Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui D. G. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis CPK 427 straipsnio 2 dalyje, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovą informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Teisingumo ministerijos administravimo departamento finansų skyrius D. G. vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 579,24 Eur žalos atlyginimo, vėliau D. G. Teisingumo ministerija pakartotinai išmokėjo 579,24 Eur žalos atlyginimo (2020-06-11 pažyma dėl apmokėjimo D. G. Nr. 5R-392). 2020-05-22 Teisingumo ministerija išsiuntė D. G. raštą dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, kuriuo nurodė, kad atsakovas du kartus gavo neturtinės žalos atlyginimą, todėl privalo nepagrįstai gautas lėšas, t. y. 579,24 Eur grąžinti Teisingumo ministerijai, nes šie pinigai gauti be teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei būtų grąžinęs nepagrįstai gautus pinigus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.237 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktą). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Nagrinėjamu atveju iš LITEKO esančių duomenų yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama teismo sprendimą, 2012-11-22 išmokėjo 579,24 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas 2012-09-28 pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-02-21 nutartimi administracinėje byloje Nr (duomenys neskelbtini) atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-03 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė 2013-03-26 atsakovui pakartotinai išmokėjo 579,24 Eur žalos atlyginimo, dėl ko atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 579,24 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistina be teisinio pagrindo gauta 579,24 Eur suma.

Vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-03-26, t. y. nuo dienos, kai atsakovui buvo antrą kartą pervesta 579,24 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas, gavęs teismo priteistą žalos atlyginimo sumą žinojo arba turėjo ir galėjo suprasti, jog ta pati suma sumokėta antrą kartą, t. y. nepagrįstai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už be pagrindo įgytą 579,24 Eur sumą nuo momento, kai asmuo sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą, t. y. nuo 2013-03-26, iki 2020-06-11, kuomet teismui buvo pateiktas ieškinys. Už minėtą laikotarpį ieškovės paskaičiuotos ir iš atsakovo priteistinos 209,63 Eur dydžio palūkanos.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 788,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-07-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 18 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 209,63 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 788,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-07-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 18 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.