Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, nepilnamečių L. B. ir E. B., atstovaujamų įstatyminės atstovės mamos M. J., ieškinį atsakovui V. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo jiems įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini)yra ieškovės M. J. ir atsakovo V. B. vaikai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena atskirai. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove mama M. J. pagal jos gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini) Atsakovo tiksli gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra žinoma. Pasak ieškovės, atsakovas dirba Švedijoje. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovas deklaravo gyv. vieta adresu (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta,jog atsakovas nuo 2018 m. liepos mėnesio prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų nelanko, su nepilnamečiais vaikais nebendrauja. Visa išlaikymo našta tenka ieškovei.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikai gyvena šiuo metu ir su kuo jie gyvena, kokia yra vaikų nuomonė su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi.

Iš ieškovės parodymų, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m.sausio 6 d. išvados, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su mama ieškove, jos mamai priklausančiame dviejų kambarių bute adresu(duomenys neskelbtini). Butas su visais patogumais, nepilnamečiai vaiakai gyvena viename kambaryje su mama. Namuose yra visi reikalingi vaikų poreikiams tenkinti baldai, namų apyvokos daiktai, mokymo ir ugdymo priemonės. Ieškovės namuose nepilnamečiams vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Iš nepilnametės L nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad ji nori nori gyventi su mama, broliu ir močiute. Megaitė su tėčiu negyvena nuo to laiko, kai grįžo į Lietuvą. Norėtų bendrauti su tėvu, tačiau jis nebendrauja. M. E. dėl amžiaus nuomonės nepareiškė. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl vaikų bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Kaip jau buvo nurodyta, nepilnamečiai vaikai L. B. ir E. B., yra ieškovės nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena tik su mama. Tėvas su vaikais nebendrauja. Per visą minimą laikotarpį tik vieną kartą bendravo per socialinius tinklus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė nedraudžia ir nedraus atsakovui bendrauti su vaikais. Tačiau kaip matyti iš bylos, atsakovas yra nusišalinęs nuo jų priežiūros ir auklėjimo, tarp nepilnamečių ir jų tėvo šiuo metu galimai emocinis ryšys yra nutrūkęs. Iš vaikų nuomonės (nepilnametės Lėjos) išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametė sutiktų bendrauti su tėvu tik jis ,,ją yra užblokavęs ir ji negali prisiskambinti‘‘.

Teismas, atžvegdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia vaikų interesų ir ji nustatytina, patikslinant, kad ši bendravimo tvarka taikoma atsakovui grįžus į Lietuvą, esant vaikų sutikimui ir pranešant iš anksto apie ketinimą bendrauti. Nustatytina tokia atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:

1) V. B., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi E. B., gim. (duomenys neskelbtini):

1.2) Kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val. su teise dukrą ir sūnų pasiimti su savimi per naktį. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. Vaikus pasiimant ir grąžinant iš/ į jų gyvenamosios vietos;

1.3.) Nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikai patys to nori;

1.4.) Nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su vaikų mama M. J..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinėje išvadoje teigiama, jog toks ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra tinkamas bei nepažeidžia tėvo teisių dalyvauti vaikų gyvenime.

Pažymėtina, kad, atsakovui sustiprinus ryšį su vaikais ar kitaip pasikeitus teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, ši tėvo ir vaikų bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu arba teismo tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atsižvelgia į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba. Pargyvena iš gaunamų pašalpų. Jos mėnesio gaunamos pajamas sudaro 489,92 Eur. Kaip matyti iš pateiktos pažymos apie pajamas, ieškovei kiekvieną mėnesį yra mokama 222,40 Eur išmoka vaikams bei 267,52 Eur socialinė pašalpa. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad materialiai jai padeda artimieji, mama, brolis, ji padeda mamai kepti tortus, broliui padeda autosalone valyti mašinas, dar kartais dirba aukle. Todėl jos mėnesio pajamos sudaro apie 580 Eur. Be artimųjų paramos ir atsitiktinių darbų auginti ir išlaikyti vienai du vaikus būtų sunku. Ieškovė savo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturi, gyvenai mamai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu jis šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Iš viešųjų registrų taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė-automobilis AUDI A6 WW AUDI S6. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas. Pasak ieškovės, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Vertinant nepilnametės dukros L. B. poreikius, nustatyta, kad dukra yra 8 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 kalėje, taip pat lanko dailės bei molio būrelius, prailgintą grupę. Ieškovės duomenimis, mergaitei prailgintoje grupėje nėra skiriamas nemokamas maitinimas, todėl į mokyklą tenka įdėti sumuštinį, jogurto. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad nepilnametės dukros būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia apie 800 Eur. Iš mėnesio išlaidų vaiko poreikiams lentelės matyti, jog maistui reikalinga apie 232,50 Eur, dienpinigiai mokyklai - 138 Eur, ugdymo priemonėms – 50 Eur, pramogoms, popamokinė veikla – 100 Eur, higienos reikmenims – 50 Eur, skalbimo priemonėms – 20 Eur; medikamentams – 30 Eur, telefono sąskaitos papildymui – 15 Eur, kurai – 60 Eur; 160 Eur – rūbams, avalynei, sporto būrelio aprangai, inventoriui, 20 Eur sporto būreliui, 50 Eur mokymo, ugdymo priemonėms, 30 Eur ekskursijoms, kitoms pramogoms, 40 Eur – komunaliniams mokesčiams.

Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, jog nepilnamečio sūnaus E poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia apie 480 Eur. Vaikas 5 metų, darželio nelanko, turi sveikatos problemų, gimęs neišnešiotas, 700 g, todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra, maistas, maisto papildai, nakčiai sauskelnės. Iš mėnesio išlaidų vaiko poreikiams lentelės matyti, jog maistui reikalinga apie 155 Eur, pramogoms, žaislams, aprangai – 30 Eur, higienos reikmenims – 60,50 Eur, rūbams – 120 Eur, medikamentams – (ligos atveju), vitaminams, papildams – 30 Eur, skalbimo priemonėms – 20 Eur, kuras (vykimas į gydymo įstaigas, į renginius) - 60 Eur.

Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra neprotingos ar per didelės.

Tačiau teismas sprendžia, jog šiuo metu šalių dukros bei sūnaus būtiniems poreikiams maistui, aprangai, sveikatai, medicininiams poreikiams, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai apie 1082 eurų (dukrai 611 Eur, sūnui - 471 Eur) suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, augtų sveikoje bei saugioje aplinkoje išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jų fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti vaikams išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad vaikai nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nustatyta, kad valstybė kiekvieną mėnesį ieškovei moka kiekvienam vaikui po 111,20 Eur išmoką vaikui. Teismo nustatyta jog vaikams skirtina reikalingo išlaikymo suma mažintina 222,40 Eur išmoka.

Dukros ir sūnaus išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis, nes nėra žinoma atsakovo materialinė padėtis. Tikėtina, jog atsakovas dirba ir uždirba užsienio valstybėje pakankamas pajamas kad galėtų prisidėti prie savo nepilnamečių, paramos reikalingų vaikų išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Taigi teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovas Lietuvoje šiuo metu nedirba, kad jo pragyvenimo išlaidos užsienyje tikėtinai yra didesnės nei būsto išlaikymas Lietuvoje, leidžia daryti išvadą, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams principo, tačiau taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvai negali teikti vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo.

Sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo galimybės, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pasisako, kad tenkinti ieškovės reikalavimą visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos prašomo išlaikymo dydžio būtinumą (nepateikė duomenų, jog sūnus lankosi gydymo įstaigoje dėl sveikatos problemų, nepateikė nors preliminarių įrodymų, kad maistui ieškovė išleidžia 387,50 Eur, nepateikė įrodymų, jog būreliai mokami ir kt.). Tačiau yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę priteisti aukščiau teismo nustatytą materialinį išlaikymą vaikams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie dukros minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti po 250 Eur per mėnesį (611.20 -111,20 = 500÷2=250), sūnus išlaikymui po 180 Eur per mėnesį (471,20 Eur -111,20 = 360÷2=180) periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas, nes neįrodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui būtų reikalinga skirti daugiau nei 700 Eur suma per mėnesį ir atsakovas turėtų pareigą mokėti po 372 Eur išlaikymą. Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Taip pat nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo V. B. priteistas materialinis išlaikymas L. B. poreikiams tenkinti po 372 Eur, E. B. poreikiams tenkinti po 185 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. gruodžio 1 d. iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Kadangi byloje nustatyta, jog nutartis nebuvo vykdoma, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes šiuo sprendimu išlaikymas vaikams priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t,.y nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. iki 2021 m. gruodžio 1 d., už 36 mėnesių laikotarpį, t.y. 14 400 Eur įsiskolinimo, skaičiuojant į mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.).

Ieškovės ir atsakovo dukra gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus E. B. gimęs (duomenys neskelbtini)Byloje nustatyta, jog šeima kartu nebegyvena nuo 2018 metų liepos mėnesio. Vaikai nuo šios datos iki ieškinio pateikimo teismui dienos visada gyveno tik su mama, jos išlaikomi. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė vaikams išlaikymą kas mėnesį. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2018 m. liepos mėnesio iki ieškinio padavimo dienos – 2021 m. gruodžio 1 d., vaikams būtų teikęs išlaikymą ir kita forma, tai yra pirkęs jiems maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų vaikų poreikių tenkinimo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovo dukrai mokėtina išlaikymo suma yra 250 Eur per mėnesį, sūnaus – 180 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaikų poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti prašomą per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną.

Teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo vaikų poreikius iki ieškinio padavimo atitinka ieškovės prašoma suma - dukrai L 200 Eur bei atitinkamai sūnui E 200 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos tai yra nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., viso 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.). Vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jų mama M. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio ir visų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už neturtinį reikalavimą, taikant indeksavimą priteistinas 85 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą); už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 430 Eur (430 Eur × 12 mėnesių = 5160 Eur × 3 % = 155 Eur × 75 % = 116 Eur ); 324 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą (14400× 3 % = 432 Eur × 75 % = 324 Eur). Viso – 525 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2021 m. lapkričio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (8.3.Mr) TP-21-T-1355-10550, pagrindu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. pažymos Nr. (12.34Mr) PT -1461 matyti, kad valstybės išlaidos byloje už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 310 Eur. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 310 Eur ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, t.y. vaikų mama M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

V. B., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. B. ir sūnumi E. B.:

- kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val. su teise dukrą ir sūnų pasiimti su savimi per naktį. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. Vaikus pasiimant ir grąžinant iš/ į jų gyvenamąją vietą;

- nepilnamečių vaikų L. B. ir E. B. tėvas V. B. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikai patys to nori;

- nepilnamečių vaikų L. B. ir E. B. tėvas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su vaikų mama M. J..

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gruodžio 1d. iki vaikų pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 20 dienos į AB SWEDBANK esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14400 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo V. B. priteistą materialinį išlaikymas L. B. poreikiams tenkinti po 372 Eur, E. B. poreikiams tenkinti po 185 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. gruodžio 1 d. iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bankas; LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank, a/s, Lietuvos filialas; LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.