Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. V. gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. V. metu, pastarajai tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės rankos sritį, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei - sutuoktinei S. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d. namuose (duomenys neskelbtini), buvo su savo sutuoktiniu J. V. Jos sutuoktinis serga (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus. Apie 15.40 val. J. V. namuose, miegamojo kambaryje ėmė ieškoti savo piniginės. Ieškodamas piniginės, kaltino ją, kad ji paėmė piniginę ir jam neduoda. Apie 15.50 val. ji, nuėjusi į miegamojo kambarį pas J. V., pamatė, kad šis stovi prie spintos, rankoje laiko savo piniginę, tačiau toliau ieško piniginės spintoje, iš jos mesdamas visus daiktus. Ji pasakė: „ko tu ieškai, piniginė tavo rankose“. J. V. pasakė „ko tu kurva čia šauki“ ir priėjęs prie jos vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinės rankos sritį. Išsigandusi, kad jis suduos daugiau smūgių, nubėgo į kitą kambarį, kur yra laidinis telefonas ir greitai paskambino dukrai S. J. Iš paskos į kambarį prie telefono atbėgo ir J. V., kuris iš jos rankų išplėšė telefoną, tačiau pokalbis su dukra jau buvo prasidėjęs, dukra išgirdo, kad ji šaukia „nebemušk daugiau manęs“ ir iškvietė policijos pareigūnus ir GMP medikus. J. V., išplėšęs telefoną, jį padėjo ant komodos ir nuėjo atgal į miegamojo kambarį. Ji liko sėdėti kambaryje prie telefono, kadangi labai susijaudino, skaudėjo ranką, į kurią kumščiu sudavė J. V. Dėl sutuoktinio J. V. kumščiu suduoto smūgio į dešinės rankos sritį buvo sukeltas fizinis skausmas, jai skauda ir dabar (1 t., b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-25).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios S. V. dešinės rankos srityje paraudimas, patinimas ar kitoks išorinis sužalojimas nestebimas. Rūbai tvarkingi, nesuplėšyti, rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo, nestebimos (1 t., b. l. 50-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1721/2023(04) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. V. kūne objektyvių sužalojimų žymių neužfiksuota. Alkūnės sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 62-63).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. V. metu, pastarajai tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės rankos sritį, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei - sutuoktinei S. V. sukeldamas fizinį skausmą. Šios aplinkybės visiškai įrodytos nukentėjusiosios S. V. parodymais, pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, bei rašytiniais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusiojo S. V. dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie konflikto kilimo aplinkybes, sukeltą fizinį skausmą, teismui abejonių nekelia. Jokių duomenų, kad S. V., turėtų tikslą apkalbėti savo solidaus amžiaus sutuoktinį, melagingai skambinti dukrai, kuri iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nenustatyta. Nors objektyvių sužalojimų ant S. V. rankos nenustatyta, tačiau tai nepaneigia, jog S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Apie tai, jog skauda dešinę ranką ir ją sumušė sutuoktinis S. V. nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, ir medikams, tokie duomenys (dešinės rankos skausmas) užfiksuoti ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 39-40). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Taigi, J. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta. Jis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, ir tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-4/2024 matyti, kad J. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2023 m. lapkričio 26 d. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl psichikos būsenos jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. V. šiuo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, dėl psichikos būsenos jis negali suprasti aplinkybių turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai adekvačių parodymų. J. V. pažintinės - amnestinės galimybės nepakankamos, kad jis galėtų adekvačiai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese, todėl jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. J. V. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti netikslinga. Rekomenduojama teismui spręsti dėl tiriamojo perdavimo giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir medicininio stebėjimo (1 t., b. l. 110-113).

Teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė Laurina Šliožienė patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas bei papildomai paaiškino, kad J. V. netikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes jam diagnozuota liga yra negydoma, asmenį reikia tiesiog stebėti, prižiūrėti. Agresijos protrūkiai, dirglumas gali būti koreguojami vaistais. J. V. yra reikalinga tik nuolatinė artimųjų ar giminaičių priežiūra, nes būdamas tokios sveikatos būklės, jis tikrai nesupras gydymo esmės.

BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką ir teismas tokiam asmeniui gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti visas šias sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas gausioje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.). Nors teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo psichiatrų ekspertų išvados ir rekomendacijos, tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-697/2021).

BK 98 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, asmuo gali būti teismo perduotas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas nutraukia bylą ir netaiko priverčiamosios medicinos priemonės, jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teisiamajame posėdyje duotą teismo psichiatrės ekspertės L. Šliožienės išvadą, padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumą, J. V. artimųjų giminaičių (vaikų R. V., A. V., S. J.) paaiškinimus, baudžiamoji byla J. V. atžvilgiu nutrauktina ir netaikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną J. V. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo.

Tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte, tiek teisiamajame posėdyje duodama paaiškinimus, teismo psichiatrė ekspertė L. Šliožienė nurodė, kad rekomenduoja teismui spręsti dėl J. V. perdavimo giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir medicininio stebėjimo. Apklausti J. V. vaikai nurodė, kad abiejų tėvų sveikatos būklė jiems yra žinoma. J. V. yra paskirti vaistai, kuriuos jis, prižiūrimas S. V. arba dukters S. J., vartoja, šiuo metu nebėra agresyvus, jokios grėsmės nekelia. Dukra S. J. rūpinasi tėvu, kreipiasi į medikus, pasirūpino socialinių darbuotojų pagalba. Ji sutinka ir toliau rūpintis tėvu. Įvertinus šias aplinkybes, J. V. perduotinas dukrai S. J. rūpintis ir nustatytinas J. V. medicininis stebėjimas.

Kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti ir netaikyti jam priverčiamosios medicinos priemonės.

J. V. perduoti dukrai S. J. rūpintis ir nustatyti J. V. medicininį stebėjimą.

Nuo nutarties priėmimo dienos J. V. panaikinti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.