Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-957-254/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
e2S-957-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04354-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
M. Č.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Imber“
Trečiasis asmuo
J. Č., L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-957-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04354-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Č. atskirąjį skunda? dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“ dėl sandoriu? pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys J. Č., L. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. rugsėjo 7 d., 2011 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 3 d. UAB ,,Imber” neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. balandžio 4 d. prokūras.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė ieškovui M. Č. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti, kokias ieškovo teises pažeidžia nurodomi akcininku? susirinkimo sprendimai bei kokias teisines pasekmes ieškovui sukels 2011 m. – 2012 m. priimtu? sprendimu? pripažinimas negaliojančiais. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. ir J. Č. turtiniai ginčai bei turto padalinimo klausimai buvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, ginčai dėl ieškovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų taip pat buvo sprendžiami teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Atskirajame skunde ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Ieškovo ieškinio dalykas (reikalavimai) ir pagrindas yra tinkamai suformuluoti. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2011 m. – 2012 m. J. Č. ir L. V. balsais priimtus UAB „Imber“ akcininkų sprendimus. Pareikštų reikalavimų tenkinimas šalims sukels materialinio teisinio pobūdžio pasekmes (ab initio negalios neteisėti akcininkų sprendimai ir išnyks už tai jų teisinės pasekmės), todėl tokie reikalavimai nagrinėtini teisme. Ieškinyje taip pat aiškiai nurodyta, jog 2011 m. – 2012 m. J. Č. ir L. V. balsais priimti UAB „Imber“ akcininkų sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jie priimti nesant kvorumo (L. V. tuo metu nebuvo UAB „Imber“ akcininke – pripažinta, jog ji sudarė apsimestinę akcijų pirkimo sutartį).

3.2. Ieškinio pagrindas skiriasi nuo ankstesnėse bylose nagrinėtų ieškinių. Šioje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad L. V. nebuvo UAB „Imber“ akcininke ir negalėjo priimti sprendimų bendrovės akcininkų susirinkime, nes ji sudarė apsimestinę akcijų pirkimo sutartį. M. ir J. Č. ištuokos byloje buvo sprendžiami tik su jų santuokinio turto padalinimu susiję klausimai. Byloje dėl ieškovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų nebuvo sprendžiama dėl UAB „Imber“ akcininkų sprendimų teisėtumo ryšium su kvorumo nebuvimu dėl L. V.

3.3. Esant aiškiam ieškinio pagrindui ir dalykui, teismui nebuvo pagrindo įpareigoti ieškovą šalinti tariamus ieškinio trūkumus. Skundžiama nutartimi be teisėto tikslo neproporcingai ribojama ieškovo teisė į teismą.

3.4. Ieškovas yra UAB „Imber“ akcininkas, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-415-877/2019. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 10 dalį, ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys. Įstatymas expressis verbis nustato akcininko teisę skųsti bendrovės organų sprendimus, todėl akcininkas laikytinas turinčiu teisinį suinteresuotumą bendrovės organų sprendimų teisėtumu. Antra, ieškovas kaip UAB „Imber“ akcininkas yra suinteresuotas, kad bendrovė būtų tinkamai valdoma. Ieškovas turi teisę skųsti bendrovės organų sprendimus, kurie jo nuomone, yra neteisėti.

3.5. Nutartyje neįvertinta, kad panaikinus ginčijamus sprendimus bus apgintos ieškovo kaip UAB „Imber“ akcininko teisės ir teisėti interesai. Skundžiamų UAB „Imber“ akcininkų sprendimų panaikinimas, atsižvelgiant į jų turinį, sukels konkrečias teisines pasekmes ieškovui ir pačiai bendrovei. Pirma, vienu iš skundžiamų sprendimų pakeisti UAB „Imber“ įstatai, įvedant kiekybinio atstovavimo taisyklę (sutartis turi pasirašyti direktorius ir prokuristas). Ieškovas neturėjo galimybės balsuoti priimant šį sprendimą, nors jam priklausančios akcijos suteikia lemiamą įtaką priimant atitinkamą sprendimą. Kiekybinio atstovavimo taisyklė apsunkina įmonės valdymą. Antra, pagal skundžiamus sprendimus, L. V. šiuo metu eina prokuristo pareigas. Ieškovas neturėjo galimybės balsuoti priimant šį sprendimą, nors jam priklausančios akcijos suteikia lemiamą įtaką, priimant atitinkamą sprendimą. Minėta, kad prokuristas dalyvauja sudarant sutartis. Tenkinus ieškinį, L. V. netektų šių pareigų. Trečia, pagal skundžiamus sprendimus, J. Č. šiuo metu eina direktoriaus pareigas. Ieškovas neturėjo galimybės balsuoti, priimant šį sprendimą, nors jam priklausančios akcijos suteikia lemiamą įtaką priimant atitinkamą sprendimą. Minėta, kad direktorius vadovauja bendrovės veiklai. Tenkinus ieškinį, J. Č. netektų šių pareigų. Akivaizdu, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų pašalinti neteisėti UAB „Imber“ valdymo organų pakeitimai ir tokiu būdu būtų apgintos ieškovo kaip bendrovės akcininko teisės. Būtent to ir siekia ieškovas. Ieškovas siekia teisėtomis priemonėmis apginti savo kaip akcininko pažeistas teises, todėl jo ieškinys priimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

5. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad ieškovas M. Č., būdamas atsakovės ,,Imber” akcininku, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis septynis UAB ,,Imber” neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus ir dvi prokūras. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-415-887/2019 patvirtina, jog L. V. niekada nebuvo UAB ,,Imber” akcininke, todėl visi akcininkų sprendimai, kuriuos priimant dalyvavo L. V., atitinkamai jos išduotos prokūros, yra negaliojantys. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pagrįsti, kokias ieškovo teises pažeidžia ginčijami sprendimai ir kokias teisines pasekmes sukels jų panaikinimas. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad jo pateiktas ieškinys yra su trūkumais, kadangi iš aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo aišku, ko siekia ieškovas, todėl toks ieškinys priimtinas ir nagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

7. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

8. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas užtikrina koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, tačiau jis neturi būti kliūtimi asmeniui kreiptis į teismą (CPK 5, 7 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą) – prašė pripažinti konkrečius septynis neeilinių akcininkų susirinkimų sprendimus ir dvi išduotas prokūras negaliojančiais. Taip pat aiškiai išdėstė ir faktinį ieškinio pagrindą – J. Č. ir L. V. balsais priimti UAB „Imber“ akcininkų sprendimai yra neteisėti, nes jie priimti nesant kvorumo (L. V. tuo metu nebuvo UAB „Imber“ akcininke). Ieškovas nurodo, kad tokie reikalavimai nebuvo sprendžiami ir tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nei santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-415-887/2019, nei civilinėje byloje dėl direktoriaus atleidimo iš pareigų Nr. 2-13871-894/2017. Ieškovas 15 punkte pažymėjo, kad ginčijami visuotinio susirinkimo sprendimai priimti esant esminiam procedūriniam pažeidimui (susirinkime nedalyvavo 50 proc. akcijų turintys akcininkai), nes jo nesant galėjo būti nepriimti ginčijami sprendimai (nedalyvavusių akcininkų valdomos akcijos jiems suteikia lemiamą įtaką susirinkime priimamiems sprendimams). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra įgijęs akcininko statusą, kuris suteikia jam teisę ABĮ 19 straipsnio 10 d. pagrindu reikšti ieškinį (20 punktas),

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas ieškinys atitinka imperatyvius reikalavimus: nurodyti aiškų ieškinio dalyką ir pagrindą. Pastebėtina, kad atskirai ieškinyje nurodyti, kokias teisines pasekmes ieškovui sukels jo ieškinio patenkinimas, teisės normos, reglamentuojančios šalių pateikiamų procesinių dokumentų turinį, nenumato. Todėl konstatuotina, kad teismo nurodyti ieškinio trūkumai neatitinka ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties.

11. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009). Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

12. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė nepagrįstą teismo nutartį, kuri naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tai ieškovo ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo M. Č. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė