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apklausdami minėtą liudytoją, nesiaiškino, kurioje tiksliai vietoje jis buvo, kai neva jį matė svirduliuojantį ir girdėjo jį kalbantį. Taip pat nėra aišku, ar minimas asmuo matė jį važiuojantį link (duomenys neskelbtini) karjero. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) karjeras yra tikrai dideliu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Taip pat šiuo atveju neaišku, kodėl policijos pareigūnų bei liudytojo V. S. parodymai prieštaringi. Tai, kad jį V. S. atpažino iš fotonuotraukų yra procesinis pažeidimas, nes atpažinimą, jo nuomone, policijos pareigūnai privalėjo daryti ne iš fotonuotraukų, o gyvai, tuo eliminuojant galimybę jį apkalbėti. Cituoja liudytojų R. T. ir G. J. parodymus. Pasak abiejų policijos pareigūnų ir V. S., jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvių kalbos žodyną „nerišlus“ – tai nelogiškas, nenuoseklus, o „nekoordinuotas“ – išderintas, nesuderintas. Peržiūrėjus baudžiamojoje byloje esančius vaizdo ir garso įrašus aiškiai matyti ir tuo pačiu girdėti, kad jis kalba logiškai, nuosekliai, atsako į klausimus nesipainiodamas, jo kalba nuosekli, jokių išsiderinusių kūno judesių jis neatlieka. Iš to galima daryti išvadą, kad abiejų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti teiginiai apie jo neva nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius neturi jokio realaus pagrindo ir neatitinka tikrovės. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo V. S. parodymus. Pažymi, kad policijos pareigūnė G. J. teigia, kad ji neva jį matė visą laiką, visą laiką jį stebėjo 20 - 30 metrų atstumu. Atsižvelgiant į atstumą nuo lauke stovinčio automobilio iki namo, kur neva jis buvo sulaikytas – akivaizdu, kad policijos pareigūnė niekaip negalėjo jo visą laiką stebėti. Eidamas nuo automobilio, nematė jokių policijos pareigūnų. Namo parėjo nuo automobilio, su kuriuo važiavo, išgėrė alkoholio ir tik tada pamatė namo kieme esančią policijos pareigūnę. Nurodo, kad prašė policijos pareigūnų leisti pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau kai to paprašė, buvo skubiai sulaikytas, uždarytas į policijos pareigūnų automobilį ir pristačius į policijos komisariatą, uždarytas į areštinę, kur jam buvo duota užsidėti panaudota medicininė kaukė. Nesupranta, kodėl policijos pareigūnai išvežė iš namų, ne gatvėje, o prie pat namų valdos stovintį neregistruotą, praktiškai eisme negalintį dalyvauti lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ir dabar jis turi mokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą, asmeniškai jam, didelę pinigų sumą. Pabrėžia, kad ir pats nežino, koks buvo jo apsvaigimo laipsnis tuo metu kai važiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ prie namų, ne gatvėje, o asmeniniame, jo šeimai priklausančiame, lauke. Jis jautėsi gerai. Tik po kurio laiko, kai jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pradėjo jaustis truputį apsvaigęs. Mano, kad negali būti pripažintas kaltu, kai nėra aišku, kiek jis buvo apsvaigęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo metu. Šios aplinkybės nei policijos pareigūnai, nei teismas neišsiaiškino. Taip pat nebuvo aiškintasi, kiek jis konkrečiai išgėrė prieš sulaikymą ir kiek išgėrė būtent tada, kai parvairavęs automobilį grįžo namo. Pažymi, kad nėra teisininkas, teisme pripažino kaltę, nes policijos pareigūnai jam sakė, kad turi prisipažinti, tada viskas, pasak jų, bus gerai. Tai jį suklaidino.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad K. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors pateiktame apeliaciniame skunde K. A. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo neigia, tačiau ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

6.1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklaustas liudytojas V. S., kuris parodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas žmogų dėl automobilio detalės. Tai populiari vieta, kur prekiaujama padėvėtomis detalėmis. Posėdyje dalyvaujantis asmuo - nuteistasis, atvyko juoda mašina „(duomenys neskelbtini)“. Mašina buvo pasibaisėtinos būklės, be abiejų bamperių, valstybinių numerių, tačiau važiuoti važiavo, visi ratai buvo sveiki. Išlipus jaunuoliui iš mašinos, iš jo kalbos ir manieros jam kilo įtarimas, kad jis neblaivus. Nuteistasis atvažiavo plikas, be maikės, su šortais. Jis (K. A.) įėjo į namą, išėjo dviese, sėdo į mašiną. Už vairo sėdo, tas, kuris ir atvažiavo. Paaiškino, kad jis - V. S., buvo bendrame kieme, kur stovi du namai, bendras kiemas, šalia laužynas, yra bendras įvažiavimas. Pranešė policijai apie situaciją. 15 min. bėgyje jam paskambino, tikslinosi. Skambino į centrą, nurodė kryptį kur važiuoja automobilis. Nuvažiavo į tą pusę, kur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kaimo gilumą. Pažymėjo, kad policijos nesulaukė. Buvo apklaustas policijoje, jam buvo duotos kelios fotonuotraukos atpažinimui. Jis iš karto parodė asmenį, kurį matė ir kurį girdėjo kalbant. Iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 30-31 b. l.). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po maždaug 10 min. jam važiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir važiavo link (duomenys neskelbtini) kelio. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kaip tik tuo metu jam paskambino policijos pareigūnė, kuri klausė ar jis nemato minėto automobilio. Jis pasakė, kad minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) kaime ir gali važiuoti link (duomenys neskelbtini) kaimo.

6.2. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. S. atpažino K. A., kuris 2020 m. rugpjūčio 8 d. neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 34-36 b. l.).

6.3. Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13.21 val. buvo gautas pranešimas telefonu, jog maždaug prieš 10 min. iš kaimo link (duomenys neskelbtini) karjero juodos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių išvažiavo du neblaivūs vyrai (1 t., 69-73 b. l.).

6.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13.21 val. buvo gautas pranešimas, jog nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) karjero važiuoja „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių, kuria važiuoja du neblaivūs asmenys. Iš pradžių nuvyko į (duomenys neskelbtini) karjerą, bet ten nei vieno automobilio nepastebėjo. Važiuojant iš karjero kolegė G. J. paskambino pranešėjui, kuris nurodė, kad minėtas automobilis gali važinėti tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo. Todėl nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve ir ties namu (duomenys neskelbtini), pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) apie 13.45 val. laukuose šalia kelio pastebėjo važiuojančią pranešime nurodytą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos be valstybinių numerio ženklų. Tas automobilis važiavo lauku, kuris buvo nukultas. Pastebėjo, kad automobiliui sustojus, netrukus iš automobilio vairuotojo vietos šalinosi vaikinas. Pastebėjo, kad tas jaunuolis buvo pusnuogis, nebuvo apsirengęs viršutinių drabužių, jis buvo tik su šortais. Iš minėto automobilio vaikinas išlipo vienas. Kai tik pastebėjo pasišalinantį jaunuolį, iš karto sustabdė tarnybinę transporto priemonę ir šiek tiek pavažiavo atbuline eiga. Abu su kolege nuėjo link (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų namų, nes link to namo šalinosi minėtas jaunuolis. Pirmoji link to jaunuolio ėjo kolegė G. J.. Šalia įvykio vietos buvo sulaikytas aplinkybių aiškinimuisi minėtas jaunuolis. Nustatyta, kad tai K. A.. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bendraujant asmuo neneigė vairavęs, taip pat prisipažino esantis neblaivus. Per visą laiką iš minėto automobilio jokių kitų žmonių neišlipo ir apžiūrėjus automobilį jame taip pat kitų asmenų nerado (1 t., 39 - 40 b. l.).

6.5. Liudytoja G. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13.21 val. buvo gautas pranešimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) karjero važiuoja „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių, kuriuo važiuoja du neblaivūs asmenys. Norėdami sustabdyti nurodytą automobilį, važiavo link (duomenys neskelbtini) karjero, ten nei vieno automobilio nepastebėjo. Tada paskambino pranešėjui, pasiteiravo į kurią pusę nuvažiavo minėtas automobilis, klausė, ar jis pažįsta tą vairuotoją. Pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis gali važinėti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų. Jie nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) gatve. Baigiant pravažiuoti kaimą, javų ražienoje pastebėjo automobilį, kuris važiavo ražiena ir staiga padaręs posūkio lanką sustojo. Jie atvyko ir sustojo 13.31 val. Tada pamatė, kad iš automobilio per vairuotojo pusės dureles išlipo vaikinas. Jis buvo be maikutės ir ėmė eiti link kiemo ir ūkinių pastatų. Ji greitai išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo link jo. Jis nuo jos buvo apie 20 - 30 m atstumu. Jį visą laiką matė einantį priekyje. Tada jį pašaukė, paprašė, kad ateitų prie jų ir jis atėjo. Tada kartu nuėjo prie tarnybinio automobilio. Jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar jis vairavo transporto priemonę, aiškino, kad automobilis yra be jokių dokumentų, dėl to važinėja savo lauku, kur jo dėdė kulia javus. Jis aiškino, kad savo žemėje gali važinėti neturėdamas teisių ir būdamas neblaivus. Neneigė, kad vairavo automobilį. Tada jo pasiteiravo, kada jis vartojo alkoholį. Vaikinas nurodė, kad ką tik išgėrė. Todėl su kolega nusprendė, kad reikia palaukti 15 min., nes taip yra nurodyta alkotesterio naudojimo instrukcijoje. Pirmu pūtimu 14.07 val. K. A. buvo nustatytas 2,61 prom. girtumas, o antru - 14.27 val. nustatytas 2,49 prom. girtumas. Tada K. A. buvo sulaikytas (1 t., 51-52 b. l.).

6.6. Liudytojas D. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), kūlė javus. Į lauką atvažiavo apie 11.30 val. ir apsuko gal 2 ratus. Važiuodamas su kombainu trečią kartą, pamatė ražienoje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo tamsios spalvos, bet kieno - nežino. Dirbo toliau, kai pamatė, kad keliu atvažiuoja policijos pareigūnai. Prie automobilio jis tikrai nematė nei vieno žmogaus. Kas juo atvažiavo, tikrai negali pasakyti, ir tikrai nematė, kada tas automobilis atsirado ir sustojo ražienoje. Kai atvyko pareigūnai, matė, kad jie nuėjo į kiemą, kur gyvena K. A.. Nuo sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ iki namo, kur gyvena K. A., yra apie 30 m atstumas. Matė, kad pareigūnai su K. A. bendravo ilgą laiką. K. A. buvo apsirengęs šortais ir be marškinėlių. Tas javų laukas yra K. A. sesers namų valda (1 t., 45 - 46 b. l.).

6.7. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13.21 val. buvo gautas pranešimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) karjero važiuoja „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių, kuriuo važiuoja du neblaivūs asmenys. Tikrinant informaciją ir važiuojant (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) apie 13.45 val. laukuose nuo kelio pastebėjo važiuojančią pranešime nurodytą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos be valstybinių numerio ženklų. Pastebėjo, kad iš minėto automobilio, jam sustojus, iš vairuotojo vietos išlipo ir šalinosi vaikinas, kuris netrukus šalia įvykio vietos buvo sulaikytas aplinkybių aiškinimuisi. Nustatyta, kad tai K. A.. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bendraujant asmuo neneigė vairavęs automobilį, taip pat prisipažino esantis neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 2,61 prom. girtumas, o antru - 2,49 prom. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ VIN kodas (duomenys neskelbtini), ankstesni valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė išregistruota, techninė apžiūra ir draudimas negalioja (1 t., 1 b. l.).

6.8. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. K. A. pirmu pūtimu 14.07 val. nustatytas 2,61 prom., antru pūtimu 14.27 val. nustatytas 2,49 prom. girtumas (1 t., 82, 90 - 93 b. l.).

6.9. Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalia šios sodybos, pravažiavus kaimo ribas, dešinėje pusėje kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini), yra laukas su ražiena. 50 m atstumu nuo kelio krašto stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos. Tikrinant automobilio variklį jis buvo karštas. Matomas automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su protokolu pateiktos ir įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., 13 - 26).

6.10. Peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ ir tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad juose užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir K. A. pokalbis. Pokalbio metu policijos pareigūnui paklausus, ką K. A. daro, jis atsakė, kad „drasko“ mašiną po savo lauką. Nurodė, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnui pasakius, kad jam negalima važinėti, nurodė, kad po savo žemę jis važinėtis gali. Pareigūnas paaiškino, jog buvo pranešėjų, kurie matė, kad jis ir ne po savo žemę važinėjo. Taip pat į pokalbį įsijungė moteris (kaip vėliau nustatyta K. A. mama L. D.), kuri taip pat aiškino, jog K. A. važinėjo tik po savo žemę, ir kad ji paėmė automobilio raktelius. L. D. taip pat nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones K. A. neturi, alkoholį sūnus paskutinį kartą gėrė prieš 10 min. Atsižvelgiant į tai, jie nutarė palaukti 15 min., ir tik tada tikrinti girtumą. Be to, vaizdo įrašuose matyti kaip aptariamame lauke važinėja kombainas ir pjauna javus, kuriuos iš lauko išveža sunkvežimis. Minėti vaizdo įrašai be kita ko, yra aprašyti 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole (1 t., 59-62 b. l.).

7. Taigi, yra akivaizdu, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. K. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo būdamas neblaivus. Šį faktą patvirtina ne tik liudytojų V. S., G. J. ir R. T. parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, bet ir vaizdo įrašuose užfiksuotas K. A. ir policijos pareigūnų pokalbis, taip pat ir K. A. apeliacinio skundo argumentai. Atkeiptinas dėmesys, kad tiek minėto pokalbio su pareigūnais metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, K. A. teigė, jog važinėjo tik sau priklausančiame lauke, tačiau tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Kelių eismo taisyklių 14 punktas apskritai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones būnant neblaiviems. Be kita ko, pažymėtina, kad tą dieną tame lauke K. A. važinėjo ne vienas - jame buvo ir dirbo D. K., kuris kombainu pjovė javus, važinėjo kitos transporto priemonės. Taigi, K. A. tokiais savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems žemės ūkio technikos bei transporto priemonių vairuotojams. Liudytojas V. S. taipogi nurodė, kad matė kaip K. A. važinėjo ir šalia laužyno, į kurį jis įvykio dieną buvo atvykęs, esančiame bendrame kieme, su bendru įvažiavimu, taip pat ir gatvėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl šių liudytojo nurodytų aplinkybių, kadangi jo parodymai viso proceso metu buvo itin nuoseklūs ir dar kartą patikrinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, jog V. S. būtų turėjęs tikslą apšmeižti K. A., ar kaip nors kitaip jam pakenkti. Jie iki minėto susitikimo vienas kito net nepažinojo.

8. Pažymėtina, kad tiek kviesdamas policijos pareigūnus, tiek apklausų metu V. S. nurodė, kad K. A. automobilyje buvo ne vienas, tačiau šios jo nurodomos aplinkybės nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Policijos pareigūnai ražienų lauke išlipantį iš automobilio matė tik K. A.. Automobilio apžiūros metu joks kitas asmuo jame nebuvo rastas. Tačiau, vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti V. S. parodymus ir jais nesivadovauti, kadangi ji nėra esminė sprendžiant dėl K. A. kaltės. Be kita ko, neatmetama tikimybė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie apeliantą ir jo vairuojamą transporto priemonę pamatė tik lauke, K. A. V. S. matytą asmenį, jau buvo kažkur išlaipinęs.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo apklausta K. A. motina L. D. ir kaimynas A. M.. L. D. parodė, kad su kaimynu sėdėjo sodelyje, gėrė brendį, sūnus vaikščiojo po lauką, tada sėdo prie stalo, išgėrė 2 - 3 stikliukus 40 laipsnių stiprumo brendžio. Paaiškino, jog stikliukai maži, iki 30 gramų, išgėrė pilnus. Atvyko policijos pareigūnai ir K. A. išsivedė. Ji nuėjo paklausti, kodėl jis sulaikytas. Jai paaiškino, kad jis važiavo automobiliu. Prieš atvykstant pareigūnams, kiek ji matė, K. A. niekur nebuvo išvažiavęs. Prieš atvažiuojant policijai ji nematė, ką K. A. darė su mašina. Kai atvažiavo policija, mašina stovėjo už pirties, žolėje ir ražienoje - pusė žolės, pusė ražienos. Ji nematė, kad sūnus važinėtų ta mašina. Tą dieną, gal apie 12 val. jie pradėjo gerti brendį, jautėsi apspangusi, viso butelio neišgėrė, visko neprisimena. Netoli jų namų yra R., jis ardo mašinas, užsiima detalėmis.

10. Liudytojas A. M. parodė, kad eidamas pro šalį pamatė, kad sėdi kaimynė, viena gurkšnoja. Jis užėjo su alumi, ji gėrė brendį. K. A. nebuvo, gal buvo išvažiavęs. Tada atėjo, išgėrė 3 - 4 „čerkas“, ir atvažiavo pareigūnė. Ar K. A. buvo išvažiavęs iš kiemo, nematė. Mašina stovėjo už pirtelės, ar prie pirtelės. Paaiškino, kad kaime yra automobilių laužynas. Šalia jis gyvena. Yra bendras kiemas, bendras įvažiavimas.

11. Kaip matyti, minėtas liudytojas patvirtino aplinkybę, jog kiemas, kuriame V. S. matė važiuojantį K. A., yra ne privatus, o bendras, ir ten gali atvažiuoti pašaliniai asmenys. Teisėjų kolegija atmeta L. D. parodymus, jog K. A. niekur nebuvo išvažiavęs, kadangi jie prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad K. A. 2020 m. rugpjūčio 8 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Be to, vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip K. A. motina nurodo, kad jis važinėjo po savo lauką. Papildomai pažymėtina, kad abu minėti liudytojai įvykio dieną neneigė vartoję alkoholinius gėrimus, L. D. pripažino, jog jautėsi apsvaigusi ir visko neprisimena, kas tik dar labiau leidžia abejoti minėtomis jų nurodytomis aplinkybėmis.

12. K. A. pateiktame apeliaciniame skunde neneigia, jog įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau nurodo, kad šiuo atveju nėra aiškus jo neblaivumo laipsnis būtent tuo metu, kai jis vairavo automobilį. Atkreipia dėmesį, kad po to, kai vairavo, jis dar išgėrė alkoholio, kas galėjo lemti didesnį alkoholio kiekį kraujyje ir tuo pačiu griežtesnę atsakomybę. Iš liudytojų L. D. ir A. M. parodymų matyti, kad K. A. iki atvykstant policijos pareigūnams ir jį sulaikant, išgėrė 2 - 4 30 gramų stikliukus 40 laipsnių stiprumo brendžio. Pats K. A. nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokį alkoholio kiekį, pavairavęs automobilį išgėrė, tačiau minėtų liudytojų parodymų taip pat neginčijo. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. K. A. pirmu pūtimu 14.07 val. nustatytas 2,61 prom., o antru - 14.27 val. 2,49 prom. girtumas. Iš liudytojos G. J. parodymų bei vaizdo įraše užfiksuoto K. A. pokalbio su policijos pareigūnais matyti, kad K. A. pripažinus, kad jis ką tik vartojo alkoholį, pirmą kartą pūsti į alkotesterį jam buvo duota tik po 15 min, kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija. Antras pūtimas, kaip matyti, buvo darytas dar po 20 min. Įvertinus šias aplinkybes bei nustatytą K. A. neblaivumo laipsnį, yra mažai tikėtina, kad vos nuo keleto stikliukų brendžio, praėjus 35 min, kuomet buvo atliekamas antrasis pūtimas, K. A. galėjo būti nustatytas beveik 1 prom. didesnis girtumo laipsnis, nuo kurio asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviam (nuo 1,51 prom.). Be kita ko, kaip matyti, antruoju pūtimu jo girtumo laipsnis sumažėjo vos 0,12 prom., kas tik patvirtina, jog keli stikliukai brendžio šiuo atveju jo atsakomybės griežtumui neturėjo lemiamos reikšmės. Taigi, būtent baudžiamoji teisena jo atžvilgiu buvo pradėta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta K. A. apeliacinio skundo teiginius, kad jis prašė leisti pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau kai jis to paprašė, buvo skubiai sulaikytas, kadangi byloje nėra jokių tokio prašymo egzistavimą patvirtinančių įrodymų.

13. Taip pat apeliantas, siekdamas paneigti savo kaltę, ginčija liudytojų G. J., R. T. ir V. S. parodymus bei surašytame tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, dėl jo nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Tai, jo manymu, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, atsižvelgiant į minėtą K. A. nustatytą girtumo laipsnį, nėra laikytina esmine ir išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nekeičia. Be to, teismas nevertina asmenų neblaivumo fakto pagal kitų asmenų individualų supratimą.

14. K. A. apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog V. S. jį atpažino iš nuotraukų, yra procesinis pažeidimas, nes atpažinimą policijos pareigūnai privalėjo daryti ne iš fotonuotraukos, o gyvai. BPK 192 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi, apeliantas yra teisus, teigdamas, kad šiuo atveju parodymas atpažinti iš nuotraukų galėjo būti daromas tik tuo atveju jei būtų buvę nustatyta, kad jo su kitais asmenimis parodyti nėra galimybės, ko šiuo atveju, pagal bylos duomenis nebuvo. Tačiau šio procesinio veiksmo ydingumas nelaikytinas esminiu bei sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nuosprendį, kadangi, kaip matyti, tai nėra vienintelis K. A. kaltę patvirtinantis įrodymas. Be to, manytina, kad šiuo atveju atpažinimas iš nuotraukų buvo atliekamas, siekiant apsaugoti V. S. nuo galimų neteisėtų K. A. veiksmų, kadangi būtent jis iškvietė policijos pareigūnus.

15. Iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad K. A. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus tai, kad šis nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tai, kad K. A. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtas nuobaudas įvykdė ir galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, taip pat tai, jog praeityje nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, yra teistas, teistumas išnykęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nusprendė skirti 69 MGL dydžio baudos bausmę. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi, ir K. A. paskirta 46 MGL dydžio bauda. Kaip matyti, K. A. pateiktame apeliaciniame skunde savo kaltę ėmė neigti. Be kita ko, nagrinėjant jo apeliacinį skundą buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas – apklausti liudytojai A. M., L. D., taip pat V. S.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliacinio skundo dėl minėto nuosprendžio neteikė, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu neprašė griežtinti K. A. paskirtos bausmės, apelianto padėties teisėjų kolegija neblogina, ir šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio nekeičia. K. A. paskirta bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga.

16. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo K. A. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu ir uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimo matyti, kad vadovaujantis BPK 91 ir 92 straipsniais, buvo nutarta perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), iki atskiro ikiteisminio tyrimo tyrėjo, prokuroro ar teisėjo nurodymo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ VIN kodas (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš K. A. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nusprendė priteisti 133,10 Eur už minėto automobilio priverstinį nuvežimą ir po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. K. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju jam nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai išvežė iš namų ne gatvėje, o prie pat namų valdos stovintį neregistruotą, praktiškai eisme negalintį dalyvauti lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar jis turi mokėti už jo nuvežimą ir saugojimą, jam asmeniškai didelę pinigų sumą. Apeliantui išaiškintina, jog šiuo atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, t. y. be šios transporto priemonės, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti. Ji buvo reikšminga aptariamai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl ją buvo būtina paimti saugojimui. Kadangi, automobilio laikyti prie bylos nebuvo galimybės, jį, vadovaujantis BPK 92 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai buvo nutarta perduoti į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai minėto automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas nusprendė pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti būtent iš K. A. (BPK 103 straipsnio 5 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Jos yra pagrįstos ir adekvačios, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

18. Dėl kitų K. A. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo laikymo areštinėje sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas priimamoje nutartyje nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė