Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-635-123/2009

2009 m. balandžio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Zenkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Zenkevičiaus prašymą dėl teisių perėmimo vykdomo procese, suinteresuoti asmenys G. T., A. T., R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, G. T. 2008-06-18 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti A. T. 30 000 Lt iki 2008-07-18. Neapmokėjus minėto vekselio išieškotojas jį ir jo pagrindu Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 2008-08-20 išduotą vykdomajį įrašą Nr. K1ES-13680 dėl 30 163 Lt skolos išieškojimo iš G. T. pateikė antstoliui A. Zenkevičiui, kad pradėtų priverstinį išieškojimą. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad 2008-12-23 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visus reikalavimus, kylančius iš G. T. išduoto paprastojo vekselio R. P. (vykd. b. l. 71?72). Antstolis kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją (b. l. 3). Klaipėdos miesto apylinkės teismas antstolio prašymą atmetė (b. l. 8).

Apeliantas teigia, kad notarui išrašius vykdomąjį įrašą baigiamas taikyti LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, nes tolesnį jo vykdymą nustato LR notariato įstatymas ir CPK. Kadangi vekselio pagrindu buvo išduotas naujas dokumentas – vykdomasis įrašas, todėl vykdant šį dokumentą ar keičiant procesinę šalį vykdymo procese reikia vadovautis procesinėmis teisės normomis. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

CPK 48 straipnsio 1 dalyje nustatyta, kad jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kai vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju antstolio ar suinteresuoto asmenens prašymu vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją.

Išaiškintina, kad procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir mastas nulemia procesinio teisių perėmimo galimybę ir mastą. Perėmęs materialiąsias subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs antstolio pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pakeisti išieškotoją nauju išieškotoju, nes išieškotojo pateikta reikalavimo teisių pagal vekselį perleidimo sutarties forma neatitinka vekselio sudarymo formos, kadangi visos teisės pagal vekselį perduodamos indosamentu.

Teismas turi pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, jeigu įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Bylos duomenimis, vekselio turėtojas 2008-12-23 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visus reikalavimus, atsirandančius iš 2008-06-18 vekselio, naujam išieškotojui (vykd. b. l. 72). Kadangi išieškotojo (vekselio turėtojo) materialinė subjektinė teisė gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą iš skolininkės (vekselio davėjos) atsirado neapmokėjus vekselio, todėl perleidžiant išieškotojo materialines subjektines teises turi būti taikomas LR įsakomųjų ir parastųjų vekselių įsatymas (toliau tekste LR ĮPVĮ) bei CK normos, o ne LR notariato įstatymas, kaip teigia apeliantas. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius (CK 1.101 str. 3 d., 1.105 str.). Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus. LR ĮPVĮ reglamentuoja įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius. LR ĮPVĮ imperatyviai nurodyta vekselio perdavimo forma, t. y. vekselis gali būti perduodamas indosamentu (LR ĮPVĮ 13 str. 1 d.). Indosamentas turi būti įrašas vekselyje arba jo pratąsoje, nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas reikalavimas, pasirašytas indosanto (vekselio turėtojo) (LR ĮPVĮ 15 str. 1 d.). Indosamentu perduodamos visos teisės pagal vekselį, todėl iš vekselio kylančios reikalavimo teisės gali būti perduodamos tik indosamentu. Indosamentas gali būti įrašytas ir prasidėjus vykdymo procesui. Atsižvelgiant į šių teisės normų analizę darytina išvada, kad išieškotojo ir naujo išieškotojo pasirašyta 2008-12-23 reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią išieškotojas perleido visus reikalavimus, kylančius iš G. T. 2008-06-18 išduoto paprastojo vekselio, neatitinka vekselio perdavimui keliamų reikalavimų, numatytų LR ĮPVĮ.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išieškotojas perduota ne reikalavimo teisę, kylančią iš vekselio, bet vykdomąjį įrašą. Pažymėtina, kad išieškotojo reikalavimo teisė į konkrečią pinigų sumą atsirado ne notarui išdavus vykdomąjį įrašą, o vekselio davėjui išdavus vekselį ir įsipareigojus pagal jį vekselio turėtojui sumokėti konkrečią pinigų sumą. Kai tik naujasis išieškotojas perims reikalavimo teises materialinėje teisėje, jis tiesiogiai perims ir procesines teises. O vykdomasis įrašas yra išduotas neapmokėto vekselio pagrindu ir yra tik vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be kurio vykdymo veiksmus atlikti draudžiama (CPK 586 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.