Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – AB „Swedbank“, N. J.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, kreipėsi į teismą su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo, prašydamas vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi pakeisti išieškotoją pagal 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą iš AB „Swedbank“, į.k. 112029651, į UAB „Gelvora“, į.k. 125164834. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K. 2012 m. gegužės 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. J. pradinio išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, o 2013 m. vasario 22 d. jis su pradiniu išieškotoju sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido naujajam išieškotojui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas teismo prašo pakeisti išieškotoją pagal 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą iš AB „Swedbank“ į UAB „Gelvora“. Kauno apylinkės teisme 2013 m. balandžio 29 d. gautas UAB „Gelvora“ pranešimas, kuriuo informuojama, kad pagal Kauno m. 9-ojo notarų biuro išduotą 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1474 vykdomoji byla nei vienoje antstolio kontoroje nėra pradėta, vykdomojo įrašo originalas yra pas naująjį išieškotoją.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi pakeisti išieškotoją pagal 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą iš AB „Swedbank“ į UAB „Gelvora“, nustatė, kad Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės D. K. 2012 m. gegužės 24 d. vykdomasis įrašas Nr. 1474 nėra pateiktas antstoliui vykdyti, jis yra pas naująjį išieškotoją UAB „Gelvora“, tuo tarpu CPK 596 straipsnis reglamentuoja procesinį teisių perėmimą vykdymo procese. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra teisiškai reikšminga nustatyti, su kokiais juridiniais faktais pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejama vykdymo proceso pradžia, ar vykdomojo dokumento išdavimo pakanka vykdymo procesiniam santykiui atsirasti. Pagal CPK 586 straipsnį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 1, 3 dalys). Sistemiškai aiškinant CPK VI dalyje įtvirtintas procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, konstatuotina, kad vykdymo proceso pradžia, o kartu ir vykdymo procesinio teisinio santykio atsiradimas siejami su keletu veiksmų – juridinių faktų, t.y. juridinių faktų sudėtimi. Tokiais juridiniais faktais – veiksmais pripažintini vykdomojo rašto ar kito vykdomojo dokumento išdavimas, jo pateikimas ir priėmimas vykdyti. Tik esant visiems šiems juridiniams faktams teisėtai gali prasidėti vykdymo procesas. Tokį CPK normų aiškinimą ir taikymą pripažįsta ir teisės doktrina (Višinskis V., Stauskienė E. „Teismo išduodami vykdomieji dokumentai“, Jurisprudencija, 2007 11(101); 58-65). Teismų praktiką, kad CPK normos vykdymo proceso pradžią sieja su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui, formuoja ir kasacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2004). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės D. K. 2012 m. gegužės 24 d. vykdomasis įrašas Nr. 1474 nėra pateiktas ir priimtas vykdyti antstolio kontoroje, laikytina, kad minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo procesas nėra pradėtas. Teismui konstatavus, kad Kauno m. 9-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. vykdomojo įrašo Nr. 1474 pagrindu vykdymo procesas nėra pradėtas, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nėra teisinio pagrindo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.103 straipsnį reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Teismas, spręsdamas pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymo dėl išieškotojo pakeitimo pagal Kauno m. 9-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą pagrįstumo klausimą, taip pat nustatė, kad minėtas vykdomasis įrašas išduotas pagal vekselį jo turėtojo Swedbank, AB naudai. Pareiškėjas UAB „Gelvora“ nurodo, kad 2013 m. vasario 22 d. jis su pradiniu išieškotoju Swedbank, AB sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido naujajam išieškotojui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininką pagal minėtą vykdomąjį įrašą. Kadangi išieškotojo materialinė subjektinė teisė gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą iš skolininko atsirado neapmokėjus vekselio, todėl perleidžiant išieškotojo materialines subjektines teises turi būti taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas bei CK normos. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius (CK 1.101 straipsnio 3 dalis, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas imperatyviai nurodo vekselio perdavimo formą, t.y. vekselis gali būti perduotas indosamentu; indosamentu perduodamos visos teisės pagal vekselį (13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikos, kad indosamentu perduodamos visos teisės pagal vekselį, todėl iš vekselio kylančios reikalavimo teisės gali būti perduodamos tik indosamentu, formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kartu pažymėdami, jog išieškotojo reikalavimo teisė į konkrečią pinigų sumą atsiranda ne notarui išdavus vykdomąjį įrašą, o vekselio davėjui išdavus vekselį ir įsipareigojus pagal jį vekselio turėtojui sumokėti konkrečią pinigų sumą. Kai tik naujasis išieškotojas perims reikalavimo teises materialinėje teisėje, jis tiesiogiai perims ir procesines teises (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-635-123/2009). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad 2013 m. vasario 22 d. naujojo išieškotojo UAB „Gelvora“ su pradiniu išieškotoju Swedbank, AB sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 13-20-10, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido naujajam išieškotojui reikalavimo teisę į skolininką N. J. pagal Kauno m. 9-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1474, kylantį iš vekselio, neatitinka vekselio perdavimo formai keliamų reikalavimų (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo netenkintinas (CPK 596 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Netenkinti UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, prašymo dėl išieškotojo pakeitimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.