- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eII-1385-917/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
- 18.9Viešosios rimties trikdymas (ANK 488 str.)
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Nutarimo esmė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje 2025 m. spalio 8 d. gautas I. G. pareiškimas dėl kaimyno keliamo triukšmo adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini).
Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta minėtu adresu, kur nustatyta, kad name yra įrengti keturi butai – du iš jų priklauso V. T., viename gyvena M.S. ir kitame gyvena pareiškėja. Atsižvelgiant į tai ir apklausus kaimyną M.S., šis triukšmo fakto nepaliudijo. Pabendravus su V. T., asmuo supažindintas ir įspėtas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje numatyta atsakomybe, pastabas suprato, nurodė, kad jam yra žinoma kada prasideda vakaro ir nakties metas, ir tuo metu poilsio ir ramybės kaimynams netrikdo. Aplinkybių tikslinimo metu, taip pat bendrauta su pareiškėja, nurodyta esant triukšmui iš kaimyno buto, jį fiksuoti garso ir ar vaizdo įrašais arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Patikrinus policijos CDB duomenis, nustatyta, kad minėtu adresu, po 2025 m. rugsėjo 1 d. registruota 12 pranešimų, iš kurių, 4 kartus atvykus policijos pareigūnams triukšmo faktas nebuvo fiksuotas arba asmenys buvo įspėti. Nebuvo gauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas.
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį.
Įrodymų vertinimo aspektu, byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), gyvenantis V. T. padarė ANK 488 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl administracinė nusižengimo bylos teisena nutraukta.
2025 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos I. G. skundas, kuriuo prašoma Institucijos priimtą Nutarimą.
Skunde nurodyta, kad virš I. G., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), gyvena V. T., kuris dėl kaltinimų kitoje byloje, nešioja apykoję. Kai tik V. T. buvo paleistas, tai yra, nuo ankstyvo pavasario iki rudens, psichologiškai smurtauja prieš pareiškėją: dienomis leidžia muziką, vakarais ir naktimis trankosi, meto sunkius daiktus, kelia balius. Kiekvieną karta skambina ir kviečia policiją, taip pat lankėsi pas tyrėjus bei jų vadovus. Prašė, kad jam būtų sugriežtinta kardomoji priemonė. Nors pareigūnai teigė, kad atvykę patruliai nei karto nėra surašę protokolo ar užfiksavę triukšmo, pareiškėjai yra žinoma, kad buvo surašytas ne vienas protokolas. Dėl kaimyno keliamo triukšmo negali naktimis išsimiegoti. Su Institucijos Nutarimu nesutinka, kadangi nebuvo įvertintas pareiškėjos pateiktas garso įrašas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2025 m. spalio 8 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas I. G. pareiškimas, Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl keliamo triukšmo adresu Kaune(duomenys neskelbtini). Pareiškime I. G. nurodė, kad kaimynas V. T., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), pastoviai triukšmauja, vyksta vakarėliai, rėkauja, stumdo baldus, mėto sunkius daiktus ištisą parą, tiek dienos, tiek nakties metu. Į PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini) įvykį reagavę policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą ir išsiaiškinę aplinkybes surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. spalio mėn. 8 d. 00.09 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), bute vyksta išgertuvės, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Atvykę pareigūnai pabendravo su pranešėja I. G., kuri nurodė, kad nuolatos yra triukšmaujama, garsiai rėkaujama, stumdomi baldai. Pareigūnai triukšmo ar pažeidmų nenustatė. Pagal Pareiškėjos pranešimą 2025 m. spalio 9 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini). Tikslinant aplinkybes 2025 m. spalio 16 d. nuvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute – M. S., kuris patikslino, kad jokio triukšmo iš kaimyno buto negirdi, garsiai leidžiamos muzikos taip pat. Buvo perklausyti pareiškėjos pateikti garso įrašai, tačiau konstatuota, kad neužfiksuota, kada daryti tie garso įrašai, negalima identifikuoti kuriuo paros laiku. Nors namas adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, tačiau realiai jame nuolat gyvena tik pareiškėja ir jos skundžiamas asmuo. Namas yra medinis, tarp pareiškėjo ir asmens butų – lubų/grindų, pertvara yra medinė, todėl net mažiausias garsas yra girdimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos skundžiamas asmuo turi tyčios kelti triukšmą, kuris trikdytų viešąją rimtį, taip pat nėra protingos galimybės juos surinkti. Atsiliepime cituojama ANK 488 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja nurodo, kad triukšmas sklido 2025 m. spalio 7 d., apie 23 val. Tyrimo metu negauta duomenų, kad triukšmas būtų keliamas būtent įstatymų draudžiamu laiku ar viršytų Lietuvos higienos normoje patvirtintus triukšmo ribinius dydžius. Duomenų, kad buvo atlikti triukšmo lygio matavimai nėra. Tyrimo metu buvo atlikti visi protingumo kriterijus atitinkantys tyrimo veiksmai. Tyrimo metu nenustatyta nešališkų liudytojų. Atskleisti tikrąsias aplinkybes gali tik suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kurių parodymus laikyti patikimais negalima. Išnaudojus visus galimus tyrimo veiksmus nebuvo gauta neginčijamų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį įrodančius ar ją paneigiančius duomenis. Atsiliepime cituojama ANK 5 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3, 4 dalys, 569 straipsnio 5 dalis, 565¹ straipsnis, teismų praktika. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duotuoju atveju neginčijimai, išnaudojus protingumo kriterijus atitinkančius tyrimo būdus, nenustatyti, neįrodyti būtinieji administracinio nusižengimo sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu I. G. pristatė savo skundą. Papildomai nurodė, kad pareigūnams teikė paaiškinimus, bet nebuvo apklausta kaip liudytoja. Kitais atvejais pareiškėja net nebūna kviečiama duoti paaiškinimus. M. S. nuomojasi būstą iš V. T. žmonos, todėl negali pasakyti nieko neigiamo. V. T. yra susituokęs fiktyviai. M. S. asmeniškai pareiškėjai pasakojo, kad girdi triukšmą, asmenų bėgiojimą laiptinėje, turi keltis ir raminti savo šuniuką, kuris reaguoja į triukšmą. Kitų kaimynų nėra, nes asmenys, kurie bandė nuomotis būstą, negalėjo gyventi dėl keliamo triukšmo. Šiai dienai yra parašiusi 16 pareiškimų, nemano, kad tai pabaiga. Policijai garso įrašus pateikė, tačiau apie šį įrašą nebuvo užsiminta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. G. 2025 m. spalio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą dėl to, kad kaimynas V. T., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kelia triukšmą.
2025 m. spalio 28 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), gyvenantis V. T. padarė ANK 488 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik kelių asmenų paaiškinimais, kurie Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Institucija paėmė paaiškinimus iš M. S. bei I. G.. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėti asmenys nebuvo apklausti kaip liudytojai, buvo paimti tik jų paaiškinimai. I. G. paaiškino analogiškas aplinkybes kaip ir skunde, tai yra, kad kaimynas V. T., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), dienos ir nakties metu triukšmauja, mėto sunkius daiktus, garsiai trepsi su batais, garsiai leidžia muziką, kviečia pašalinius asmenis į savo namus, kelia vakarėlius, laksto, daužo daiktus ir tokiu būdu neleidžia ilsėtis. Tuo tarpu M. S. paaiškino, kad jokio triukšmo iš kaimyno buto negirdi, garsiai leidžiamos muzikos taip pat. Teismo posėdžio metu I. G. papildomai paaiškino, kad M. S. pareigūnams nenurodė girdėjęs triukšmą, nes nuomojasi būstą iš V. T. sutuoktinės, tačiau asmeniškai jai yra minėjęs, kad dėl V. T. keliamo triukšmo taip pat patiria nepatogumus.
Iš apklaustų asmenų paaiškinimų matyti akivaizdūs prieštaravimai dėl įvykio aplinkybių. Analizuojant teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad Institucija neatliko jokių veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti, neapklausė jokių liudytojų, byloje yra paimti tik paaiškinimai.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad I. G. tyrimo metu Institucijai pateikė garso įrašus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. M. 2025 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad perklausius pateiktus garso įrašus, girdima, kad asmenys kalbasi bei klausoma muzika, tačiau garso įraše nėra nei datos, nei laiko, tad nustatyti kokiu paros metu daryti garso įrašai nėra galima. Perklausius pateiktą garso įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ aiškiai girdėti triukšmas bei pokalbis su atvykusiais pareigūnais. Byloje nėra duomenų, kad Institucija būtų išsamiau tyrusi pareiškėjos pateiktus garso įrašus, siekdama nustatyti kokiu paros metu yra daryti garso įrašai.
Iš Institucijos priimto Nutarimo matyti, kad Nutarimas priimtas remiantis iš esmės tik M. S. paaiškinimais, kad jokio triukšmo nebuvo, tai yra, I. G. pateikti įrodymai – garso įrašai, bei duoti paaiškinimai nebuvo įvertinti tinkamai ir išsamiai, nepatikrintas įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir išsamiai tiriant byloje pateiktus dokumentus, taip patikrinant apklaustų asmenų duotus paaiškinimus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. priimtas Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos I. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.