Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. (P. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. UAB „Jaukaus būsto meistras“ direktoriui 2014-03-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0678-0090 dėl to, kad 2014-03-06 apie 14.00 val. atliekant planinį inspektavimą dėl nelegalaus darbo adresu Šilutės pl. 23A, Klaipėdoje, UAB „Jaukaus būsto meistras“ gamybinėse patalpose, buvo nustatyta, kad dirbo šie asmenys: T. V., M. K., M. J., E. J. E. J. dirbo nelegaliai, jis ir jo kolegos paaiškino, kad jis dirba pirmąją darbo dieną, be darbo sutarties. UAB „Jaukaus būsto meistras“ direktorius P. S. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDF teritoriniam skyriui apie E.J. įdarbinimą bei nesudarė darbo sutarties, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str., bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje teigė, kad 2014-03-06 UAB „Jaukaus būsto meistras“ nedirbo, o tik direktoriui leidus atvyko susipažinti su darbo specifika ir sąlygomis, stebėjo, kaip dirba T. V. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. V., M. K. bei jis, įmonės direktorius P. S. M. J. teigė, kad nematė ką veikia E. J., nes jis nuėjo į kitas bendrovės patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad veika, kai darbdavys leidžia dirbti darbą nesudarius įstatymu nustatyta tvarka darbo sutarties, bet asmuo nepradėjo dirbti, arba būsimam darbuotojui ir darbdaviui nebaigus susitarti, bet būsimam darbuotojui esant darbo vietoje ir jokių darbo funkcijų neatliekant, neužtraukia atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str.

Atsižvelgiant į visus liudytojų parodymus akivaizdu, kad tarp jo ir E. J. nebuvo susiklostę faktiniai santykiai atitinkantys darbo sutarties požymius, jis jokio darbo nedirbo, nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir atlyginimo negavo, todėl esant išvardintoms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad mano veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog E. J. UAB „Jaukaus būsto meistras“ dirbo nelegaliai, t. y. įrodyti nelegalaus darbo faktą.

Apelianto skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad E. J. į UAB „Jaukaus būsto meistras“ patalpas atvyko tik apžiūrėti staklininko kantuotojo darbo vietos ir su šio darbo specifika.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. pagrįstai yra nubaustas už tai, kad E. J. dirbo nelegaliai apelianto vadovaujamoje UAB „Jaukaus būsto meistras“. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

P. S. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodo byloje esantis 2014-03-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), Darbo sutartis Nr. 60 (b. l. 9-10), Sodros duomenų bazės išrašai, T. V. , M. K., M. J., E. J. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 4-7), liudytojų I. D., E. J., M. J., T. V., M. K. parodymai (b. l. 42-48) ir kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Be to, pažeidėjas teisme naudojosi įgaliotos atstovės teisininkės K. C. paslaugomis. Byloje esantis 2014-05-07 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti T. V. , M. K., M. J., E. J., taip pat Institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą, atstovas I. D. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (liudytojams užduoti klausimus, pasisakyti dėl jų duotų parodymų vertinimo ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo pakankamai surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas ir jo veiksmus atitinkamai kvalifikuoti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog E.J. UAB „Jaukaus būsto meistras“ 2014-03-06 dirbo neteisėtai ir nelegaliai, sutarus dėl darbo pobūdžio, atlygio, tačiau nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E.J. priėmimą į darbą kaip to reikalauja Darbo kodeksas. Todėl Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus visiškai pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog E. J. tą dieną į UAB „Jaukaus būsto meistras“ patalpas atvyko apžiūrėti staklininko kantuotojo darbo vietos ir stebėti kaip kiti darbuotojai dirba šį specifinį darbą. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai paneigti byloje ištirtais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Darbo kodekso105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Darbo kodekso 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Darbo kodekso186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Taigi minėtas teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl tokiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju tariamo išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas – E. J. dirbo UAB „Jaukaus būsto meistras“ patalpose prie stalo, neabejotinai pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl šiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Byloje esantys T. V., M. K., M. J., E. J. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad E. J. 2014-03-06 UAB „Jaukaus būsto meistras“ dirbo pirmą dieną. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas Institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą, atstovas I. D., kuris parodė, kad 2014-03-06 vykdė inspektavimą su kolega S. S., patikrinus UAB „Jaukaus būsto meistras“ gamyklines patalpas, nustatyta, kad E. J. dirba prie darbo stalo. E. J. paaiškino, kad dirba pirmą dieną, darbo sutartis su juo dar nesudaryta, dėl darbo užmokesčio bus tariamasi vėliau. Tas pačias aplinkybes patvirtino patalpose buvę keturi darbuotojai, tai nurodė savo paaiškinimuose. E.J. atliko kažkokius mechaninius veiksmus prie stalo, dirbo su gipso kartono plokštėmis, ką tiksliai jis dirbo, jis (liudytojas) nurodyti negali. Prie E. J. buvo T. V. Bendrovės vadovas aiškino, kad negalėjo E. J. įdarbinti, nes jis neturėjo Sodros pažymėjimo, neseniai buvo grįžęs iš užsienio. Atlikus patikrinimą, 2014-03-06 E.J. Sodros sąrašuose nebuvo. Pagal teisės aktų reikalavimus, 2014-03-05 VSDF teritoriniam skyriui turėjo būti pranešta apie E. J. įdarbinimą. Patikrinimas vyko 2014-03-06 14.00 val., E. J. aiškino, kad dirba nuo ryto, tai yra nuo 8.30 val. – 9.00 val. Nei vienas darbuotojas nedėvėjo specialios aprangos. Paaiškinimus darbuotojai parašė laisva valia, paaiškinimų teksto niekas jiems nediktavo (b. l. 43).

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Valstybinės darbo apsaugos atstovas pažeidėjo atžvilgiu galėtų būti šališkas ar suinteresuotas jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Be to, teisme jis pasirašė, jog yra įspėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., kad už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jo parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog E. J. nuvedė į cechą parodyti darbo vietos ir supažindino jį su darbuotojais, bei tai, kad jam buvo leista tik pastovėti ir pažiūrėti kaip vyksta gamybos procesas, bet ne dirbti, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos įsitikinimą, jog tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir E. J. realiai buvo susiklostę darbo santykiai sustiprina tai, kad Valstybinės darbo apsaugos atstovas teisme parodė, jog įmonės vadovas jam paaiškino, kad negalėjo E. J. įdarbinti, nes E. J. neturėjo Sodros pažymėjimo, buvo grįžęs iš užsienio (b. l. 43). Pažeidėjas teisminio nagrinėjimo metu nesiekė paneigti šių Valstybinės darbo apsaugos atstovo parodymų, be to, neįtikėtina, kad Valstybinės darbo apsaugos atstovas būtų pats sugalvojęs duoti tokius parodymus. Be to, kaip jau minėta, T. V., M. K., M. J., E. J. savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad E. J. dirbo pirmą dieną.

Visą tai leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis apeliantui buvo inkriminuota visiškai pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.