Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4; 1.2.18.10; 1.2.19.3.2.2; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4

2023 m. kovo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Europos prokuratūros Europos Deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užimantis UAB „A“ direktoriaus pareigas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. tiesiogiai pažadėjo, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL (t. y. 41 745 Eur) vertės kyšį, valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) direktoriui G. P. už G. P. palankumą ir išskirtinę padėtį M. S. atstovaujamai įmonei UAB „A“, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Vykdydamas šį nusikalstamą sumanymą M. S. suklastojo dokumentus bei apgaulingai tvarkė įmonės UAB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ 2021 metų veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat M. S. sukurstė M. S. (M. S.) ir G. M. klastoti dokumentus bei apgaulingai tvarkyti įmonių UAB „L“ ir UAB „S“ buhalterinė apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ ir UAB „S“ 2021 metų veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. M. S. susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis, vykusių 2021 metais iki 2021 m. rugsėjo 15 d. metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Vilniuje, iš anksto susitaręs, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti ir laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P., per sukurstytus UAB „S“ ir UAB „L“ vadovus G. M. ir M. S. sudarant fiktyvius paslaugų prikimo-pardavimo sandorius, G. P. davė 41 745 Eur kyšį, o būtent: M. S. sukurstė M. S. pasirašyti ir panaudoti MB „G“ atsakingų asmenų, t. y. G. P. ir direktorės E. P. paruoštus ir pagamintus, M. S. M. S. perduotus fiktyvius paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. netikrus MB „G“ dokumentus: 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 5 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šių netikrų dokumentų pagrindu įmonė UAB „L“ įmonės MB „G“ naudai, kaip atlygį už realiai nesuteiktas ekspertines paslaugas „Pesticidų tyrimo metodo paketo parengimas“ ir „Toksinių medžiagų tyrimo metodo paketo parengimas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 22 d. – 18 755 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 22 990 Eur) sumokėjo MB „G“ iš viso 41 745 Eur. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. S. sukurstė M. S. pagaminti netikrus dokumentus ir G. M. panaudoti UAB „L“ atsakingo asmens – direktoriaus M. S. pagamintus netikrus dokumentus: 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). Šių netikrų dokumentų pagrindu, kuriuos pasirašė UAB „S“ direktorius G. M., įmonė UAB „S“ įmonės UAB „L“ naudai, kaip atlygį už realiai nesuteiktas ekspertines paslaugas „Už pesticidų tyrimų metodo paketo parengimo paslaugas“ ir „Už toksinių medžiagų tyrimų metodo paketo parengimo paslaugas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 19 d. – 20 551,85 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d. – 24 599,30 Eur) sumokėjo iš viso 45 151, 15 Eur, iš kurių M. S. savo valdomos UAB „L“ naudai sąskaitoje palikdamas 3406,15 Eur. Po to į UAB „L“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas: pagal 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl ekspertinių paslaugų įsigijimo už 41 745 Eur, pagal 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl ekspertinių paslaugų pardavimo už 45 151,15 Eur, taip UAB „L“ sąskaitoje neteisėtai gauti 3406,15 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. S., paruošė ir pagamino fiktyvių paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. netikrus dokumentus: 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). Šių netikrų dokumentų pagrindu, kuriuos taip pat pasirašė ir G. M., įmonė UAB „A“ įmonės UAB „S“ naudai kaip atlygį už fiktyvias ekspertines paslaugas „980-56148 Pesticidų tyrimo metodas“ ir „980-69716 Toksinių medžiagų tyrimo metodas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 16 d. – 22 196 Eur, 2021 m. gruodžio 7 d. – 26 567,24 Eur) sumokėjo iš viso 48 763,24 Eur, iš kurių G. M. savo valdomai UAB „S“ naudai sąskaitoje paliko 3612,09 Eur. Po to į UAB „S“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas: pagal 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl ekspertinių įsigijimo už 45 151,15 Eur, pagal 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl ekspertinių paslaugų pardavimo už 48 763,24 Eur, taip UAB „S“ sąskaitoje neteisėtai gauti 3612,09 Eur. Po to į UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl ekspertinių įsigijimo už 48 763,24 Eur. Taip nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir to paties straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to, kad bendrovių UAB „A“, UAB „S ir UAB „L“ 2021 m. apskaita buvo tvarkyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „A“, UAB „S ir UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021 metus. Taip M. S. valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) G. P. tiesiogiai pažadėjo, susitarė duoti ir davė 41 745 eurų dydžio kyšį už palankumą ir išskirtinę padėtį M. S. atstovaujamai įmonei UAB „A“ ateityje (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra įmonės UAB „A“ direktorius, šiose pareigose dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Kadangi įmonė nėra didelė, atlieka visas įmonės direktoriaus funkcijas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, taip pat kitus su įmonės veiklos užtikrinimu susijusius darbus, įskaitant ir techninius darbus. UAB „A“ 20 metų užsiima mokslinės bei analitinės laboratorinės įrangos tiekimu, palaikymu, aptarnavimu bei konsultacijomis jos naudojimo klausimais. <..> Su N (toliau – ir N) jų įmonė santykių turi nuo pat įmonės įsikūrimo, kadangi N dar PHARE programos (Europos sąjungos paramos programa) metu buvo įsigijęs laboratorinės įrangos, kurios atstovo Lietuvoje nebelikus, jos aptarnavimą perėmė jų kompanija. Jei neklysta, G. P. pradėjo dirbti N vėliau, kitame skyriuje nei naudojama minėta įranga. Vėliau G. P. tapo N vadovu. Itin artimų santykių nepalaikė, retkarčiais pasidalindavo įžvalgomis dėl laboratorijoje naudojamos įrangos užkrovimo, patikimumo, nusidėvėjimo, personalo kvalifikacijos, naujovių analitinės įrangos rinkoje ir panašiai. Verslo ar piniginių santykių neturėjo (iki įvykių, dėl kurių atliekamas šis tyrimas). 2021 m. antroje pusėje tarp rinkos dalyvių sklido informacija, jog N bus paskirtas kanapių produktų sudėties monitoringui. Tai nebuvo naujiena ar paslaptis, jau kelis metus nauja valdžiai kalbant apie kanapių legalizavimą, kontroliuojančios valstybės institucijos ruošėsi, kuriai iš jų bus pavesta vykdyti šių produktų kontrolę. Kadangi jau turėjo pardavimų ir paleidimo patirties šioje tyrimų srityje, maždaug 2021 m. rudenį vykusio susitikimo metu užsiminė G. P., jog N pasirinkęs jų įrangą šiai užduočiai atlikti liktų patenkintas. G. P. išklausė, nieko konkretaus neatsakė. Tai galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena. Tolesnio pokalbio metu kalbėjosi įvairiomis temomis ir jis pokalbio metu užsiminė, jog šiuo metu rūpinasi naujo buto remontu, kad pirko naują butą, turėjo daug išlaidų tiek buto pirkimui, tiek įrengimui. Kokiais tiksliai žodžiais tai buvo pasakyta, jis nepamena, tačiau jis suprato, jog jam reikėtų „finansinės pagalbos“. Nepamena kokiais žodžiais atsakė, bet davė jam suprasti, kad jis galėtų suteikti „finansinę pagalbą“. Ši tema buvo vystoma kelių pokalbių metu, iš pradžių abstrakčiau, vėliau detaliau. Jie bendravo intelektualiai, iš jo pusės nebuvo tiesioginio reikalavimo, buvo kalbama užuominomis, jis taip pat atsakydavo aptakiai. Suprato, kad kalba apie kyšį valstybės tarnautojui, bet niekada tokių terminų bendravime nevartojo, nebuvo tiesiogiai ir įvardijama labai konkrečiai, už ką jis norėtų gauti atlygį, tačiau tai buvo susiję su jo einamosiomis tarnautojo pareigomis. Jis vertino, kad G. P. buvo svarbias pareigas užimantis tarnautojas ir kad jis negali rizikuoti jo vadovautos įmonės būsima veikla, jei atsisakytų „paremti“ G. P., jei jam priešintųsi ar kovotų su juo. Jis buvo suinteresuotas išlaikyti gerus santykius su juo kaip su N vadovu, turėti jo palankumą ateityje, kad jis būtų palankiai nusiteikęs tiek jo, tiek jo vadovautos įmonės atžvilgiu, nedarytų kliūčių įmonės veiklai, esant reikalui padėtų – teiktų , „užtartų“ ar pan. Tiesiogiai tokios frazės nebuvo įvardinamos, bet jiems abiem tai buvo suprantama iš bendravimo turinio. Kai jis atsakė, jog gali „padėti“, t. y. jam kaip valstybės tarnautojui duoti kyšį, G. P. papasakojo, jog yra įkūręs MB „G“, kuri gali išrašyti sąskaitas dėl įvairių intelektualių produktų (analizių, tyrimų, išvadų ir pan.) pardavimo, būtų įforminama, kad perkamas vienas ar kitas produktas, atsiskaitoma ir tokiu būdu G. P. per valdomą įmonę gautų pinigus, kuriais galėtų disponuoti savo nuožiūra. Kažkurio iš pokalbių metu G. P. įvardino ir kyšio sumą, kurios jam reikėtų, t. y. apie 40 000 Eur. Suprato, kad reikiamą sumą jis įvardino pagal savo tuometinius poreikius. 2021 metų rudenį UAB „A“ dalyvavo N dujų chromatografų/masių spektrometrų tiekimo konkurse. Jų pasiūlymo suma konkursui buvo 446 635,20 Eur su PVM, iš netiesioginių požymių gali spręsti, kad pirkime dalyvavo 3 tiekėjai (dabar nebeskelbiama, nei kas, nei už kiek siūlė, tik galutinis nugalėtojas įvardinamas), pirkimo metu pretenzijų nebuvo. Šį pirkimą laimėjo, kadangi jų pasiūlymas buvo geriausiai atitinkantis pirkimo sąlygas. G. P. aiškiai žinojo, kad UAB „A“ dalyvauja šiame pirkime, žinojo, kad įmonės pasiūlymas pripažintas geriausiu. Mano, kad jis šiuo pirkimu pasinaudojo pateikdamas savo prašymą dėl „paramos“, jis suvokė, jog jis nenorės pyktis su perkančiosios organizacijos vadovu, nes pirkimo vykdymo eigoje gali iškilti įvairių klausimų, kurių sprendimui vadovas galėtų trukdyti. Paaiškėjus, jog šį konkursą laimės, pagalvojo, jog tai puiki proga išpildyti pažadą, taip užsitikrinant ir ateities palankumą. Pirminis susitarimas buvo G. P. einant pareigas, o veiksmai buvo realizuoti, kaip dabar jam žinoma, jam jau nebedirbant. Vykdydamas savo pažadą, bet nenorėdamas parodyti tiesioginių sąsajų tarp UAB „A“ ir MB „G“, nes galvojo, kad G. P. pagalba teks naudotis ateityje, nusprendė kyšio perdavimą jam atlikti per nesusijusius tarpininkus, taip pat pats sugalvojo, koks galėtų būti „paslaugų pirkimo“ objektas ir nusprendė jį išskaidyti į dvi dalis, kad tokį objektą „galėtų įsigyti“ įmonė kaip susijusį su įmonės veikla ir nekeltų nereikalingų klausimų. Jis kaip „tarpininkus“ pasirinko UAB „S“ (su šia vieno žmogaus bendrove, irgi užsiimančia laboratorinės įrangos (tik kiek kito profilio) tiekimu, yra tekę turėti verslo reikalų, jis ir šios bendrovės vadovas G. M. yra chemikai, pabendrauja, vieni kitiems padeda, tad jis sutiko „patarpininkauti“ „perparduodant“ su marža), bei UAB „L“ (su šios įmonės direktoriumi M. S. turi senus asmeninius ryšius, jis irgi sutiko patarpininkauti „perparduodant“ su marža). Jis jiems tiesiog pasakė, kad jo vadovaujama įmonė nori įsigyti įrangos nustatymo metodus, tačiau negali veikti savo vardu, todėl jam reikalingi tarpininkai, kurie sudalyvautų sandoryje ir kurių pagalba būtų „paslėptas“ UAB „A“ dalyvavimas. Kodėl taip reikia daryti, jis jiems neaiškino. Apie tai, kad tai yra užmaskuotas kyšio davimas G. P., jiems nieko nesakė. Jis jiems pasakė, kad jiems niekuo nereikės rūpintis – visus reikiamus dokumentus jis jiems pristatys, taip pat sakė, kad pats iš tiekėjo pasiims tą „perkamą produktą“. Pasakė, kad jų vadovaujamos įmonės nepatirs jokių sąnaudų, o pirkimai-pardavimai bus atlikti su nedidele pelno marža, t. y. tokie „tarpininkavimo“ sandoriai jų vadovautoms įmonėms bus naudingi ir finansiškai. Nei G. M., nei M. S. nieko nežinojo apie jo susitarimą dėl kyšio davimo G. P., tokiu būdu ir sąsajų su N, kaip ir apie tariamai iš G. P., E. P. MB „G“ tariamai parduodamų ir jų perkamų paslaugų turinį. G. P. žinojo apie tai, kad kyšis bus užmaskuotas minėtų paslaugų pirkimu, apie tai jam pranešė ar sutarė, kad tai bus nustatymų metodika, apie tai jis žinojo ir turėjo paruošti pardavimo dokumentus. Realizuojant susitarimą G. P. „paruošė“ metodų pardavimo dokumentus, pagal kuriuos MB „G“ tariamai parduoda produktą UAB „L“, jis dokumentus asmeniškai iš jo paėmė ir perdavė M. S., o iš jo paėmė „perpardavimo“ dokumentus, pagal kuriuos UAB „L“ tą patį produktą šiek tiek brangiau tariamai parduoda UAB „S“, kuriuos asmeniškai perdavė G. M. UAB „S“ pardavimo sąskaitą-faktūrą, pagal kurią tariamai parduoda produktą UAB „A“, atsiuntė jam elektroniniu paštu. Sąskaitose faktūrose buvo nurodytas tam tikras atsiskaitymo laikotarpis, per šį laikotarpį UAB „A“ padarė du pavedimus į UAB „S“ sąskaitą, ši įmonė turėjo padaryti pavedimus į UAB „L“ sąskaitą, o UAB „L“ turėjo padaryti pavedimus į MB „G“ sąskaitą. Taip ir buvo padaryta. Tikslias atliktų veiksmų datas galima nustatyti pagal sąskaitas faktūras ir pinigų pervedimo laikus, dabar tiksliai įvardinti datų negali, nes kratų metu buvo paimti visi susiję dokumentai. Jokių minėtų realių darbų G. P., E. P., MB „G“ nedarė ir nesuteikė. Viskas buvo įvykdyta pagal susitarimą su G. P., kad tokiu būdu bus perduotas „kyšis“. Minėtuose fiktyviuose sandoriuose įmonės UAB „L“ ir UAB „S“ savo lėšų nenaudojo, o pervedė jo (M. S.) įmonės pervestas lėšas, savo įmonėms paliekant iš anksto aptartą pelno maržą. Su G. P. susitikdavo Žirmūnų Hyper Rimi aikštelėje per programėlę Telegram pasiderinę laiką. Su G. M. susitikdavo (duomenys neskelbtini), kadangi jis šalia gyvena, pasiderinę susitikimą telefonu, su M. S. susitikdavo pas jį namuose. Supranta, jog tokiu būdu G. P. kaip N vadovui buvo perduotas kyšis už jo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi.

3. Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su N jų įmonė santykių turi nuo pat įmonės įsikūrimo. G. P. (duomenys neskelbtini) dirbo jau seniau, kitame skyriuje, su kuriuo jų įmonė santykių neturėjo. Vėliau jam tapus direktoriumi teko su juo bendrauti kaip su įstaigos vadovu. Su juo susitikdavo retkarčiais pasikonsultuoti, pasišnekėti apie tai, kas nusimato, kas bus, kaip organizuoti vienokius ar kitokius darbus. 2021 m. rudenį, rugsėjo pradžioje, dar G. P. einant N vadovo pareigas, vieno susitikimo metu, iš pokalbio suprato, kad G. P. turi tam tikrų finansinių rūpesčių ir „finansinė parama“, t. y. kaip jau tuo metu suprato, kyšio davimas, jam nepakenktų. Šia kyšio perdavimo tema buvo kalbama per keletą kartų, t. y. tai vyko kelių susitikimų metu. Buvo įvardinta ir kyšio piniginė išraiška, t. y. 40 000 Eur. Šią sumą žodžiu jam įvardino pats G. P. Taip pat G. P. paminėjo, kad jis turi įsteigęs mažąją bendriją, kaip vėliau iš jo paties sužinojo, jos pavadinimas „G“, kurios pagalba būtų galima minėtą susitarimą dėl minėtų pinigų pervedimo jam realizuoti. Kad nebūtų tiesioginių sąsajų tarp jų įmonės UAB „A“ ir G. P., sugalvojo planą į šią schemą įtraukti porą tarpininkų, nieko bendro neturinčių nei su viena puse ir nežinojusių apie visą šitą jų bendrą tikslą. G. P. jis pats pasiūlė „finansinės paramos“ perdavimo schemą, t. y. kad G. P. mažoji bendrija „G“ tariamai sukurs ir parduos du tyrimo metodus, kuriuos pagal eigą vieni, t. y. UAB „L“, nuperka, po to tariamai parduoda sekantiems, t. y. UAB „S“, ir ši įmonė parduoda įmonei UAB „A“. Pačius minėtų tariamų „G“ paslaugų dokumentus tarp šitų keturių šalių fiziškai suvežiojo jis asmeniškai. Iš vienų paėmė, kitiems atidavė. Nei UAB „S“, nei UAB „L“ tiesiogiai nedalyvavo. Gavę iš paskutinio tarpininko sąskaitas-faktūras už prekes, UAB „A“ vardu jis minėtas sąskaitas-faktūras apmokėjo. Pinigai taip pat judėjo tokiu būdu, t. y. jie juos perdavė tarpininkams, tarpininkai apmokėjo prieš tai išrašytas faktūras. Šio pinigų (kyšio) perdavimo tikslas iš jų pusės buvo gauti G. P. palankumą ateities projektuose. Vienas iš jų kaip tik realizuojasi dabar. Dėl termino „finansinė parama“, suvokė, kad tai nėra švarus reikalas, tai suprato kaip kyšio davimą valstybės tarnautojui. Susitarimo dėl G. P. prašomų pinigų perdavimo data – rugsėjo pradžia. Tikslios datos neprisimins, bet tai buvo G. P. einant N vadovo pareigas. Jis galvojo, kad jis tas pareigas ėjo ir vėliau. Dabar tik žino, kad jis nuo rugsėjo 15 d. nedirba vadovo pareigose. Sutardamas dėl kyšio perdavimo jis suprato, kad jis (G. P.) yra tarnautojas. Pats susitarimas dėl pinigų perdavimo nebuvo kaip reikalavimas. Labiau tai buvo G. P. prašymo forma, ne ultimatumas. Turint tai mintyje, kartu kalbėjosi ir apie ateities reikalus. Dėl kyšio prašymo, jis tai aiškiai suprato iš G. P. žodžių. Siekis – išlaikyti gerus santykius su juo, kaip vadovu, ateityje. Be to, kaip suprato, G. P. prašymas buvo susijęs ir su jų konkursu, kuriame dalyvavo jų įmonė, dėl daugiau nei 460 tūkstančių Eur įrangos pardavimo N. G. P. apie tai tikrai žinojo. Mažosios bendrijos įmonės rekvizitus gavo iš pačio G. P. Kas mažajai bendrijai vadovauja, nežinojo. G. P. nurodė, kad jis turi įmonę. Nežinojo, ar tai jo įmonė, ar jis yra bendrasavininkas. Dabar jau žino, kad tos įmonės vadovė G. P. žmona. Į dokumentus, kuriuos perdavinėjo, nesigilino. Apie tai sužinojo vėliau. G. P. žodžiu įvardino kyšio sumą - apie 40 000 eurų. Jokių parduodamų - perkamų objektų, paslaugų įmonė „G“ neatliko. Toks mechanizmas buvo kyšio perdavimo mechanizmas, nes pinigai taip keliavo. Kiekvienas minėtas tarpininkas pasiliko tam tikrą savo uždarbį už tą „procedūrą“. Neturi tikslaus supratimo, kaip G. P. sužinojo apie atėjusius pinigus. Buvo tarpusavio pasitikėjimas. Jis jokių pretenzijų dėl to neišreiškė. UAB „S“ veikė per G. M., UAB „L“ veikė per M. S. G. M. ir M. S. nežinojo apie kyšio perdavimo mechanizmą. Jis jiems sakė, kad yra paslaugos pirkimas-pardavimas. Dėl parašų, gautų iš MB „G“, jis (M. S.) suvežiojo visus popierius į vieną pusę, po to grąžino kur reikia atgal su parašais. Kokias paslaugas reikia atvaizduoti, pats nuvežė G. P. Dokumentus gavo iš G. P. jau su parašais, atspausdintus. Po to juos nuvežė kitiems pats anksčiau minėtu būdu. Iš MB „G“ gavo jau atspausdintus, iš MB „G“ nuvežė UAB „L“ pats. Pasirašė M. S. Sąskaita faktūra iš UAB „L“ UAB „S“ buvo pasirašyta ir atspausdinta M. S. M. S. sugeneravo sąskaitą-faktūrą. Jis nuvežė ir atidavė ją UAB „S“. UAB „S“ sugeneravo ir atsiuntė sąskaitą-faktūrą el. paštu UAB „A“. UAB „S“, UAB „L“ pačio to tariamo paslaugų objekto paslaugų suteikimo neturėjo ir nematė. G. P. žinojo apie tai, kad kyšis bus užmaskuotas minėtų paslaugų pirkimu, apie tai jam pranešė ir sutarė, kad tai bus atvaizduota kaip jo (M. S.) sugalvotų tyrimų nustatymų metodika. Apie tai jis žinojo ir turėjo paruošti minėtus pardavimo dokumentus. To pačio objekto pavadinimą, kuris būtų susijęs su jų įmonės veikla, sugalvojo pats. Paties pavadinimo nepasakys. Viena dalis buvo pesticidų tyrimo metodas, kita dalis buvo toksinių medžiagų. Susitikimo metu įvardino pavadinimus. Iš pradžių dokumentus paruošė, po to sekančio susitikimo metu perdavė dokumentus. Iš jo (M. S.) pusės buvo du mokėjimai. Kaip buvo su tarpininkais, negali pasakyti. Faktūros buvo ne to pačio mėnesio. Minėti asmenys jam nepranešė, kad padarė pavedimus, bet procedūra įvyko iki galo. 2021 metų rudenį dalyvavo N įrangos pirkimo konkurse, kurią įvardino tyrimo metu. Konkurso kaina buvo 446 635,20 su PVM. G. P. žinojo apie tai, kad iš šito pirkimo bus pajamų, jei jie laimės. Taip pat ir dėl sąsajų su N tolesne veikla ir jų projektais. 2022 metais UAB „A“ dalyvavo N organizuotame viešajame pirkime dėl (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo, laimėjo tik vieną dalį iš trijų siūlytų. Jie paprašė susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, tą informaciją gavo. Susipažinę su pralaimėtu pirkimo dalių laimėtojo pasiūlymu turėjo pagrįstų įtarimų, kad pasiūlymas neatitinka nustatytų sąlygų. Apie tai 2022 metais G. P. informavo, kaip ir dar kitus instituto darbuotojus. Prašė ir tikėjosi jo paramos. Nežino, ar kas nors ėmėsi kokių nors veiksmų. Dar 2022 m. bendravo su G. P. dėl kanapių tyrimo-pirkimo, kuris dar dabar vyksta, nes turėjo informacijos, kad jos nėra palankios laboratorijai. Su G. P. susitikdavo Žirmūnų Hyper Rimi aikštelėje. Bendravo per programėlę Telegram pasiderinę laiką. Su G. M. susitikdavo šalia jų ofiso (duomenys neskelbtini), kadangi jis šalia gyvena, pasiderinę susitikimą telefonu, su M. S. susitikdavo pas jį namuose. Su E. P. neteko bendrauti. Tokiu būdu, kaip nurodė, G. P., kaip N vadovui, buvo perduotas kyšis už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

4. M. S. (M. S.), apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonė UAB „L“ yra jo prieš pusantrų metų įsteigta įmonė, kurios pagrindinė veikla yra statybos ir kita teisės aktų neuždrausta veikla. Jis yra šios įmonės direktorius ir vienintelis darbuotojas. G. P., E. P. ir G. M. nepažįsta, su jais nėra bendravęs. M. S. pažįsta apie 20 metų, su juo sieja draugiški santykiai, bendrai šeimomis leidžia laisvalaikį. Žino, kad jis yra įmonės UAB „A“ direktorius. Su šia įmone jo įmonė yra turėjusi sutarčių dėl statybos darbų atlikimo. Taip pat žino, kad jo vadovaujama įmonė užsiima laboratorinės įrangos tiekimu ir aptarnavimu. Įmonė MB „G“ jam buvo nežinoma, taip pat nežino, kokią veiklą vykdo ši įmonė. Įmonė UAB „S“ jam nebuvo žinoma, nežinojo, kas yra šios įmonės vadovas, taip pat kokie asmenys dirba šioje įmonėje ar kokią veiklą vykdo įmonė. 2021 m. rudenį, spalio mėnesį, į jį kreipėsi jo draugas M. S. su pasiūlymu sudalyvauti sandoryje, kiek prisimena, jis buvo atvykęs pas jį į namus. Atvykęs M. S. jam pasiūlė sudalyvauti sandoryje, įsigyjant pesticidų ir toksinių medžiagų tyrimus. Kiek prisimena, jis nedetalizavo sandorio vertės, bet nurodė, kad tai bus dvi sutartys dėl tyrimo metodų. Už sudalyvavimą šiame sandoryje M. S. jam buvo pažadėjęs nedidelę pelno maržą. Kadangi šioje srityje jis patirties neturi, jis (M. S.) jį patikino, kad minėtus tyrimus padarys įmonė, iš kurios bus perkama paslauga, o rezultatus, tai yra pačius tyrimo metodus, užsakovui perduos jis pats, kadangi jis žinojo tiek užsakovą, tiek ir paslaugos teikėją. Jam (M. S.) susitikimo metu nebuvo įvardinta, kas bus paslaugų pardavėjas, kam jis po to turės parduoti šias paslaugas. To paties susitikimo metu M. S. įsipareigojo pateikti visus reikiamus dokumentus ir spalio mėnesį atvežė sutartis su techninėmis užduotimis dėl minėtų tyrimo atlikimo. Ir tik tada iš jo atvežtų dokumentų pamatė, kas yra paslaugos teikėjas, kuris buvo nurodytas sutartyje, tai buvo įmonė MB „G“, jos prieš tai nebuvo girdėjęs. Pats į sutartis ir technines užduotis jis per daug nesigilino, kadangi šiuos dalykus išmanė M. S. Kiek prisimena, to paties susitikimo metu jis M. S. paklausė, kodėl šis pirkimas yra nevykdomas tiesiogiai, į ką jam M. S. atsakė, jog tai daroma dėl konfidencialumo, kad paslaugos teikėjas nesusižinotų su paslaugos užsakovu. Jis taip pat šią informaciją suprato ir priėmė, daugiau nesigilindamas į sandorio detales. Tai padarė, kadangi M. S. gerai pažinojo labai seniai, turėjo pasitikėjimą šiuo žmogumi, žinojo, kad jis yra aukščiausio lygio laboratorinės įrangos gamintojų atstovas Lietuvoje ir turi chemiko išsilavinimą, kad šioje srityje nėra naujokas, turi kompetencijos, juo pasitikėjo ir jam nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo metu jis pats (M. S.) neįsitikino, ar sutartyse ir techninėse užduotyse nurodyti tyrimo metodai buvo sukurti. Kadangi 2021 m. spalio mėn. pabaigoje, lapkričio pradžioje sirgo Covid-19, vėliau turėjo izoliuotis, M. S. kelis kartus buvo atvykęs pas jį į namus, minėtu adresu atvežė sąskaitas faktūras už MB „G“ atliktas paslaugas t. y. tyrimo metodus, jis jų pagrindu išrašė sąskaitas faktūras užsakovui UAB „S“, šios įmonės jis taip pat nežinojo, ją jam nurodė M. S. Kada M. S. nurodė, kad iš MB „G“ įsigytas paslaugas jo įmonė turės parduoti įmonei UAB „S“, jis neprisimena. Jokių pretenzijų iš užsakovo, nei iš paslaugos teikėjo iki šiol nebuvo gauta ir jis buvo įsitikinęs, kad sandoriai, už kuriuos UAB „L“ gavo komisinį atlyginimą už tarpininkavimo veiklą, yra teisėti. Įmonei UAB „L“ jokių paslaugų iš įmonės MB „G“ nereikėjo ir nepirko, pats sandoris įvyko dėl M. S. prašymo patarpininkauti už sutartą pelno maržą. Tuo metu jis nepatikrino, ar pagal jo aukščiau minėtus dokumentus nurodytos paslaugos, tai yra, tyrimo metodai, buvo sukurti ir perduoti UAB „S“, bet jis pasitikėjo M. S. ir jam dėl to nekilo jokių abejonių, kaip dabar jau supranta, pagal minėtus dokumentus nebuvo sukurtos jokios paslaugos ir jos niekam nebuvo suteiktos, o tai buvo daroma dėl to, kad pinigai pasiektų įmonę MB „G“ ir tokiu būdu per įmones atliekant finansines operacijas pagal tariamas paslaugų teikimo sutartis M. S. G. P. perdavė kyšį. Dėl atliktų finansinių operacijų, susijusių su jo minėtomis, kaip dabar jau jam žinoma, fiktyviomis sutartimis, gali paaiškinti, kad pirmiausia jis pinigus gavo iš įmonės UAB „S“ per du mokėjimus, o tik po to jis atliko mokėjimus į įmonę MB „G“, bet visa tai buvo daroma po to, kai M. S. buvo atvykęs su dokumentais, kuriuos jis (M. S.) pats ir pasirašė. Jei gerai pamena, į jo įmonės UAB „L“ banko sąskaitą įmonė UAB „S“ atliko pavedimą 2021 m. lapkričio 16 d. – 22 196 Eur, po ko jis 2021 m. lapkričio 22 d. į įmonės MB „G“ sąskaitą pervedė 18 755 Eur. Antrasis mokėjimas iš įmonės UAB „S“ įvyko 2021 m. gruodžio 7 d., tai buvo 26 567,24 Eur, po to jis 2021 m. gruodžio 14 d. įmonei MB „G“ pervedė 22 990 Eur, į minėtas sumas buvo įtraukiamas ir PVM. Kaip minėjo prieš tai, įmonei UAB „L“ tokios paslaugos nebuvo reikalingos ir jų nepirko, o tiesiog M. S. prašymu sudalyvavo šiame, kaip jau dabar supranta, fiktyviame sandoryje, kuriame nebuvo perkamos jokios paslaugos, o tokiu būdu buvo perduodamas kyšis. Dėl to yra šokiruotas ir supranta, kad pats sandoris yra fiktyvus ir neteisėtas. Papildomai paaiškino, kad įmonė UAB „L“, kaip paaiškėjo pagal pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus, iš įmonės MB „G“ jokių paslaugų nepirko, jų nereikėjo bei jokių paslaugų pagal pranešime apie įtarimą nurodytus jam M. S. pateiktus ir pasirašytus bei jo suklastotus dokumentus įmonės UAB „S“ naudai nepardavė, mokėjimai buvo atlikti pagal M. S. prašymą jam pagelbėti ir atlikti mokėjimą į įmonės MB „G“ sąskaitą už tai pasiliekant tam tikrą pelno maržą. Pripažįsta kaltę, dėl savo veiksmų labai gailisi ir norėtų atlyginti žalą valstybei.

5. G. M., apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „S“, jo pareigos buvo ir yra (duomenys neskelbtini), jis priima esminius sprendimus dėl bendrovės veiklos. UAB „S“ užsiima laboratorinės įrangos pardavimu, instaliavimu ir priežiūra. Jis pažįsta M. S. apie 15 metų, taip pat žino, kad jis yra UAB „A“ direktorius, o ši bendrovė užsiima panašia veikla kaip ir jo vadovaujama UAB „S“. UAB „L“ jam nežinoma, jis nežino, kas yra jos darbuotojai ir kuo ji užsiima. Maždaug 2021 m. rudenį su juo susisiekė M. S., norėjo susitikti ir jie susitiko (duomenys neskelbtini) netoli jo biuro. Susitikimo metu M. S. jam pasakė, kad jis norėtų atlikti kažkokius UAB „A“ mokėjimus už perkamas paslaugas jam nežinomiems gavėjams, tačiau pageidauja, kad mokami pinigai gavėją pasiektų ne tiesiogiai iš UAB „A“, o per kitas bendroves. Tokio veiksmo priežasčių jis jam neaiškino. M. S. pasiūlė jam, kad viena tokių bendrovių būtų UAB „S“, o už tai pažadėjo nedidelę pelno maržą, taip pat nurodė, kad vienintelis jo darbas bus išrašyti pardavimo sąskaitas UAB „A“. Jis tokiame veiksme tuo metu nieko neteisėto neįžvelgė, todėl su tokiu pasiūlymu sutiko. Šio susitikimo metu M. S. jam perdavė dvi sąskaitas-faktūras, kurias, kaip matė iš rekvizitų, jau buvo išrašiusi UAB „L“, o paslaugos gavėjas nurodytas UAB „S“. Dėl kokios priežasties šios sąskaitos jau buvo išrašytos, jis nežino, su juo, kaip UAB „S“ darbuotoju, jų išrašymo klausimas nebuvo derintas. M. S. taip pat jam pasakė, kad pagal šias UAB „L“ dvi sąskaitas faktūras UAB „S“ turėtų išrašyti sąskaitas faktūras UAB „A“, jog UAB „S“ perparduoda tą patį produktą su M. S. nurodyta pelno marža. Pagal šį susitarimą jis išrašė dvi UAB „S“ sąskaitas-faktūras ir jas elektroniniu paštu išsiuntė M. S. Po kurio laiko UAB „A“ sąskaitas apmokėjo, buvo gauti du mokėjimai, o iš gautų lėšų jis iš UAB „S“ sąskaitos padarė du mokėjimus pagal iš M. S. gautas UAB „L“ išrašytas sąskaitas faktūras. Tikslių sąskaitų bei mokėjimų datų neprisimena, tačiau jos turi būti fiksuotos šiuose dokumentuose, o mokėjimai matytis UAB „S“ banko sąskaitos išraše. Tikėtina, kad jam įteiktame pranešime apie įtarimą tos datos ir nurodytos. Norėtų pažymėti, kad jis jokių paslaugų pirkimo iš UAB „L“ sutarčių ir priėmimo perdavimo aktų neruošė, apie tokius dokumentus nieko nežino. Dėl to, kad sutiko sudalyvauti tokiuose veiksmuose, labai gailisi, nesiekė iššvaistyti UAB „S“ lėšų, nemano, kad jas iššvaistė, nes visi UAB „L“ pervesti pinigai buvo gauti iš UAB „A“, o visus šiuos veiksmus atlikti jo prašė M. S. Apklausos metu įtariamajam pateikus susipažinti UAB „S“ 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „A“ dėl pesticidų tyrimo metodo 22 196,00 Eur sumai su PVM ir UAB „S“ 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „A“ dėl toksinių medžiagų tyrimo metodo 26 567,24 Eur sumai su PVM, įtariamasis patvirtino, kad tai yra jo išrašytos sąskaitos faktūros UAB „A“. Įtariamajam pateikus susipažinti 2021 m. spalio 22 d. UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S“ už pesticidų tyrimų metodo paketo parengimo paslaugas 20 551,85 Eur sumai su PVM ir 2021 m. lapkričio 8 d. UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S“ už toksinių medžiagų tyrimo metodo paketo parengimo paslaugas 24 599,30 Eur sumai su PVM, įtariamasis parodė, kad tai galimai tokios sąskaitos faktūros, kurias jam padavė M. S., tačiau jis jam jas padavė su parašais, ant sąskaitų faktūrų jis taip pat pasirašė savo parašu ir vieną egzempliorių atidavė M. S., o kitą pasiliko sau. Ant jam pateiktų susipažinti sąskaitų-faktūrų parašų nėra. M. S., G. P., E. P. jam nežinomi asmenys, „G“ jam taip pat nežinoma įmonė. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Patikslino, kad įmonė UAB „S“ jokių paslaugų pagal pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus iš įmonės UAB „L“ nepirko, jų nereikėjo bei jokių paslaugų pagal pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus įmonei UAB „A“ nepardavė, mokėjimai buvo atlikti pagal M. S. prašymą jam pagelbėti ir atlikti mokėjimą į įmonės UAB „L“ sąskaitą už tai pasiliekant tam tikrą pelno maržą.

6. G. P., apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N direktoriaus pareigas jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio iki (duomenys neskelbtini). M. S. žino kaip UAB „A“ direktorių. UAB „A“ buvo vienas iš paslaugų tiekėjų N. Su juo susipažino kokiais 2010 metais, kai pradėjo dirbti N direktoriumi. UAB „A“ teikė paslaugas N dar jam prieš pradedant eiti direktoriaus pareigas, su M. S. susipažino darbiniame kontekste. Santykiai su M. S. buvo daugiau darbinio, dalykinio pobūdžio. Tokio fizinio asmens kaip G. M. nežino. Juridinio asmens UAB „S“ taip pat nežino. Toks asmuo kaip M. S. jam yra žinomas kaip UAB „L“ atstovas. Šį asmenį ir įmonę UAB „L“ jam maždaug 2021 metų spalio mėnesį nurodė M. S. Nei M. S., nei UAB „L“ prieš tai jis nežinojo. Su M. S. nėra bendravęs. 2021 metų vasarą jis susitiko su M. S. netoli UAB „A“. Susitikus kalbėjo apie N tuo metu viešai paskelbtą viešąjį pirkimą (duomenys neskelbtini). Esmė pokalbio buvo tokia, kad M. S. jam pasiūlė sumokėti kyšį, jeigu jis, kaip N direktorius, palaikys UAB „A“ N vykdomame pirkime, kuriame pasiūlymą teiks UAB „A“. M. S. jam pasakė, kad galėtų jam sumokėti apie 35 000 Eur kyšį. Susitarė su M. S., kad M. S. kyšį jam sumokės tik tokiu atveju, jeigu laimės N skelbtą viešąjį pirkimą (duomenys neskelbtini). Kalbėdami svarstė, kaip M. S. jam galėtų perduoti minėtą apie 35 000 Eur kyšį. Jis jam pasakė, kad turi MB „G“, o jis pasiūlė šiuos pinigus pervesti į MB „G“ remiantis netikra sutartimi, kuri būtų sudaryta tik tam tikslui, kad būtų perduotas kyšis. Susitarė, kad pinigus į MB „G“ turėtų pervesti ne tiesiogiai UAB „A“, o kita su M. S. susijusi įmonė. Pranešime apie įtarimą nurodyta suma yra 41 745 Eur, tačiau ši suma yra jau su PVM, kuris buvo papildomai priskaičiuotas prie sutartos apie 35 000 Eur sumos darant pavedimą iš įmonės į MB „G“. Viešasis pirkimas (duomenys neskelbtini) N įvyko ir šį pirkimą laimėjo UAB „A“. Taip susiklostė situacija, kad jam, kaip N direktoriui, nereikėjo kažkaip dirbtinai palaikyti UAB „A“, kad šį pirkimą laimėtų būtent UAB „A“. UAB „A“ pirkimą laimėjo atitikusi visus pirkimo reikalavimus ir pateikusi pasiūlymą. 2021 metų spalio ar lapkričio mėnesį jis vėl susitiko su M. S. Susitikimo metu M. S. jam nurodė tokią įmonę kaip UAB „L“, su kuria MB „G“ turėtų sudaryti dvi sutartis ir šių sutarčių pagrindu UAB „L“ perves MB „G“ jų su M. S. sutartą kyšį – apie 35 000 Eur plius PVM. M. S. paaiškino, kad sutartys tarp UAB „L“ ir MB „G“ turėtų būti dėl metodikų pirkimo, t. y. MB „G“, kaip paslaugos teikėjas, parduotų UAB „L“ tam tikras metodikas. Jeigu gerai pamena, šio susitikimo metu M. S. įvardijo šias metodikas. Šių metodikų pavadinimų jis dabar nepamena, tačiau, kiek pamena, buvo dvi metodikos. Taip pat M. S. jam paaiškino, kad MB „G“ turėtų pateikti dvi sąskaitas, kurių bendra vertė 41 745 Eur (t. y. apie 35 000 Eur be PVM). Jis įvardijo konkrečias sąskaitų sumas. Šių sąskaitų sumų, kurias jam įvardijo M. S., jis dabar nepamena, tačiau mato, kad pranešime apie įtarimą yra nurodytos 18 755 Eur ir 22 990 Eur sumos, tad greičiausiai M. S. jam nurodė būtent šias sumas. Šio susitikimo metu M. S. jam paaiškino, jog jam nereiks ruošti kažkokių metodikų, o šiomis metodikomis pasirūpins pats M. S. Po šio susitikimo, maždaug dviejų savaičių bėgyje, jis parengė sutartis tarp UAB „L“ ir MB „G“, paslaugų perdavimo-priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras. Rengdamas dokumentus ir internete ieškodamas informacijos apie UAB „L“ jis matė, kad šios įmonės vadovas yra M. S. Parengus šiuos dokumentus jis susitarė su M. S. susitikti. Susitiko toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai buvusių susitikimų metu. Jis M. S. perdavė turėtus dokumentus (sutartis, paslaugų perdavimo-priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras). M. S. jam pasakė, kad šiuos dokumentus perduos UAB „L“ atstovui M. S. Kaip ir minėjo, jis metodikų nerengė ir jų nematė, kurias pagal minėtas sutartis tarp UAB „L“ ir MB „G“ turėjo parengti MB „G“. Tuo metu MB „G“ direktorė buvo jo sutuoktinė E. P. ir ji pasirašė sutartį tarp UAB „L“ ir MB „G“. Jo sutuoktinė nežinojo jokių aplinkybių apie jo ir M. S. sutartą ir perduotą kyšį. Ji nežinojo, kad MB „G“ realiai neteikė paslaugų UAB „L“, o sutartis tarp šių įmonių buvo skirta tik kyšiui perduoti. Jis savo sutuoktinei E. P., duodamas pasirašyti šias sutartis, paaiškino, kad jis viskuo pasirūpins (t. y., kad būtų tinkamai įvykdytos sutartys), o jai, kaip MB „G“ vadovei, tiesiog reikia pasirašyti šias sutartis. Ji juo pasitikėdama pasirašė šias sutartis. Neilgai trukus UAB „L“ pervedė per du kartus MB „G“ 41 745 Eur, t. y. tarp jo ir M. S. sutartą kyšį – apie 35 000 Eur be PVM, už jo, kaip N vadovo, palaikymą viešajame pirkime (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo UAB „A“. Prisipažįsta padaręs šiame epizode aprašytas nusikalstamas veikas. Prisipažįsta, kad jis, kaip N direktorius, susitarė su M. S. ir priėmė iš jo apie 35 000 Eur be PVM (41 745 Eur su PVM) už UAB „A“ palaikymą N pirkime (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo UAB „A“. Taip pat prisipažįsta suklastojęs sutartis, paslaugų perdavimo-priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras tarp UAB „L“ ir MB „G“ bei pateikdamas šiuos dokumentus buhalterei, apgaulingai tvarkęs MB „G“ buhalterinę apskaitą.

7. Liudytoja apklausta S. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji įmonėje UAB „A“ dirba maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šioje įmonėje eina vyriausios buhalterės pareigas. Pagal užimamas pareigas jos darbo funkcijos yra įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, konkrečiai tai yra visos buhalterės funkcijos: darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimas, duomenų teikimas Sodrai, PVM mokesčio deklaracijų teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenų apie įmonės pirkimus ir pardavimus suvedimas į įmonės buhalterinės apskaitos sistemą „Centas“. M. S. yra įmonės direktorius. Už ūkinės įmonės veiklos organizavimą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Įmonėje už sutarčių sudarymą ir pasirašymą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Kas atsakingas už naujų klientų paiešką tiksliai nurodyti negali. Dėl įmonės UAB „S“ gali paaiškinti, kad jai ši įmonė yra girdėta tik iš jai pateiktų dokumentų, kurie yra susiję su šia įmone. UAB „L“ gali būti girdėta nebent dėl gautų sąskaitų-faktūrų ar kitų su pirkimais ar pardavimais su šia įmone susijusių dokumentų. Mažoji bendrija „G“ jai nėra girdėta. Toks asmuo, kaip G. M., jai nėra žinomas, jo nėra mačiusi. Asmuo, vardu M. S., jai taip pat nėra girdėtas, ji jo nėra mačiusi. Toks asmuo, kaip G. P., jai nėra žinomas, ji jo nėra mačiusi. E. P. jai taip pat nėra girdėta bei jos nėra mačiusi. M. S. pažįsta, juos sieja dalykiniai darbiniai santykiai. Visus dokumentus apie įmonės pirkimus arba pardavimus ji dažniausiai gauna tokiu būdu: šie dokumentai būna paliekami jos darbo vietoje. Darbe ji savo darbo vieta dalinasi su dar dviem įmonės darbuotojais. Tai yra įmonės administratorė bei įmonės apskaitininkė. Atėjusi į darbą susirenka jai paliktus dokumentus, kuriuos turi suvesti į įmonės buhalterinės apskaitos sistemą. Tiksliai nurodyti, kas palieka sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus, ji negali, kadangi tai gali būti tiek įmonės inžinieriai ar pardavimų vadybininkė, tiek įmonės direktorius. Sutartys su visas klientais yra laikomos įmonėje ir jai bet kokiu momentu prireikus jų ji gali pasižiūrėti, bet už sutarčių pasirašymą yra atsakingas M. S. Darbų atlikimo aktai, prekių perdavimo aktai taip pat būna laikomi su kitais dokumentais įmonėje. Tam tikrais atvejais, kai jai trūksta sąskaitos-faktūros, tai yra, jeigu ji nebūna palikta, ją jai gali atsiųsti el. paštu. Jai svarbiausia yra pirkimo ir pardavimo dokumentai, sąskaitos-faktūros, visa kita geriau galėtų pakomentuoti už komerciją atsakingi asmenys, bet kažkokio atskiro pasiskirstymo įmonėje, kas už ką yra atsakingas, jai nėra žinoma, kadangi tiek įmonės inžinieriai, tiek įmonės direktorius taip pat yra atsakingi už įmonės komerciją. Už mokėjimų atlikimą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Apklausos metu liudytojai pateikti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktas Nr. 1, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su jai pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad tai sąskaita-faktūra, pagal kurią įmonė UAB „A“ pirko paslaugas iš įmonės UAB „L“, kaip jau minėjo, jai ši įmonė UAB „L“ tik tiek ir girdėta, kad teko įvesti duomenis į sistemą, kad buvo atliktas toks mokėjimas. Ar darbai buvo atlikti, jei buvo, kokie, jai nėra žinoma, apie tai gali spręsti tik iš pateiktų dokumentų – Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų akto Nr. 1, bet šios aplinkybės nėra žinomos. Taip pat nėra žinoma, ar dėl šių darbų atlikimo buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Jai šioje vietoje yra reikalinga tik sąskaita-faktūra. Dėl PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad iš šios sąskaitos faktūros mato, kad jų įmonė UAB „A“ pardavė „Toksinių, psichotropinių medžiagų, vaistų veikliųjų medžiagų kokybinio ir kiekybinio nustatymo žmogaus biologinėse terpėse sistemą“, kurios vertė su pridėtinės vertės mokesčiu yra 551 760 Eur. Kas tai per sistema, šios sistemos pardavimo aplinkybių ji nežino ir pakomentuoti negalėtų. Po to apklausos metu jai susipažinti yra pateikiami dokumentai įmonės UAB „S“ PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su šiais dokumentais, gali pasakyti, kad, kiek supranta, įmonė UAB „A“ iš įmonės UAB „S“ įsigijo „Toksinių medžiagų tyrimo metodą“, kurio vertė su PVM yra 26 567,24 Eur, taip pat iš tos pačios įmonės įsigijo „Pesticidų tyrimo metodą“, kurio vertė yra 22 196,00 Eur. Iš šių dokumentų supranta, tai dokumentų apačioje yra užrašytas numeris (duomenys neskelbtini), kad šie tyrimo metodai buvo parduoti pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo parduotos „Dujų chromotografijos- masių spektrometrijos sistemos GCMS-TQ-8050 NX“ su priedais ir „Dujų chromatografijos sistema GCMS-Qp-2020 NX“ su priedais, kadangi šios sąskaitos faktūros viršuje yra nurodytas tas pats numeris, kuris yra užrašytas ant prieš tai minėtų sąskaitų-faktūrų, pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kad šios sistemos buvo parduotos N, bendra sistemų pardavimo kaina su PVM yra 446 635,20 Eur. Paaiškinti, kokios buvo šių sutarčių sudarymo aplinkybės, negali. Taip pat jai iš pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomo parduodamų objektų nėra žinoma, kas tai per tyrimo metodai bei sistemos, kam jie yra naudojami. Apklausos metu pateikus susipažinti dokumentą Užsakymas 2021 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, paaiškino, kad tai yra užsakymas, pagal kurį ir buvo atlikti minėti pardavimai. Iš dokumentų, su kuriais susipažino, gali pasakyti, kad turėtų būti ir sutartis, kuri pasirašyta 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tai mato iš PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), bet jai nėra žinomos nei sutarčių sudarymo aplinkybės, kam šie PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti tyrimai bei sistemos yra naudojamos, kadangi tai yra ne jos kompetencija. Tai daugiau galėtų pakomentuoti kiti įmonės darbuotojai. Pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras gali pasakyti, kad N jai tik žinomas, kad tai yra vienas iš jų įmonės klientų, kas yra šios įstaigos vadovas jai nėra žinoma. Bendrai kokią veiklą vykdo N ir apie patį N žino tik iš žiniasklaidos. Kokią įrangą jų įmonė parduoda šiai įstaigai ji niekada nesigilino.

8. Liudytojas Ž. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB „A“ jis dirba maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šioje įmonėje įsidarbino serviso inžinieriaus pareigose, bet šiuo metu eina produkto specialisto pareigas. Pagal užimamas pareigas jo darbo funkcijos yra pardavėjas-produkto specialistas, jis važiuoja pas klientus, pasakoja apie jų produktus, gilinasi į klientų poreikius, siūlo sprendimus. Jis yra laboratorinių prietaisų grupės specialistas. Taip pat savo ir kituose projektuose ruošia paskelbtų konkursų specifikacijas už prietaiso dalis, yra atsakingas už dokumentacijos parengimą, kas susiję su techninėmis specifikacijomis. Taip pat bendrauja su klientais dėl įrangos naudojimo, apmoko, kaip su ja elgtis, daro mokymus, padeda parengti metodikas. UAB „A“ vykdo laboratorinės įrangos platinimo ir priežiūros veiklą, jie yra kelių gamintojų išskirtiniai atstovai ir prekiauja šia įranga. Šiuo metu įmonėje yra septyni darbuotojai, M. S. yra įmonės direktorius. Už ūkinės įmonės veiklos organizavimą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Įmonėje už sutarčių sudarymą ir pasirašymą yra atsakingas įmonės direktorius M. S., jeigu jo nėra – paskiria laikinai einantį pareigas asmenį. Jam taip pat yra tekę juo būti, taip pat buvusi yra ir S. Š. Už naujų klientų paiešką yra atsakingi pardavėjai, t. y. jis, D. J. ir direktorius M. S. Pas juos nėra labai griežto pareigų pasiskirstymo. Dėl įmonės UAB „S“ gali paaiškinti, kad ši įmonė jam yra žinoma. Jis turėjo projektą Aplinkos apsaugos agentūroje ir jie buvo priversti dalyvauti su UAB „S“ jungtinėje veikloje. Konkursas buvo dėl dviejų prietaisų, kurių vieną iš jų turėjo jų įmonė, o kitą UAB „S“. Su šia įmone labiau bendravo M. S. Šis projektas buvo įgyvendinamas 2021 m., pats konkursas buvo gal 2020 m. Tiksliai neatsimins, bet G. M. kartais užeidavo į ofisą, jis gyveno kažkur netoli jų ofiso, adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartais atvykdavo pas M. S., kartais bendraudavo su D. J. UAB „S“ taip pat prekiauja įranga, kurią jis žino. Neatsimena, ar jie pasiūlė UAB „S“ dalyvauti kartu konkurse, ar jie jiems pasiūlė kartu dalyvauti konkurse, tačiau paskaičius technines specifikacijas jie suprato, kad vienu prietaisu prekiauja UAB „S“. Jie rašė raštus Aplinkos apsaugos agentūrai, kad modifikuotų reikalavimus, kad leistų ir jiems dalyvauti ir išskaidytų pirkimus į atskirus prietaisus, tačiau tokio sprendimo agentūra nepriėmė ir išėjo taip, kad sudarė jungtinę sutartį su UAB „S“ bei kartu dalyvavo konkurse. Mano, kad UAB „S“ dirba tik G. M., tačiau nėra tikras. Įmonė UAB „L“ nežinoma. BM „G“ jam nežinoma. Toks asmuo kaip G. M. jam yra žinomas iš jau minėto projekto. Jis užeidavo pas juos į ofisą, bendraudavo apie projektą. M. S. jam nežinomas. G. P. jam yra girdėtas, jis buvo N direktorius. Asmeniškai jo nepažįsta. E. P. jam nežinoma. M. S. pažįsta, juos sieja dalykiniai darbiniai santykiai. Jam apklausos metu buvo pateikti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktas Nr. 1, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais gali pasakyti, kad šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Jam atrodo, jie dalyvavo N konkurse, iš darbų atlikimo akto mato, kad paslaugos suteiktos (duomenys neskelbtini), todėl gali sieti su šiuo konkursu, kur tiekė įrangą. Jis pats instaliacijų neatlieka, tuo rūpinasi serviso inžinieriai arba M. S. samdo įvairiais įmones, teoriškai galėjo būti taip, kad montavimo darbus atliko kita įmonė. Jis rengia tik konkurso dokumentus ir moko darbuotojus dirbti su jų įranga. Ar darbai buvo atlikti, jei buvo atlikti, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes šiame procese nedalyvavo. Tai žinotų M. S. arba vienas iš serviso inžinierių – Ž. J. ar D. V. Jam nėra žinoma, ar dėl šių darbų atlikimo buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Dėl PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad iš šios sąskaitos faktūros mato, kad jų įmonė UAB „A“ pardavė „Toksinių, psichotropinių medžiagų, vaistų veikliųjų medžiagų kokybinio ir kiekybinio nustatymo žmogaus biologinėse terpėse sistemą“, kurios vertė su pridėtinės vertės mokesčiu yra 551 760 Eur. Tai buvo įrangos komplektas, joms reikia būtent tų montavimo darbų, kurie nurodyti UAB „L“ atliktų darbų ataskaitose. Dėl kainų negali pakomentuoti, nes nežino, kokie darbai buvo padaryti. Po to apklausos metu pateikiami dokumentai – įmonės UAB „S“ PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su šiais dokumentais gali pasakyti, kad šiame N projekte nedalyvavo. Įmonė UAB „A“ iš įmonės UAB „S“ įsigijo „Toksinių medžiagų tyrimo metodą“, kurio vertė su PVM yra 26 567,24 Eur, taip pat iš tos pačios įmonės įsigijo „Pesticidų tyrimo metodą“, kurio vertė yra 22 196,00 Eur. Jei gerai supranta, tai yra paruošti iš anksto metodai, kad klientui nereiktų kurti metodų. Taip pat asmenys ne visada yra kompetentingi tai daryti, metodus paruošia kartais gamintojai (slėgiai, srautai, temperatūros ir kt. ) ir tada klientas rutiniškai dirba su šiuo metodu, įstaigos validuoja tuos metodus, nuosekliai juos patikrina. Tai tikrina Nacionalinis akreditacijos biuras. Jeigu tai yra rutininė laboratorija ir nori akredituoti metodą, kad jis turėtų teisinę galią, jos turi jos validuoti ir turi juos turėti paruoštus. Metodų yra dvi dalys – mėginių paruošimas ir instrumentinės sąlygos. Kadangi instrumentas yra skirtas įvairiems produktams, tuomet pritaikyti jį vienam tikslui reikia sukurti tą metodą, kad įstaiga galėtų su juo rutiniškai dirbti. Kas yra padaryta ir koks metodas šiuo konkrečiu atveju, jis nežino. Jis nėra matęs šio produkto, kuris nupirktas iš UAB „S“. Šios parduotos įrangos „S“ gamintojas turi instrumentinių metodų, tarp jų yra su pesticidais susijusių metodų, tačiau klientui gali netikti tas metodas, jeigu jam reikia didesnio sąrašo pesticidų, kur nesantiems sąraše pesticidams gali reikėti visai kitokių sąlygų ar kitokios metodikos. Jam nežinoma, kad šiai įrangai „S“ būtų perkami paruošti metodai iš kitų įmonių, tačiau gali būti perkamos „bibliotekos“ – junginių duomenų bazės, kuri yra metodikos sudedamoji dalis. Galbūt yra samdę patys asmenis, kurie išdirbtų metodus, kad pirktų – nepamena. Jo projektuose, kiek atsimena, nepirko metodų iš kitų įmonių, išskyrus „bibliotekas“, kas yra metodų dalis. Negali pasakyti, ar šie metodai parduoti kartu su „Dujų chromotografijos – masių spektrometrijos sistemos GCMS-TQ-8050 NX“ su priedais ir „Dujų chromatografijos sistema GCMS-Qp-2020 NX“ su priedais. Teoriškai taip gali būti, bet jis apie tai nieko nežino, negali pakomentuoti. Šios sistemos buvo parduotos N, bendra sistemų pardavimo kaina su PVM yra 446 635, 20 Eur. Negali paaiškinti, kokios buvo šių sutarčių sudarymo aplinkybės. Kaip atsirado UAB „S“ šių metodų pardavime, nežino. Jis su jais dėl to nekontaktavo. Taip pat jam apklausos metu buvo pateiktas susipažinti dokumentas Užsakymas 2021 m. lapkričio 23 d Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, gali paaiškinti, kad tai yra užsakymas, pagal kurį, kaip supranta, buvo atlikti minėti pardavimai. Šią užsakymo formą jis yra matęs ne vieną kartą. N skelbia susinaudojančių dalių ar medžiagų pirkimo konkursus, jie su jais turi dvi ar tris sutartis ir pagal jas jie tiekia dalis ar medžiagas. Tie užsakymai pateikiami tokioje pat formoje. Kaip supranta, turi būti sutartis, pagal kurią buvo pateiktas ir šis užsakymas. Tačiau, kaip ir minėjo, nedalyvavo šiame projekte ir nežino sutarčių sudarymo aplinkybių. Šios sistemos gali būti naudojamos daug kam, tarp jų ir pesticidų bei toksinių medžiagų analizei, jeigu yra tinkamai sukonfigūruoti pagal metodikas. Jis galėtų įtarti, kad įranga reikalinga pesticidų analizei, bet tiksliai negali pasakyti. N jam tik žinomas, kad tai yra vienas iš jų įmonės klientų. Jų įrangos ten yra tikrai nemažai. Tai yra vienas iš didesnių įmonės klientų. Kiek jam žinoma, įmonės sutartys yra laikomos jų ofise. Tuo rūpinasi įmonės administratorė.

9. Liudytoja D. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB „A“ ji dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šioje įmonėje eina vadybininkės pareigas. Pagal einamas pareigas yra atsakinga už įmonės parduodamų prekių, konkrečiai už laboratorinių prietaisų/priemonių pardavimą. Dirba tik su prekybos asociacijos, esančios Vokietijoje, pavadinimu „WinLab“, kuri vienija smulkiuosius laboratorinės įrangos gamintojus, prekėmis. Trumpai gali paaiškinti, kad tai yra smulki laboratorinė įranga – pipetės, kolbos, stiklinės, kaitinimo plytelės ir panašiai, kurioms nereikalingas įdiegimo procesas. Šių prekių reikia visoms laboratorijoms. Pardavimo procese tenka bendrauti su įvairiais klientais, dėl konkrečios įrangos poreikio ir panašiai. Dirbti tenka tiek su valstybinėmis įstaigomis, kurios įrangą įsigyja viešųjų pirkimų būdu, arba mažos vertės viešaisiais pirkimais, tiek su privačiomis įmonėmis. UAB „A“ vykdo laboratorinės įrangos platinimo bei serviso ir priežiūros veiklą, taip pat įmonė vykdo ir mokymus, kaip dirbti su tam tikra įranga arba tam tikrais metodais. Įmonėje šiuo metu dirba septyni darbuotojai. M. S. yra įmonės direktorius. Įmonėje už sutarčių pasirašymą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Kadangi įmonė yra labai maža, nėra labai griežto pasiskirstymo, kas yra atsakingas už naujų klientų paiešką, bet tai gali atlikti tiek įmonės direktorius, tiek serviso inžinieriai, didžiausias krūvis tenka pardavimų vadybininkams. Tiekėjų paieška vyksta paprastai, dažniausiai gauna užklausas iš klientų ir ieško tokių prekių savo kataloguose, jei jų ten nėra, ieško, kur tokių prekių galima įsigyti. Dėl klientų suradimo, nėra griežto pasiskirstymo, kas atsakingas už klientų paiešką, tačiau dalis klientų atsiranda per viešuosius pirkimus, o kita dalis dėl gero įmonės vardo, teikiant parduotos įrangos serviso paslaugas. Dėl įmonės UAB „S“ gali paaiškinti, kad ši įmonė jai yra girdėta. Gali pasakyti, kad šios įmonės direktorius yra buvęs jos bendradarbis įmonėje UAB „I“, tai yra G. M., nežino, ar jis oficialiai eina įmonės direktoriaus pareigas. Taip pat žino, kad įmonė UAB „A“ su įmone UAB „S“ yra kartu dalyvavę konkurse dėl įrangos pardavimo Lietuvos valstybinei įstaigai, jei gerai pamena, tai buvo su aplinkos apsauga susijusi institucija. Bet tai buvo ne jos viešasis pirkimas, dėl to daugiau aplinkybių paaiškinti negali. Tiksliai negali nurodyti, kas iš jų įmonės buvo atsakingas už šį pirkimą, tai galėjo būti ir įmonės direktorius, ir Ž. S. Dėl įmonės UAB „L“ gali pasakyti, kad jai ši įmonė nėra girdėta, nežino, kokią veiklą vykdo bei kas yra įmonės direktorius. MB „G“ jai taip pat nėra girdėta, nežino kokią veiklą vykdo ši įmonė, taip pat nežino kas yra šios įmonės vadovas bei darbuotojai. G. M. yra jos buvęs bendradarbis. Dabar sieja tik kolegiški darbiniai santykiai, jis iš jos yra pirkęs prekių, už kurias ji yra atsakinga bet tiksliai nurodyti negali, galimai kokios kolbos ar kažkas panašaus. G. M. kartais užsukdavo į jos dabartinę darbovietę UAB „A“, kuri yra (duomenys neskelbtini), atsigerti kavos. Kada jis buvo užsukęs paskutinį kartą, gerai nepamena, tai galėjo būti dar prieš pandemiją. M. S. jai nėra girdėtas, tokio asmens ji nepažįsta. G. P. jai yra žinomas. Su juo susipažino buvusioje darbovietėje UAB „I“, o jis tuo metu buvo dabartinio N, kuri tuo metu vadinosi „Na“, vieno iš skyrių vedėju. Po to, kiek jai žinoma, jis tapo šios įstaigos direktoriumi, bendravimo su juo nepalaikė. E. P. ji nepažįsta, su ja nėra bendravusi. M. S. jai yra žinomas kaip įmonės, kurioje dirba, direktorius. Juos sieja labiau darbiniai santykiai, šeimomis nebendrauja. Jai apklausos metu buvo pateikti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktas Nr. 1, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su jai pateiktais dokumentais gali pasakyti, kad šių dokumentų ji nėra mačiusi, kažko labiau pakomentuoti ir negalėtų, mato, kad tai yra sąskaita dėl darbų atlikimo ir su ja susiję dokumentai, tačiau negali pasakyti, kokiu būdu atsirado šis tiekėjas, ar buvo pasirašyta kokia sutartis, kam šie darbai buvo reikalingi ir panašiai. Tam tikrais atvejais, kai jų inžinieriai įrenginėja kokią nors įrangą, tenka atlikinėti ir „statybos“ darbus, tai yra pajungti kompresorius, išvedžioti vamzdelius ar panašiai, kadangi kitu atveju nebus galima pademonstruoti, kaip veikia jų įranga. Tai yra girdėjusi iš inžinierių, kurie skųsdavosi, kad tenka atlikinėti tokius darbus. Ar šie darbai buvo atlikti, jei buvo tai kokie darbai, ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi ji šiuose procesuose nedalyvavo. Dėl PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad iš šios sąskaitos-faktūros mato, kad jų įmonė UAB „A“ pardavė „Toksinių, psichotropinių medžiagų, vaistų veikliųjų medžiagų kokybinio ir kiekybinio nustatymo žmogaus biologinėse terpėse sistemą“. Kas tai per sistema ji paaiškinti negalėtų. Kiek žino, už šį pardavimą buvo atsakingas M. S. Po to apklausos metu jai susipažinti yra pateikiami dokumentai: įmonės UAB „S“ PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Dėl UAB „S“ PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad jai nėra žinomos šių metodų įsigijimo aplinkybės, nežino, kodėl galėjo jų reikėti. Tam tikrais atvejais jų klientai užsako specialią įrangą ir užsakyme nurodo, kad ši įranga turi veikti su konkrečiais metodais. Jei gerai supranta, tai yra paruošti metodai, pagal kuriuos turi veikti, tai apima slėgius, srautus, temperatūras ir panašiai. Iš jų įmonės UAB „A“ PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) mato, kad buvo parduoti du prietaisai, tai yra Dujų chromotografijos – masių spektrometrijos sistemos GCMS-TQ-8050 NX su priedais ir „Dujų chromatografijos sistema GCMS-Qp-2020 NX su priedais. Ši įranga buvo parduota N. Negali pasakyti, ar prieš tai jai pateiktose UAB „S“ sąskaitose įsigyti metodai buvo parduoti kartu su įranga, kuri parduota pagal UAB „A“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Čia reikėtų žiūrėti, kokios buvo konkurso sąlygos. Pačių sutarčių sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos, tikrai negalės paaiškinti, kodėl metodai buvo įsigyti iš įmonės UAB „S“. Ji nedalyvavo metodų įsigijime ir įrangos pardavime. Iš sąskaitose-faktūrose pateiktų aprašymų mato, kad tai galėjo būti naudojama pesticidų ir toksinių medžiagų tyrimams. Taip pat jai apklausos metu buvo pateikta susipažinti dokumentas Užsakymas 2021 m. lapkričio 23 d Nr. 249 Vilnius, tai yra užsakymas, pagal kurį, kaip supranta, buvo atliktas minėtas pardavimas, pagal UAB „A“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Užsakymą pateikė N. Šis pardavimas turėjo vykti viešojo konkurso būdu, kažko daugiau pakomentuoti negalėtų, kadangi ji nėra susijusi su šios įrangos pardavimu.

10. Liudytojas Ž. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB „A“ jis dirba nuo (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje eina serviso inžinieriaus pareigas. Pagal einamas pareigas yra atsakingas už remontą ir prietaisų instaliaciją, priežiūrą. UAB „A“ stato laboratorinę įrangą, t. y. perka, parduoda ir instaliuoja. Įmonėje šiuo metu dirba septyni darbuotojai. M. S. yra įmonės direktorius. Įmonėje už sutarčių pasirašymą yra atsakingas įmonės direktorius M. S. Už naujų klientų paiešką įmonėje atsakingi pardavimų vadybininkai, jį dažniausiai išsikviečia jau esami jų klientai, jeigu reikia jų teiktiems prietaisams remonto. Tiekėjai yra užsienio kompanijos, su kuriomis dirbama nuo seno, o daugiau tiekėjų, mano, kad nėra ieškoma. UAB „S“ jam negirdėta. UAB „L“ jam negirdėta. MB „G“ jam taip pat nėra girdėta. G. M. jam asmeniškai nėra žinomas. Tačiau yra jį matęs pas juos darbe, nežino, kokiais klausimais. Jis galėjo ateiti pas M. S. arba Ž. S., bet tiksliai negali pasakyti. Jam nežinoma, kad jis yra UAB „S“ direktorius. M. S. jam nežinomas. G. P. jam nežinomas. E. P. jam nežinoma. M. S. yra direktorius, jų santykiai darbiniai, draugiški. Jis yra jo tiesioginis vadovas. Jam apklausos metu buvo pateikti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktas Nr. 1, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais gali pasakyti, kad šiuos dokumentus jis mato pirmą kartą. Jis irgi išrašinėja sąskaitas-faktūras, bet jų įmonės vardu, visiems klientams, kuriems teikia serviso paslaugas. Iš PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) mato, kad jų UAB „A“ pardavė „Toksinių, psichotropinių medžiagų, vaistų veikliųjų medžiagų kokybinio ir kiekybinio nustatymo žmogaus biologinėse terpėse sistemą“ N laboratorijai. Jam šis objektas ir prietaisai yra žinomi, nes jis pats juos instaliavo. Tai buvo dvi sistemos. Jis vienintelis turi įmonėje sertifikatą instaliuoti šias abi sistemas. Sertifikatą gavo Vokietijoje, Shimadzu atstovybėje Europoje. Instaliuojant šias sistemas kartu su juo buvo kolega D. V. Mano, kad programinė įranga jau buvo suinstaliuota ir sistema atkeliavo pas klientą jau su instaliuota programine įranga. Taip pat galėjo darbus padėti atlikti M. S. ir Ž. S. Tai yra aukšto slėgio skystinis chromotografas su masių spektrometro detektoriumi – ką klientas daro su juo jis nežino, nes tai yra plataus naudojimo sistema. Žino, kad N su šia sistema ieško pesticidų, o ką su juo daro (duomenys neskelbtini) laboratorija – tikrai nežino. Iš esmės prie šių sistemų instaliacijos dirbo tik jų įmonės darbuotojai UAB „A“. Kai reikia instaliuoti sistemas – jam reikia, kad būtų elektra, internetas, dujų, tirpiklių, šiems daiktams reikalingas ir azotas. Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų akto Nr. 1 gali pasakyti, kad suinstaliuoti sistemą tokie darbai, kurie nurodyti, gali būti reikalingi. Kiek prisimena, jau atvykus instaliuoti sistemą, buvo įrengtos azoto tiekimo linijos, bet kas jas įrengė, jis nežino. Jie patys daro tokius darbus, jei reikalingas nedidelis azoto tikimo kiekis ir panašiai, bet šiuo atveju ten buvo reikalingas didesnis kiekis. Tikrai žino, kad jis pats tų darbų neatliko. Neįsivaizduoja, kas surado įmonę, kuri atliko šiuos montavimo darbus, į tai nesigilino. Pardavėjai derina su klientu šias detales, perspėja klientus, ko reikės sistemų instaliacijai. Galvotų, kad už šį pardavimą buvo atsakingas M. S., nes su juo derinosi laiką, kada yra laisvas ir gali suinstaliuoti sistemas. Po to apklausos metu jam susipažinti yra pateikiami dokumentai įmonės UAB „S“ PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su šiais dokumentais, dėl UAB „S“ PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini), negali nieko pasakyti, nes šios sąskaitos jam nėra žinomos. Iš UAB „A“ PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) jis mato, kad buvo parduoti du prietaisai, tai yra Dujų chromotografijos – masių spektrometrijos sistemos GCMS-TQ-8050 NX su priedais ir Dujų chromatografijos sistema GCMS-Qp-2020 NX su priedais. Tai yra jo instaliuotos sistemos N. Jis įsivaizduoja, kad su šiomis sistemomis galima dirbti ieškant pesticidų, galbūt tam ir buvo skirti šie prietaisai. Jis įsivaizduoja, kad šios sistemos labai panašios į tas, kurias jie instaliavo prieš šešis ar aštuonis metus tame pačiame institute, jiems reikėjo tokių sistemų daugiau, kad greičiau vyktų darbas. Nėra tikras, ar jų darbuotojai apmoko dirbti klientą su tomis sistemomis, nežino, ar jiems reikia tai daryti. Ž. S. turi parinkti atitinkamas sistemas, jis yra chemikas ir nusimano šio srityje, jis gali pasakyti, kokios sistemos reikia konkrečiam klientui. Jis apmoko, kaip dirbti su jų programine įranga, kaip pasileisti sistemą, patikrinti ją, pasižiūrėti detektoriaus atsaką, jis parodo, kaip visą tai daryti. Šiuo konkrečiu atveju jam atrodo, kad Ž. S. jų nemokė dirbti su sistemomis, nes N darbuotojai jau turėjo tokias sistemas ir mokėjo su jomis dirbti. Dėl nupirktų metodų iš UAB „S“ negali pasakyti, ar klientui jų konkrečiai reikėjo, jis tuo nesirūpino. Metodą išdirbti reikia dirbti su sistema vietoje, tam reikia laiko maždaug vienam metodui vienos ar dviejų savaičių. Jam patikrinimui atskirų metodų nereikia, nes sistemos turi išdirbtą gamintojo metodą, kurį jis pasileidžia sistemoje ir mato, ar prietaisas veikia, ar ne. Kas rūpinosi užsakymu iš UAB „S“ nežino, nežinojo, kad tokie metodai buvo užsakinėjami. Taip pat jam apklausos metu buvo pateiktas susipažinti dokumentas Užsakymas 2021 m. lapkričio 23 d Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, apie tai gali paaiškinti, kad tai yra užsakymas, pagal kurį, kaip supranta, buvo atliktas minėtas pardavimas pagal UAB „A“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Užsakymą pateikė N. Šioje vietoje negali komentuoti, nes jis nedirba su klientų paieška, kaip vyksta užsakymai jam nežinoma.

11. Liudytojas D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A“ jis dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų vasario mėn., serviso inžinieriumi. Jo, kaip serviso inžinieriaus, pagrindinės pareigos yra įrangos instaliavimas ir taisymas. Jis, kaip serviso inžinierius, daugiausiai dirba dujų ir skysčių chromatografijos įranga. Jo tiesioginis vadovas yra UAB „A“ direktorius M. S. UAB „A“ pagrindinė veikla yra laboratorinės įrangos diegimas ir remontas. UAB „A“ vadovas M. S. yra atsakingas už sutarčių sudarymą tarp UAB „A“ ir kitų įmonių. Už naujų UAB „A“ klientų paiešką yra atsakingi pardavimų vadybininkai (Ž. S. ir D. J.), taip pat direktorius M. S. Susipažino su M. S. 2018 metų vasario mėnesį, kai darbinosi UAB „A“. Jo motina I. V. ilgą laiką dirbo N ir iš savo darbo praktikos jau anksčiau pažinojo M. S. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) metais, kai jis išėjo iš savo ankstesnio darbo, motina jam pasiūlė susisiekti su M. S. pasikalbėti dėl darbo, kadangi jo inžinerinis išsilavinimas ir UAB „A“ veikla sutapo. Neilgai trukus jam pats M. S. paskambino ir pasiūlė ateiti į darbo pokalbį. Tokiomis aplinkybėmis su M. S. jis ir susipažino. Santykiai su M. S. yra dalykiniai, darbinio pobūdžio, darbo aplinkoje ir darbo reikalais bendrauja draugiškai. MB „G“ jam nėra žinoma. UAB „L“ jam yra girdėta darbo aplinkoje, tačiau dabar nepamena, nei kokiomis aplinkybėmis jis girdėjo apie šią įmonę, nei kas tai per įmonė. Toks asmuo kaip M. S. jam nėra žinomas. N jam yra žinomas, nes jo motina ten ilgą laiką dirbo, be to, kaip supranta, tai UAB „A“ yra pardavę įrangą N ir teikia jos priežiūros paslaugas, kadangi jam, kaip serviso inžinieriui, ne kartą yra tekę lankytis N patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) ir ten taisyti įrangą. G. P. jam yra žinomas kaip buvęs N direktorius, tačiau jis jo nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. E. P. jam nėra žinoma. UAB „S“ jam yra girdėta darbo aplinkoje. Jeigu gerai pamena, kaip UAB „A“ vadovas M. S. kažkada minėjo šią įmonę, kaip vykdančią statybos darbus, tačiau daugiau kažkokių aplinkybių apie tai papasakoti negalėtų. Nepamena, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis M. S. paminėjo tokią įmonę kaip UAB „S“. G. M. jam nėra žinomas. Liudytojui pateikta susipažinti: 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 30 d. pažyma apie atliktų darbų vertę; atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2021 m. lapkričio mėn.; 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Liudytojas, susipažinęs su dokumentais, paaiškino, kad jis nėra matęs šių dokumentų, todėl kažko pakomentuoti apie šiuos dokumentus jis negalėtų. Kaip ir minėjo, kažkada darbo aplinkoje yra girdėjęs UAB „L“, tačiau daugiau apie šią įmonę jis aplinkybių nežino. Apie dokumentuose nurodytus darbus ir už juos numatytus apmokėjimus jis taip pat nieko nežino. Ar šie darbai buvo atlikti ir, ar buvo už juos apmokėta, nežino, negalėtų to nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi jis tame jokia forma nedalyvavo. Dėl 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) taip pat kažko pakomentuoti negalėtų. Kaip ir minėjo, N jam yra tekę ne kartą lankytis kaip UAB „A“ serviso inžinieriui ir ten taisyti įrangą. Tuo jo pareigos ir pasibaigdavo. Jam nėra žinomos jokios aplinkybės apie šioje sąskaitoje nurodytas prekes (ar paslaugas) ir, ar prekės (ar paslaugos) buvo suteiktos ir, ar už jas buvo apmokėta. Kaip ir sakė, jis tame jokia forma nedalyvavo. Jam nėra žinoma, ar pardavėjo UAB „L“ pirkėjui UAB „A“ 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 30 d. pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2021 m. lapkričio mėn., kažkuo siejasi su 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), kur pardavėjas yra UAB „A“, o pirkėjas N. Kaip ir minėjo, apie visus šiuos dokumentus (bei juose numatytas paslaugas ar prekes bei už tai numatytus apmokėjimus) jam nėra žinomos jokios aplinkybės. Liudytojui pateikta susipažinti: 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 23 d. užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas, susipažinęs su 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad šių dokumentų jis taip pat nėra matęs ir nieko apie juos pakomentuoti negalėtų. Toks įmonės pavadinimas, kaip UAB „S“, kaip ir minėjo, jam buvo girdėtas darbo aplinkoje iš M. S., tačiau jis šią įmonę siejo su statybos sritimi. Susipažinęs su 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad jose yra nurodyti kažkokie tyrimų metodai, o ne statybos darbai, tad tikrai nežino, apie ką yra šios sąskaitos ir kuo UAB „S“ užsiima. Kaip ir komentuodamas anksčiau šios apklausos metu jam pateiktus dokumentus, jis gali pasakyti, kad jis nieko nežino apie šiuose dokumentuose nurodytą informaciją (prekes ar paslaugas ir už juos numatytus apmokėjimus). 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 23 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat pakomentuoti negalėtų. Jam nėra žinomos jokios aplinkybės apie šioje sąskaitoje nurodytas prekes (ar paslaugas) ir, ar prekės (ar paslaugos) buvo suteiktos ir, ar už jas buvo apmokėta. Kaip ir sakė, jis tame jokia forma nedalyvavo. Jam nėra žinoma, ar pardavėjo UAB „S“ pirkėjui UAB „A“ 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) kažkuo siejasi su 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), taip pat 2021 m. lapkričio 23 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kur pardavėjas yra UAB „A“, o pirkėjas N. Kaip ir minėjo, apie visus šiuos dokumentus (bei juose numatytas paslaugas ar prekes bei už tai numatytus apmokėjimus) jam nėra žinomos jokios aplinkybės.

12. Liudytojas G. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje UAB „A“, buvo serviso inžinierius. Jo funkcijos buvo klientų aptarnavimas, gedimų tvarkymas, šalinimas, registravimas, diagnostika, konsultavimas įvairiais techniniais klausimais. UAB „A“ vykdo laboratorinės įrangos pardavimą ir priežiūrą. Darbą paliko, nes nebetenkino sąlygos, norėjo pabandyti įsidarbinti kitur. Su juo kartu dirbo aštuoni asmenys, tiesioginis vadovas buvo M. S. Su M. S. siejo darbiniai santykiai, šiuo metu nepalaiko santykių. UAB „L“ jam nežinoma. MB „G“ jam taip pat nėra girdėta. UAB „S“ jam nežinoma. G. M., G. P., E. P., M. S. jam nežinomi. N jam yra žinomas. Jis yra UAB „A“ klientas ir jų įmonė prižiūrėjo jų įrangą, nėra tikras, ar tiekė jiems įrangą. Jo žiniomis, ten nebuvo jo srities, už kurią buvo atsakingas, įrangos, jo pagalbos ten prisireikdavo tik tuo atveju, jei kas nors paprašydavo, bet tai būdavo labai retai. Jis buvo atsakingas už skenuojančius elektroninius mikroskopus, rentgeno analizatorius. Liudytojui pateikta susipažinti: 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 30 d. pažyma apie atliktų darbų vertę; atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2021 m. lapkričio mėn.; 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai jam yra matomi pirmą kartą. Pats yra išrašinėjęs sąskaitas klientams už savo atliktus darbus. Šie dokumentai jam yra nematyti. Jis žinojo, kad N (duomenys neskelbtini), yra UAB „A“ įrangos, ten vyko kažkokie darbai, bet tai nebuvo jo sritis ir ta įranga jam yra nežinoma ir jis su ja nedirbo. Jis nėra dirbęs su ta įranga ir jam trūksta žinių pasakyti, ar šiai įrangai reikėjo atliktų darbų akte nurodytų montavimo ir kitų darbų, taip pat negali pasakyti ar jie buvo atlikti ir kas juos atliko. Tai turėtų žinoti M. S. Taip pat nežino, ar už šiuos darbus buvo apmokėta. Paskutinis jo objektas buvo UAB „Termofisher“, Fizinių technologijų mokslų centras, Muitinės laboratorija, jis atlikdavo serviso, remonto paslaugas. Liudytojui pateikta susipažinti: 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 23 d. užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai jam matyti taip pat pirmą kartą, nieko apie juos pakomentuoti negalėtų. Jis girdėjo, kad UAB „A“ turi kažkokių darbų N, bet kas tai konkrečiai buvo, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, ar tiekiamoms sistemos reikėjo kažkokių tyrimų metodų, tai visiškai ne jo sritis. Taip pat negali pasakyti, kas tas paslaugas suteikė, jeigu suteikė, ir ar jos buvo apmokėtos.

13. Atlikus MB „G“ naudojamos banko sąskaitos, UAB „S“, UAB „L“ banko sąskaitų operacijų išrašų ir kitų objektų apžiūrą, nustatyta, kad: 2021 m. lapkričio 22 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 18 755 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 22 990 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Apmokėjimas“; 2021 m. lapkričio 16 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 22 196 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 19 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 20 551,85 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-10-22 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“; - 2021 m. gruodžio 7 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 26 567,24 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 13 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 24 599,3 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-11-08 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

14. Atlikus UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d., išrašo, UAB „L“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d., išrašo ir MB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., išrašo apžiūrą nustatyta:

14.1. Įmonės UAB „S“ banko sąskaitos laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. išrašo apžiūra: 2021 m. lapkričio 16 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 22 196 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 19 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 20 551,85 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-10-22 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“; 2021 m. gruodžio 7 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 26 567,24 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 13 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 24 599,3 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-11-08 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“;

14.2. Įmonės UAB „L“ banko sąskaitos laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. išrašo apžiūra: 2021 m. lapkričio 19 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 20 551,85 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-10-22 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“; 2021 m. lapkričio 22 d. įmonė UAB „L“ įmonės MB „G“ banko sąskaitos pervedė 18 755 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 13 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 24 599,30 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-11-08 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 22 990 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Apmokėjimas“;

14.3. Įmonės MB „G“ banko sąskaitos laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. išrašo apžiūra: 2021 m. lapkričio 22 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 18 755 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 22 990 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Apmokėjimas“.

15. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dokumentų, paimtų 2022 m. birželio 9 d. kratos metu UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu apžiūrėti šie dokumentai: UAB „A“ registro išrašas laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. su pirkimais iš UAB „S“ (1 lapas); 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini); UAB „A“ išrašytos sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.; 2021 m. lapkričio 23 d. N Užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas), dokumento kopija; 2021 m. gruodžio 6 d. Prekių priėmimo – perdavimo aktas (1 lapas), dokumentas originalas.

16. Dalyvaujant specialistui, buvo apžiūrėti objektai: 2022 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolo priedai Nr. 2 (2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 (2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini)). UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. išrašas. Pagal 2022 m. gruodžio 6 d. reikalavimą Nr. IBPS-S-675726-22 pateikti įmonės UAB „A“ dokumentai (1 lapas). Apžiūroje dalyvaujančiam specialistui užduotas klausimas: Ar UAB „A“ buhalterinė apskaita dėl pesticidų tyrimo metodo ir toksinių medžiagų tyrimo metodo paslaugų įsigijimo ir apmokėjimo už jas buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus? Jei ne, ar dėl nustatytų buhalterinės apskaitos neatitikimų (pažeidimų) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės UAB „A" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, bei struktūros? Specialisto atsakymas: Jeigu UAB „A“ realiai paslaugų-atsargų nepirko iš bendrovės „S“, arba šie pirkimo sandoriai vyko kitomis aplinkybėmis, tai UAB „S“ tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu 2021 m. apskaitoje apskaitė duomenis apie pirkimus, iš viso už 48 763,24 Eur (40 300,20 Eur ir 8 463,04 Eur PVM) iš UAB „S“ pagal PVM sąskaitas faktūras serija ANT (2 vnt.): Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 29 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 8 d.), kurios nėra susijusios su UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, tai nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio nurodymų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nurodymų (turinys neatitinka tikrovės), kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir to paties straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 12 straipsnio 1 dalyje numatyto nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to, kad bendrovės „A“ 2021 m. apskaita buvo tvarkyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nurodymų, negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021 metus.

17. Dalyvaujant specialistui, apžiūrėti objektai: 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. „PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini); UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. išrašas; UAB „L“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. išrašas; pagal 2022 m. gruodžio 6 d. reikalavimą Nr. IBPS-S-675720-22 pateikti įmonės UAB „S“ dokumentai (4 lapai). Apžiūroje dalyvaujančiam specialistui užduotas klausimas: Ar UAB „S“ buhalterinė apskaita dėl pesticidų tyrimo metodo paketo parengimo paslaugų ir toksinų medžiagų tyrimo metodo paketo parengimo paslaugų įsigijimo ir pardavimo buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus? Jei ne, ar dėl nustatytų buhalterinės apskaitos neatitikimų (pažeidimų) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, bei struktūros? Specialisto atsakymas: Jeigu UAB „S“ realiai paslaugų nepirko ir jų nepardavė bendrovei „A“, arba šių paslaugų pirkimo – pardavimo sandoriai vyko kitomis aplinkybėmis, tai UAB „S“ tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu 2021 m. apskaitoje apskaitė duomenis apie paslaugų pirkimus, iš viso už 45 151,15 Eur (37 315 Eur ir 7 836,15 Eur PVM) iš UAB „L“ pagal PVM sąskaitas-faktūras serija LS (2 vnt.): Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 22 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 8 d.), bei jų pardavimus, iš viso už 48 763,24 Eur (40 300,20 Eur ir 8 463,04 Eur PVM) bendrovei „A“ pagal PVM sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 29 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 8 d.), kurios nėra susijusios su UAB „S“ turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimais, tai nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio nurodymų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nurodymų (turinys neatitinka tikrovės), kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir to paties straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 12 straipsnio 1 dalies nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to, kad bendrovės „S“ 2021 m. apskaita buvo tvarkyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nurodymų, negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021 metus.

18. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dokumentų, rastų atlikus kratą UAB „R“: patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėti šie dokumentai: 2021-10-28/22 „PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 28 d. Darbų perdavimo -priėmimo aktas; 2021 m. liepos 21 d. Pasaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 5 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktas; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pasaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

19. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant specialistui, buvo apžiūrėti objektai: 2022 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo priedas Nr. 1 (2021-10-28/22 PVM sąskaita-faktūra Serija omenys neskelbtini), priedas Nr. 4 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 7 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 8 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. išrašas; UAB „L“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. išrašas; MB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. išrašas; pagal 2022 m. gruodžio 6 d. reikalavimą Nr. IBPS-S-675715-22 pateikti įmonės UAB „L“ dokumentai, UAB „L“ buhalterinės apskaitos registro duomenų išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Apžiūroje dalyvaujančiam specialistui užduotas klausimas: Ar UAB „L“ buhalterinė apskaita dėl pesticidų tyrimo metodo paketo parengimo paslaugų ir toksinių medžiagų tyrimo metodo paketo parengimo paslaugų įsigijimo ir pardavimo buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus? Jei ne, ar dėl nustatytų buhalterinės apskaitos neatitikimų (pažeidimų) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės UAB „L“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, bei struktūros? Specialisto atsakymas: Jeigu UAB „L“ realiai paslaugų nepirko ir jų nepardavė bendrovei „S“, arba šių paslaugų pirkimo – pardavimo sandoriai vyko kitomis aplinkybėmis, tai UAB „L“ tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu 2021 m. apskaitoje apskaitė duomenis apie paslaugų pirkimus, iš viso už 41 745 Eur (34 500 Eur ir 7 245 Eur PVM) iš MB „G“ pagal PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) (2 vnt.): Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 28 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 5 d.), bei tų pačių paslaugų pardavimus, iš viso už 45 151,15 Eur (37 315 Eur ir 7 836,15 Eur PVM) bendrovei „S“ pagal PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) (2 vnt.): Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 22 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 8 d.), kurios nėra susijusios su UAB „L“ turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimais, tai nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio nurodymų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nurodymų (turinys neatitinka tikrovės), kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir to paties straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 12 straipsnio 1 dalies nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to, kad bendrovės „L“ 2021 m. apskaita buvo tvarkyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nurodymų, negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021 metus.

20. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti 2022 m. birželio 7 d. kratos metu paimti dokumentai: 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

Dėl M. S. padarytų nusikalstamų veikų

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

22. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota papirkimo sudėtis, kuria nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 227 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Vadovaujantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojams, be kita ko, priskiriami ir valstybės politikai, valstybės pareigūnai, tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

23. BK 227 straipsnio 2 dalyje, į kurią nukreipia BK 227 straipsnio 3 dalis, numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, o būtent: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš paminėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimą atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Pažymėtina tai, kad papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas arba nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018). Papirkimui, kaip baigtai nusikalstamai veikai, kvalifikuoti neturi reikšmės, kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis ir kieno (savo ar kitų asmenų) interesais kaltininkas veikia. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 227 straipsnį yra būtina nustatyti ne tik objektyviąją papirkimo veiksmų išraišką, bet ir subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją, t. y nustatyti, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-303/2020, 2K-9-719/2021).

24. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padarius BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pažadėjus, susitarus duoti ir davus didesnės negu 250 MGL (t. y. 41 745 Eur) vertės kyšį valstybės tarnautojui – N direktoriui G. P. už pastarojo palankumą ir išskirtinę padėtį M. S. atstovaujamai įmonei UAB „A“, dalyvaujant N organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, t. y. iš esmės už neteisėtą veikimą vykdant savo, kaip N direktoriaus, įgaliojimus. Kaltinamasis apklausų metu nuosekliai išdėstė padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, parodydamas, kad pažadėjo, susitarė ir davė G. P. kyšį siekdamas šio palankumo, pastarojo vadovaujamos įstaigos viešųjų pirkimų metu, kuriuose dalyvavo kaltinamojo įmonė. Šių pinigų (kyšio) perdavimo tikslas buvo gauti G. P. palankumą ateities projektuose. Pasak kaltinamojo, apytikslė suma turėjo būti 40 000 Eur, o jis sugalvojo schemą, pagal kurią šis kyšis būtų perduotas G. P. ne tiesiogiai, o per kitas įmones, t. y. per G. P. nurodytą mažąją bendriją „G“, kurios pagalba būtų galima minėtą susitarimą dėl minėtų pinigų pervedimo jam realizuoti. Tam, kad nebūtų tiesioginių sąsajų tarp kaltinamojo vadovaujamos įmonės UAB „A“ ir G. P., jis sugalvojo planą į šią schemą įtraukti porą tarpininkų, nieko bendro neturinčių nei su viena puse ir nežinojusių apie visą šitą jų bendrą tikslą. G. P. jis pats pasiūlė „finansinės paramos“ perdavimo schemą, t. y. kad G. P. mažoji bendrija „G“ tariamai sukurs ir parduos du tyrimo metodus, kuriuos pagal eigą vieni, t. y. UAB „L“, nuperka, po to tariamai parduoda UAB „S“, ir ši įmonė parduoda įmonei UAB „A“. Šiuo tikslu jis sukurstė dalyvauti schemoje UAB „L“ ir UAB „S“ direktorius. Pačius minėtų tariamų „G“ paslaugų dokumentus tarp šitų keturių šalių fiziškai suvežiojo jis asmeniškai. Iš vienų paėmė, kitiems atidavė. Gavęs iš paskutinio tarpininko sąskaitas-faktūras už prekes, UAB „A“ vardu kaltinamasis minėtas sąskaitas-faktūras apmokėjo. Pinigai taip pat judėjo tokiu būdu, t. y. jis juos perdavė tarpininkams, tarpininkai apmokėjo prieš tai išrašytas faktūras. Šių pinigų (kyšio) perdavimo tikslas iš kaltinamojo pusės buvo gauti G. P. palankumą ateities projektuose. Iš esmės tokius M. S. parodymus atskirose dalyse patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „L“ vadovas M. S. (M. S.) bei UAB „S“ vadovas G. M., taip pat ir kyšio gavėjas G. P. Šių asmenų nurodytas aplinkybes detalizuoja dokumentų, paimtų 2022 m. birželio 9 d. kratos metu UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėti šie dokumentai: UAB „A“ registro išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. su pirkimais iš UAB „S“ (1 lapas); 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini); UAB „A“ išrašytos sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.; 2021 m. lapkričio 23 d. N Užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas), dokumento kopija; 2021 m. gruodžio 6 d. Prekių priėmimo – perdavimo aktas (1 lapas), dokumentas originalas. Tuo tarpu faktines pinigų judėjimo aplinkybes patvirtina MB „G“ naudojamos banko sąskaitos, UAB „S“, UAB „L“ banko sąskaitų operacijų išrašai, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad: 2021 m. lapkričio 22 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 18 755 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. įmonė UAB „L“ į įmonės MB „G“ banko sąskaitą pervedė 22 990 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Apmokėjimas“; 2021 m. lapkričio 16 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 22 196 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 19 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 20 551,85 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-10-22 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“; - 2021 m. gruodžio 7 d. įmonė UAB „A“ į įmonės UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 26 567,24 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „s.f. ATN Nr. 792“; 2021 m. gruodžio 13 d. įmonė UAB „S“ į įmonės UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 24 599,3 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Pagal 2021-11-08 PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini)“. Taigi, matyti, kad objektyviai M. S. perduotas kyšis pasiekė G. P. nurodytos įmonės sąskaitą.

25. BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad iš M. S. ir G. P. parodymų matyti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pasiūlydamas, pažadėdamas ir perduodamas pagal jo sugalvotą schemą per tarpininkus kyšį, suvokė pavojingą tokio savo veikimo pobūdį, t. y. kad valstybės tarnautojui perduoda kyšį kaip neteisėtą atlygį už šio asmens palankumą (neteisėtą veikimą ar neveikimą) ateityje vykdant įgaliojimus ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad BK 230 straipsnio 1 dalies prasme, biudžetinės įstaigos N direktorius G. P. laikytinas valstybės tarnautoju.

26. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis M. S. padaryta nusikalstam veika, įvertinus perduoto kyšio vertę, kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje.

27. Pažymėtina, kad M. S. pasirinktas BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdas buvo tiesiogiai susijęs su kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

28. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji aplinkybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu BK 24 straipsnio 5 dalyje numatyta viena iš bendrininkų rūšių – kurstytojas, tai yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką.

29. Nagrinėjamu atveju M. S. pripažino padaręs ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Antai, jau minėta, kad jis parodė, jog pagal sugalvotą kyšio perdavimo G. P. schemą, G. P. mažoji bendrija „G“ turėjo tariamai sukurti ir parduoti du tyrimo metodus, kuriuos pagal eigą vieni, t. y. UAB „L“ turėjo nupirkti, po to tariamai parduoti sekantiems, t. y. UAB „S“, ir ši įmonė turėjo parduoti įmonei UAB „A“. Šie metodai buvo mokėjimų pretekstas, tačiau objektyviai nebuvo sukurti ir perduoti. Šiuo tikslu M. S. sukurstė M. S. pasirašyti ir panaudoti MB „G“ atsakingų asmenų, t. y. G. P. ir direktorės E. P. paruoštus ir pagamintus, M. S. M. S. perduotus fiktyvius paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. netikrus MB „G“ dokumentus, kurie detaliai išvardinti kaltinime. Šie netikri dokumentai tapo pagrindu, kad įmonė UAB „L“ įmonės MB „G“ naudai, kaip atlygį už realiai nesuteiktas ekspertines paslaugas „Pesticidų tyrimo metodo paketo parengimas“ ir „Toksinių medžiagų tyrimo metodo paketo parengimas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 22 d. – 18 755 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 22 990 Eur) sumokėjo MB „G“ iš viso 41 745 Eur. Toliau M. S. sukurstė M. S. pagaminti netikrus dokumentus ir G. M. panaudoti UAB „L“ atsakingo asmens – direktoriaus M. S. pagamintus netikrus, kaltinime nurodytus dokumentus, kuriuos pasirašius UAB „S“ direktoriui G. M. jie tapo pagrindu įmonei UAB „S“ įmonės UAB „L“ naudai, kaip atlygį už realiai nesuteiktas ekspertines paslaugas „Už pesticidų tyrimų metodo paketo parengimo paslaugas“ ir „Už toksinių medžiagų tyrimų metodo paketo parengimo paslaugas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 19 d. – 20 551,85 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d. – 24 599,30 Eur) sumokėti iš viso 45 151, 15 Eur, iš kurių M. S. savo valdomos UAB „L“ naudai sąskaitoje palikdamas 3406,15 Eur. Toliau M. S. paruošė ir pagamino fiktyvių paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. netikrus kaltinime nurodytus dokumentus, kuriuos taip pat pasirašė ir G. M., ir kurių pagrindu įmonė UAB „A“ įmonės UAB „S“ naudai kaip atlygį už fiktyvias ekspertines paslaugas „980-56148 Pesticidų tyrimo metodas“ ir „980-69716 Toksinių medžiagų tyrimo metodas“ nepagrįstai, per du kartus (2021 m. lapkričio 16 d. – 22 196 Eur, 2021 m. gruodžio 7 d. – 26 567,24 Eur) sumokėjo iš viso 48 763,24 Eur, iš kurių G. M. savo valdomai UAB „S“ naudai sąskaitoje paliko 3612,09 Eur. Tokias aplinkybes patvirtino ir apklausti G. M. bei M. S., tai matyti ir iš byloje esančių dokumentų. Pažymėtina, kad tiek iš M. S., tiek iš G. M. ir M. S. parodymų, taip pat įmonių buhalterinių dokumentų matyti, kad minėti suklastoti dokumentai buvo naudojami, t. y. į UAB „L“, UAB „S“ bei UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. buvo realizuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Remiantis byloje apklausto specialisto paaiškinimais, tokiais veiksmais M. S., taip pat jo sukurstyti G. M. ir M. S., tvarkydami jų įmonių buhalterinę apskaitą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir to paties straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Pažymėtina, kad iš specialisto paaiškinimų matyti, jog bendrovių UAB „A“, UAB „S“ ir UAB „L“ 2021 m. apskaita buvo tvarkyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nurodymų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šių bendrovių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021 metus. Kitaip tariant, kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai.

30. Taigi, tokiais veiksmais M. S. sukurstė tiek G. M., tiek M. S. klastoti dokumentus ir juos panaudoti įmonių buhalterijoje, tiek apgaulingai tvarkyti šių įmonių buhalterinę apskaitą, šias veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu jo paties dokumentų klastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas jo įmonės buhalterijoje kvalifikuotinas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

31. Teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 300 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Tuo tarpu už BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti, padaryti siekiant savanaudiško tikslo, įgyti prioritetus prieš kitus asmenis viešuosiuose pirkimuose kyšio gavėjo vadovaujamoje įstaigoje ir taip gauti užsakymų, konkretiems asmenims nusikaltimu žala nepadaryta, tačiau pasiūlyto kyšio suma yra gana didelė, net kelis kartus viršija 250 MGL dydį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir M. S. asmenybė – susituokęs, turi šeimą, Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie jo teistumą užsienyje nėra, veikos padarymo metu ir po jos baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai kitokio pobūdžio nei veikos, kurių padarymu kaltinamas, dirbantis UAB „A“ direktoriumi. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad BPK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

32. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą įstatymo leidėjas numatė baudą nuo 50 iki 2000 MGL, o vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda nuo 100 iki 4000 MGL. Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (kurioms priskiriamas ir BK 227 straipsnyje numatytas nusikaltimas) skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.

33. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus M. S. skirtinos bausmės, kurių dydžiai nustatytini nesiekiantys BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų baudos vidurkių. Atitinkamai jam pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirtina 278 MGL (13 900 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 278 MGL (13 900 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 557 MGL (27 850 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 557 MGL (27 850 Eur) dydžio bauda. Spręsdamas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį skirtinos baudos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į BK 47 straipsnio 3 dalies 4 dalies nuostatas, bet ir į jau minėtą BK 47 straipsnio 6 dalį, įpareigojančią už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (kurioms priskiriamas ir BK 227 straipsnyje numatytas nusikaltimas) skirti baudą, ne mažesnę negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad M. S. duoto kyšio suma siekia 41 745 Eur, kas iš esmės atitinka 834,9 MGL. Atitinkamai teismas sprendžia, kad šiuo atveju M. S. už BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 835 MGL (41 750 Eur) dydžio bauda.

34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia pagal BK 227 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes ir M. S. skirtina subendrinta 835 MGL (41 750 Eur) dydžio bauda.

35. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirta 835 MGL (41 750 Eur) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 557 MGL (27 850 Eur) dydžio bauda.

36. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. 11.57 val. iki 2022 m. birželio 11 d. 9.53 val., t. y. dvi dienas, todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į M. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatytina, kad galutinė neatlikta bausmės dalis yra 553 MGL (27 650 Eur) dydžio bauda.

37. Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

38. Europos deleguotojo prokuroro 2022 m. birželio 11 d. nutarimu (IBPS Nr. IBPS-V-1512836-22) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nutarime nurodytam M. S. turtui, t. y. M. S. piniginėms lėšoms 48 763,24 Eur sumai, esančiai jo vardu atidarytose, nutarime nurodytose banko sąskaitose (iš viso 5 sąskaitose).

39. Europos deleguotojo prokuroro 2022 m. liepos 22 d. nutarimu tenkintas M. S. gynėjo prašymas (IBPS Nr. IBPS-V-1920236-22), Europos deleguotojo prokuroro 2022 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. S. turtui, dalyje sąskaitų panaikintas (nutarimo 2.-2.4. p.), kitoje dalyje Europos deleguotojo prokuroro 2022 m. birželio 11 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą paliktas nepakeistas.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi (IBPS Nr. IBPS-V-3294194-22) laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas M. S. turtui, t. y. piniginėms lėšoms 48763.24 Eur, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki 2023 m. birželio 11 d., visiškai uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis lėšomis.

41. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus naikintinas, kadangi šis nuosavybės teisės apribojimas taikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau to pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo neprašoma, teismas tokios būtinybės taip pat nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 835 MGL (41 750 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 278 MGL (13 900 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 557 MGL (27 850 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 278 MGL (13 900 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 557 MGL (27 850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir M. S. paskirti subendrintą 835 MGL (41 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą 835 MGL (41 750 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 557 MGL (27 850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į M. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 11 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė neatlikta bausmės dalis yra – 553 MGL (27 650 Eur) dydžio bauda.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Europos deleguotojo prokuroro 2022 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. S. turtui, t. y. piniginėms lėšoms 48 763,24 Eur, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi pratęstas iki 2023 m. birželio 11 d., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.