- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-22-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00198-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- J. S., V. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-22-554/2016
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00198-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.5; 2.5.1.3.6; 2.5.29.1; 3.3.1.21;
2016 m. sausio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. V. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams J. S. ir V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. V. ieškiniu prašė atstatyti praleistą ieškinio padavimo terminą, priteisti solidariai iš atsakovų J. S. ir V. S. 1245,37 Eur skolą, 229,15 Eur delspinigių, 472,68 Eur palūkanų ir 75,19 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo 2015 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovų motina I. S. 2007 m. spalio 30 d. iš jo pasiskolino 376,51 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. sausio 30 d., o 2008 m. gegužės 19 d. - dar 868,86 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. liepos 19 d. Iki šiol nė viena skola nėra grąžinta, todėl 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš I. S. priteisimo (Visagino miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, kad I. S. yra mirusi. Nustačius, kad I. S. palikimą priėmė atsakovai J. S. ir V. S., reikalavimas dėl skolos priteisimo yra reiškiamas jiems. Mano, jog trijų mėnesių įstatyme numatytą terminą, per kurį turėjo teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti, nes apie I. S. mirtį nieko nežinojo, tuo metu gyveno Kaune, o antstolis, kuris vykdė priverstinį išieškojimą iš I. S. pagal kitą paskolos sutartį, taip pat jam apie tai nepranešė. Minėtą terminą atnaujinus, ieškinio reikalavimai atsakovams turi būti patenkinti, nes jie pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo J. V. prašymo atnaujinti ieškinio padavimo terminą netenkino, o ieškinį atsakovams J. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis dėl skolos iš atsakovų J. S. ir V. S., kaip skolininkės I. S. įpėdinių, priteisimo, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5. 63 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jis nebuvo aktyvus ir beveik aštuonerius metus nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos priteisimo ir negynė savo galimai pažeistų teisių, nesidomėjo, kodėl nėra mokama skola, o taip pat nesikreipė į kitos skolos iš I. S. išieškojimą vykdantį antstolį su prašymu jį informuoti apie išieškojimo eigą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad 3 mėnesių terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, pabrėžė ir tai, kad ieškovas J. V. dėl nepateisinamų priežasčių ir iš anksto neinformavęs teismo neatvyko į 2015 m. vasario 17 d. 14 val. Visagino miesto apylinkės teisme paskirtą parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ankstesnis jo ieškinys atsakovams J. S. ir V. S. buvo paliktas nenagrinėtu. Tai dar kartą patvirtina, jog ieškovas nepakankamai rūpinosi savo teisių gynimu ir netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Aplinkybė, kad jis dėl asmeninių priežasčių šešis mėnesius gyveno Kaune ir dėl to negalėjo žinoti apie I. S. mirtį, negali būti pripažįstama svarbia sprendžiant dėl CK 5.63 str. numatyto 3 mėnesių termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovas žinojo I. S. gyvenamosios vietos adresą, nes jis buvo nepasikeitęs, bute gyveno I. S. dukra J. S.. Kartu ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti, koks notaras veda paveldėjimo bylą, kreiptis į jį siekiant nustatyti palikimą priėmusius asmenis, jiems pareikšti reikalavimus dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, taip pat ir ne teisminiu būdu pasidomėti, kodėl nevykdomi atsiskaitymai pagal minimas paskolos sutartis, tačiau to nedarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atnaujinti praleistą 3 mėnesių ieškinio padavimo terminą ir iš atsakovų J. S. ir V. S. solidariai priteisti 1245,37 Eur skolą, 229,15 Eur delspinigius, 472,68 Eur palūkanas, 132,29 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos (2015 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis nesidomėjo ir reguliariai nesikreipė dė skolos iš I. S. išieškojimo, kadangi jis domėjosi priverstinio skolos išieškojimo vykdymu, o antstolis L. J. apie I. S. mirtį pranešė tik 2015 m. sausio mėnesį. Be to, abejonių, kad tokio amžiaus, kaip jis pats, skolininkė I. S. gali būti mirusi, nekilo. Negana to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis į skolininkės I. S. butą buvo nuvykęs dar prieš ketverius metus, tačiau po pokalbio su atsakovu V. S. suprato, jog vėlesni jo apsilankymai nėra pageidaujami, dėl ko šiame bute nebesilankė. Į 2015 m. vasario 17 d. parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neatvyko dėl automobilio gedimo. I. S. mirties laiku gyveno Kaune, kur slaugė savo tėvą, buvo registruotas darbo biržoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas objektyviai, teisingai ir nešališkai išnagrinėjo pateiktą ieškinį, tinkamai apskaičiavo terminą ieškiniui paduoti bei pagrįstai nustatė, kad nėra objektyvių ir nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos objektyvioms termino praleidimo priežastimis, apeliantas nepateikė, o jo nurodytos priežastys išties nėra svarbios. Pabrėžia, kad pats apeliantas negynė savo teisių, nepranešė apie priežastis, dėl kurių negalėjo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį. Aplinkybė, jog sugedo automobilis, negali būti pripažinta objektyvia priežastimi, nes tai neužkerta kelio į teismo posėdį atvykti viešuoju transportu.
Atsiliepimu į ieškovo J. V. apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus siekdamas apginti galimai pažeistas teises, dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi beveik po aštuonerių metų, neatvyko į civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) parengiamąjį posėdį, nenurodė jokių pateisinamų neatvykimo priežasčių, neskundė pastarojoje byloje priimtos nutarties, kuria jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Be to, nei ji, nei jos brolis atsakovas V. S. nežinojo apie šiuo metu mirusios mamos skolas ieškovui, o, jei būtų žinoję, greičiausiai nebūtų priėmę palikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas nepakankamai rūpinosi savo teisių gynimu, netinkamai vykdė procesines pareigas, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti praleisto 3 mėnesių ieškinio padavimo termino.
Apeliacinis skundas atmetamas, o Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti CK 5.63 str. numatytą trijų mėnesių terminą, per kurį palikėjo kreditorius gali pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Apeliantas įsitikinęs, kad jis buvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas gindamas savo pažeistas teises, pakankamai reguliariai domėjosi skolos išieškojimu, o aplinkybės, kad skolininkė I. S. mirė, negalėjo nei tikėtis, nei tą žinoti, kadangi ji nebuvo itin senyvo amžiaus, jis keletą mėnesių gyveno Kaune. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas CK 5.63 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinės instancijos teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 str. nuostatomis siekiama, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus, bet ir sudaryti prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti (pratęsti) terminą.
Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20/2015; Nr. 3K-3-296/2009). Be to, svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 str. 4 d. nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
Iš ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktų, o taip pat Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų matyti, jog I. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš J. V. 2007 m. spalio 30 d. pasiskolino 1300 Lt, o 2008 m. gegužės 19 d. – 3000 Lt. Pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. sausio 30 d. bei iki 2008 m. liepos 19 d. (3 – 6 b. l., civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 – 3, 4 – 5 lapai). Ieškovas J. V. dar 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo kreipęsis į Visagino miesto apylinkės teismą dėl skolos iš skolininkės I. S. priteisimo, tačiau paaiškėjus, kad ji (duomenys neskelbtini) mirė, ieškovui buvo pasiūlyta mirusiąją atsakovę pakeisti į jos teisių perėmėją (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 10, 11, 12 lapai). Atsižvelgdamas į tai bei į Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo duomenis, kad palikėjos I. S. palikimą priėmė V. S. ir J. S. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 26 lapas), ieškovas 2014 m. lapkričio 6 d. Visagino miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo iš mirusiosios I. S. teisių perėmėjų – J. S. ir V. S.. Šios bylos nagrinėjimo metu į 2015 m. vasario 17 d. 14 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 20, 61 lapai) neatvyko ieškovas, nors jam asmeniškai buvo pranešta apie jo laiką ir vietą. Ieškovas apie neatvykimą iš anksto nepanešė, nenurodė pateisinamų neatvykimo priežasčių, dėl ko 2015 m. vasario 17 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi J. V. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 69, 72, 73 – 74 lapai). Ieškovas nutarties neapskundė ir jokių argumentų dėl neatvykimo priežasčių nenurodė (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 77 lapas). 2015 m. vasario 20 d. ieškovas Visagino miesto apylinkės teismui pateikė naują ieškinį atsakovams J. S. ir V. S., kaip mirusiosios skolininkės I. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių ieškinio padavimo terminą, tačiau skundžiamu sprendimu toks prašymas buvo netenkintas, o ieškinys – atmestas. Kaip jau minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, kadangi byloje išties nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad ieškovas buvo pakankamai rūpestingas ir suinteresuotas savo galimai pažeistų teisių gynimu bei 3 mėnesių ieškinio padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eiga, rodo, kad pareikštas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o tai patvirtina, kad apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir suinteresuotas ginti galimai pažeistas teises. Tokią išvadą, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir kitos aplinkybės.
Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas J. V. dėl skolos grąžinimo nei į pačią I. S., nei į teismą kreipęsis nebuvo, pirmąjį ieškinį dėl šios skolos priteisimo pateikė praėjus beveik 8 metams nuo dienos, kurią skolos turėjo būti grąžintos. Be to, dar 2014 m. spalio 13 d. sužinojęs, jog I. S. yra mirusi, ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams J. S. ir V. S. dėl skolos grąžinimo pateikė tik 2014 m. lapkričio 6 d. Aplinkybė, kad tuo metu, kai I. S. mirė, tačiau jau praėjus beveik 8 metams po termino grąžinti skolą suėjimo, apeliantas gyveno Kaune, niekaip nekeičia išvados, kad jis nebuvo pakankamai aktyvus ir suinteresuotas galimai pažeistų teisių gynimu. Skirtinga gyvenamoji vieta nekliudo domėtis skolingo asmens veiksmais ir aplinkybėmis, susijusiomis su skolos grąžinimu. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, aplinkybė, kad jis prieš 4 metus galimai buvo nuvykęs pas I. S., kur jos sūnaus elgesys leido suprasti, kad vėlesni apsilankymai nėra pageidaujami, nepatvirtina, kad jis adekvačiai rūpinosi skolos išieškojimu. Priešingai, tai leidžia vertinti, kad jis pakankamai atsainiai vertino jam skolingų asmenų ir jų artimųjų veiksmus, juo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis jis daugiau jokių aktyvių veiksmų, išskyrus 2014 m. rugsėjo 24 d. ieškinio pareiškimą teisme, neatliko, pranešimų skolininkei nesiuntė bei jos neieškojo. Kaip matyti iš byloje esančių bei „Liteko“ duomenų, ieškovui yra skolinga eilė asmenų, iš kurių skolos ne tik yra priteistos, tačiau ir išieškomos antstolio (8 bylos lapas), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pakankamai didelę piniginių lėšų skolinimo patirtį turintis ieškovas nesuprato, kokių veiksmų jam reikia imtis, kai skola yra negrąžinama net nuo 2008 metų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apelianto argumentus, kad jis reguliariai kreipdavosi į antstolį dėl skolos iš mirusiosios I. S. išieškojimo, kadangi šioje byloje ieškovo reikalaujama skola nebuvo ir nėra priteista, dėl ko nebuvo perduota antstoliui ir ieškovas negalėjo domėtis būtent šios skolos iš I. S. išieškojimu. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pranešimą iš antstolio L. J. apie I. S. mirtį gavo tik 2015 m. sausio mėnesį, nes, kaip jau minėta, jis apie skolininkės mirtį sužinojo dar 2014 m. spalio 13 d., gavęs Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto pateiktas Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų išrašas niekaip nekeičia pirmiau aptartų išvadų bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Įsiteisėjusioje Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, kad ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių, kad jis tinkamai nevykdė savo procesinių pareigų, dėl ko ieškovo ieškinys dėl tos pačios, kaip ir šioje byloje, skolos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas (73-74 bylos lapai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra visiems privalomas ir vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Todėl apelianto argumentai, susiję su neatvykimo į 2015 m. vasario 17 d. parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priežasčių svarbumu, neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Be to, šios apelianto nurodomos aplinkybės dėl automobilio sugedimo niekaip nepaneigia, kad CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių ieškinio padavimo terminas šioje byloje yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o išimtinai dėl nuo paties kreditoriaus valios priklausiusių aplinkybių.
Taigi, vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į CPK 314 str. nuostatas, apelianto kartus su apeliaciniu skundu pateikti Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys (64 b. l.) yra priimami ir prijungiami prie nagrinėjamos civilinės bylos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovei J. S. iš ieškovo priteisiama 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius (75, 76 b. l., CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovės J. S., a. k. 4920612113, naudai.