- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-984-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05686-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto 11-ajame notarų biure sudaryto sandorio – paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. IJ-1225, dalis, kuria pareiškėja dovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo J. J. mirties, yra niekinė ir negaliojanti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti pareiškimą pagrindas taikomas ir tuomet, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pasirenka netinkamą teiseną, pvz. kreipiasi su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, supaprastinto proceso tvarka, dokumentinio proceso tvarka ar pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, nors toks pareiškimas turi būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškimo pagrindą ir dalyką, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareiškėja su tokiais reikalavimais turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pareiškėja teikė pareiškimą, o ne ieškinį.
1.2. Pareiškime nurodyti faktai yra ir įrodomieji, ir juridiškai reikšmingi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pareiškėja likus dienai iki paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, jie nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsisako priimti pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškimo pagrindą ir dalyką, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareiškėja su tokiais reikalavimais turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o pareiškime nurodyti faktai yra ir įrodomieji, ir juridiškai reikšmingi.
9. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016 m. vasario 19 d. sudaryto paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. IJ-1225, dalis, kuria pareiškėja dovanojo savo motinai paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo mirties, yra niekinė ir negaliojanti. Taigi, pareiškėja siekia įrodyti niekinio sandorio faktą, tačiau su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes ji gali įrodinėti tik reikšdama ieškinį, nes tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Nors teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), tokia teismo teisė (ir pareiga) gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jei konkretaus sandorio teisėtumo vertinimas patenka į ieškiniu apibrėžtą ginčo dalyką, t. y. šio sandorio vertinimas yra būtinas siekiant išspręsti ieškovo byloje pareikštą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022).
11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus pareiškėjos argumentus apie atsisakant priimti pareiškimą pažeistas procesinės teisės normas, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas, nes nėra kasacinės instancijos teismo išaiškinime išvardytų visų aplinkybių, būtinų nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsniu ir jame nurodytais atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindais.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas turėtų nurodyti pareiškėjai pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Visgi šiuo atveju nustatyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebūtų tikslingas ir neatitiktų savo paskirties, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ir paties pareiškimo matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 buvo atmestas ieškovės R. P. ieškinys, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį, kuria R. P. dovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi Nr. 3P-75/2018 atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-823-601/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties negaliojimo jau yra išnagrinėtas ieškinio teisenos tvarka. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas ginčas, įgyja res judicata galią, t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Vien pareiškėjos nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, jos nepasitenkinimas galutiniu išnagrinėtos bylos rezultatu negali būti pagrindas pakartotinai kreiptis į teismą, prašant tą patį klausimą išnagrinėti ypatingąja teisena, nors, kaip minėta, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti jį priimti.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.