Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteista už tai, kad 2012 m. sausio 17 d. apie 14.50 val., Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) optikos parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti dvejus akinių rėmelius „Tony Morgan“ po 249 Lt, bendros 498 Lt sumos, ir vienus akinių rėmelius „Seli Ro“ 189 Lt vertės, viso prekių už 687 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta parduotuvės pardavėjos-konsultantės E. U..

Teismo posėdyje nuteistosios S. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistoji S. V. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajai S. V. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (178 str. 1 d., 11 str. 3 d.), S. V. pasikėsino padaryti būdama anksčiau teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui (35-36 b. l.), yra laikoma recidyviste BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgė ir į tai, jog S. V. ne kartą bausta administracine tvarka (47-49 b. l.), nedirba. Bylos duomenys taip pat liudija, kad anksčiau apeliantė buvo teista penkis kartus, du kartus teista už nusikaltimus nuosavybei.

Kadangi S. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. V. už padarytą nusikaltimą ne pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir ne švelnesnes bausmes – baudą ar viešuosius darbus, kaip skunde nurodo apeliantė, o areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad arešto bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, apeliantei paskirta arešto bausmė 30 parų yra mažesnė negu BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos šios bausmės vidurkis (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimą yra 52 paros).

Nuteistoji skundu prašo atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą arba visiškai panaikinti jai paskirtą bausmę. Minėti prašymai negali būti tenkinami. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves. Teismas paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija taip pat pažymi, kad klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti svarstomas tik tada, kai asmuo yra nuteistas laisvės atėmimo bausme (BK 75 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti kitų rūšių bausmių, įskaitant ir areštą, vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad jos mama serga ir yra gydoma ligoninėje, ji mamą lanko ir ją prižiūri, yra svarbios, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tenkinti apeliantės skundą ir švelninti jai paskirtą bausmę. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistoji savo gyvenimo būdu blogina šeimos padėtį, artimiesiems, tarp jų ir mamai, kelia rūpesčių ir tai atsiliepia pastarosios sveikatai, priklauso nuo jos pačios elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios S. V. apeliacinį skundą.