Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui I. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. S., jo atstovei K. C., išnagrinėjusi P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1981-11-10, gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-27 P. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0678-0090 dėl to, kad 2014-03-06 apie 14.00 val. atliekant planinį inspektavimą dėl nelegalaus darbo adresu Šilutės pl. 23A, Klaipėdoje, UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, buvo nustatyta, kad dirbo šie asmenys: T. V., M. K., M. J., E. J.. E. J. dirbo nelegaliai, jis ir jo kolegos paaiškino, kad jis dirba pirmąją darbo dieną, be darbo sutarties. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDF teritoriniam skyriui apie E. J. įdarbinimą bei nesudarė darbo sutarties, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str., bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas I. D. prašė P. S. paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusį žmogų. Paaiškino, kad 2014-03-06 vykdė inspektavimą su kolega S. S., patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) gamyklines patalpas, nustatyta, kad E. J. dirba prie darbo stalo. E. J. paaiškino, kad dirba pirmą dieną, darbo sutartis su juo dar nesudaryta, dėl darbo užmokesčio bus tariamasi vėliau. Tas pačias aplinkybes patvirtino patalpose buvę keturi darbuotojai, tai nurodė savo paaiškinimuose. E. J. atliko kažkokius mechaninius veiksmus prie stalo, dirbo su gipso kartono plokštėmis, ką tiksliai jis dirbo, jis, I. D., nurodyti negali. Prie E. J. buvo T. V.. Bendrovės vadovas aiškino, kad negalėjo E. J. įdarbinti, nes jis neturėjo Sodros pažymėjimo, neseniai buvo grįžęs iš užsienio. Atlikus patikrinimą, 2014-03-06 E. J. Sodros sąrašuose nebuvo. Pagal teisės aktų reikalavimus, 2014-03-05 VSDF teritoriniam skyriui turėjo būti pranešta apie E. J. įdarbinimą. Patikrinimas vyko 2014-03-06 14.00 val., E. J. aiškino, kad dirba nuo ryto, tai yra nuo 8.30 val. – 9.00 val. Nei vienas darbuotojas nedėvėjo specialios aprangos. Paaiškinimus darbuotojai parašė laisva valia, paaiškinimų teksto niekas jiems nediktavo. Tik pareigūnams įėjus į patalpas, E. J. jautėsi nejaukiai. Net jeigu E. J. ir stebėjo darbus, tai galima traktuoti kaip mokymą darbe, pasirengimą darbui. Mokymai darbo vietoje gali vykti tik tuomet, kai sudaroma darbo sutartis, o darbuotoją apmoko darbdavys. Apmokymus taip pat vykdo įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją ir sudariusios sutartis su Darbo birža.

P. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog jo vadovaujama bendrovė vykdo vienetinių baldų gamybos veiklą. Darbuotojai turi būti apmokyti dirbti tokį darbą. Atsiradus laisvai darbo vietai davė skelbimą apie laisvą darbo vietą. Skelbime buvo nurodytas 1500 Lt dydžio darbo užmokestis, nurodytas darbo laikas 8.30 val. – 18.00 val. E. J. pageidavo įsidarbinti bendrovėje, sakė, kad turi tekintojo ir staliaus darbo patirties, prašė leisti apžiūrėti cechą. Jis, P. S., sutiko. E. J. atėjo į bendrovę 2014-03-06 apie 8.30 val. – 9.00 val. Jį pasitiko, nuvedė į darbo patalpas, pakvietė T. V. ir paprašė jo aprodyti E. J. patalpas, supažindinti su kitais darbuotojais. Tuo metu dirbtuvėse dirbo 4 darbuotojai, iš viso bendrovėje dirba 15-16 asmenų. Su E. J. dėl darbo užmokesčio dydžio, darbo laiko nesitarė. E. J. atvyko tik susipažinti su būsimomis darbo sąlygomis. Jis, P. S., išvažiavo, E. J. pasiliko bendrovėje. Apie pietus jam paskambino iš bendrovės ir pranešė, kad yra atvykę darbo inspekcijos pareigūnai. E. J. dirbtuvėse buvo 8.30 val. – 14.00 val., T. V. jokių nurodymų apmokyti E. J. nedavė. Darbuotojai jam sakė, kad paaiškinimo tekstus jiems diktavo darbo inspekcijos inspektoriai. E. J. įdarbintas 2013-03-11.

Liudytojas E. J. parodė, kad norėjo įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), bet kadangi nežinojo apie būsimo darbo sąlygas, paprašė P. S. leisti jam pažiūrėti. Jis atvažiavo, atsistojo šalia būsimo bendradarbio ir stebėjo, kaip jis dirba. Tomas vykdė kantavimo darbus, o jis, E. J., 0.5 m atstumu stebėjo. Į bendrovę atvyko ryte, darbo inspekcijos inspektoriai pasirodė apie vidurdienį. Su P. S. nesitarė, kiek laiko jis, E. J., stebės darbų eigą, taip pat nesitarė dėl darbo užmokesčio, darbo grafiko. Skelbime buvo ieškomas staklininkas, siūlomas 1500 Lt darbo užmokestis. Paaiškinimą surašė iš inspektorių žodžių, nes patyrė šoką. Sakė inspektoriui, kad atvyko tik pasižiūrėti kaip vyksta darbai.

Liudytojas M. J. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apie metus surinkėju montuotoju. 2014-03-06 apie 8.00 val. – 9.00 val. į bendrovę atėjo nepažįstamas vyras, kuris su Tomu nuėjo į kitą patalpą, o jis, M. J., toliau atliko darbus prie savo staklių. Nematė, ar E. J. dirbo, ar tiesiog stebėjo darbus. Vėliau atėjo pareigūnai. Paaiškinimus darbuotojai rašė iš inspektorių žodžių.

Liudytojas M. K. parodė, kad apie vienerius metus dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2014-03-06 atėję darbo inspekcijos inspektoriai paklausė, kur yra naujokas. E. J. tą dieną buvo pirmą kartą atėjęs, jį atvedė bendrovės direktorius P. S., kuris liepė Tomui parodyti E. J. jo būsimą darbo vietą. E. J. stovėjo prie Tomo, jokių darbų neatliko. Šiuo metu E. J. dirba bendrovėje. Paaiškinimą parašė iš inspektorių žodžių.

Liudytojas T. V. parodė, kad apie vienerius metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) kantuotoju. P. S. buvo įspėjęs jį, kad ateis naujas žmogus „apsižiūrėti“. Sekančią dieną atėjo E. J., P. S. liepė jam, T. V., aprodyti E. J. patalpas, leisti E. J. stebėti jį dirbantį. E. J. visą laiką stovėjo šalia ir stebėjo jo darbą. Darbo inspekcijos pareigūnai atėjo apie 12.00 val. Paaiškinimą parašė iš inspektorių žodžių.

Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, jog E. J. registruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas nuo 2014-03-10 (b.l. 8). Darbo sutartis Nr. 60 su E. J. sudaryta 2014-03-10 (b.l. 9-10).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad P. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: T. V., M. K., M. J., E. J. rašytiniais paaiškinimais, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo paaiškinimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad E. J. norėjo įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), bet kadangi darbas yra specifinis, reikalauja specialių žinių, paprašė atvykti į būsimą darbo vietą ir susipažinti su darbo sąlygomis ir darbo specifika. Juodeikis jokių darbų neatliko, tik stebėjo. Pažymėtina, kad liudytojų T. V., M. K., M. J., E. J. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Teisme E. J. teigė, kad 2014-03-06 UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, o tik direktoriui leidus atvyko susipažinti su darbo specifika ir sąlygomis, stebėjo, kaip dirba T. V.. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. V., M. K.. M. J. teigė, kad nematė ką veikia E. J., nes jis su T. V. nuėjo į kitas bendrovės patalpas. Apklausiami teisme minėti liudytojai teigė, kad paaiškinimus Valtybinės darbo inspekcijos pareigūnams rašė ne savo valia, o inspektoriams diktuojant paaiškinimų tekstą. Šiuos parodymus paneigė teisme apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos atstovas I. D.. Jis nurodė, kad su darbuotojais bendravo geranoriškai, spaudimo nedarė, paaiškinimus jie rašė savo valia. Teismui nėra pagrindo abejoti šio pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigūnas neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas pareigūnui apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu P. S.. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo P. S. paaiškinimus, kad E. J. patikrinimo dieną nedirbo, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Teismas vertina kritiškai ir liudytojų T. V., M. K., M. J., E. J. parodymus, duotus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Pažymėtina, kad 2014-03-06 paaiškinime E. J. nurodė, kad atvyko pirmą dieną į darbą pamėginti staklininko darbo, darbo sutartis bus sudaryta sekančią dieną, pats nori pamėginti, ar jam tiks dirbti tokį darbą (b.l. 7). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai T. V., M. K., M. J. savo 2014-03-06 paaiškinimuose, kuriuose nurodyta, kad E. J. pirmąją dieną atvyko pabandyti ar tinka darbas (b.l. 4, 5, 6). Darytina išvada, kad liudytojai T. V., M. K., M. J., E. J., teigiantys, kad paaiškinimus rašė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno įtakojami, siekia suklaidinti teismą bei padėti darbdaviui P. S. išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti nurodytos formos pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, nustatytos formos pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog 2014-03-06 E. J., susitaręs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kaip bendrovės direktoriumi, atliko darbus bendrovės patalpose, nors darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. P. S. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įdarbinant E. J. sudarant rašytinę darbo sutartį, nors susiklostę faktiniai darbuotojo ir bendrovės santykiai atitiko darbo santykių požymius.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad P. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: paties P. S. parodymais, liudytojų parodymais, jų rašytiniais paaiškinimais, darbo sutartimi Nr. 60, Sodros duomenų bazės išrašais.

Šios aplinkybės patvirtina, kad E. J. UAB (duomenys neskelbtini) 2014-03-06 dirbo neteisėtai ir nelegaliai, sutarus dėl darbo pobūdžio, atlygio, tačiau nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. J. priėmimą į darbą kaip to reikalauja Darbo kodeksas. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. toks darbas laikomas nelegaliu. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog P. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda. Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui- ar jis nori dirbti šį darbą, LR Darbo kodekso 105 str. yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl pageidavimas iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties ar kitų įstatyme numatytų reikalavimų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nėra duomenų, kad P. S. būtų baustas administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti P. S. už administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje, 41 str. 5 d. nustatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,

nutaria:

P. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už E. J. nelegalų darbą skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.