Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. Ž. įstatyminės atstovės A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius nusikalstamos veikos. E. Ž., atstovaujamo motinos A. V., civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas. Priteista A. L. iš E. Ž., atstovaujamo motinos A. V., 144,81 Eur (500 Lt) advokato išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ji buvo kaltinama tuo, kad nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. liepos 18 d., neturėdama juridinio pagrindo, valdė automobilį „BMW X5 3.OD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiogine tyčia jį sugadino, t. y. jį demontavo, išdraskė laidus ir 3330,36 Eur (11 500 Lt) sumažino jo vertę.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą, priteisti jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nebuvo įrodyta, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti po Ž. Ž. mirties, kad šiuos apgadinimus padarė būtent ji, neįrodyta, kad jie padaryti tyčia, todėl ji pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai bei nešališkai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagrįstai ją pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisino, o E. Ž., atstovaujamo motinos A. V., civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo E. Ž. įstatyminė atstovė A. V., apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl A. L. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino šioje byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl A. L. išteisinimo, todėl apylinkės teismo nuosprendis, apeliantės įsitikinimu, turi būti panaikintas ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl A. L. nekaltumo yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą, nė vienam iš įrodymų nesuteikiant prioriteto. Jokių esminių BPK pažeidimų, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nenustatyta. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir su juo visiškai sutinka, todėl konstatuoja, kad teismo išvados dėl A. L. išteisinimo yra teisingos ir pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tai, kad byloje esančių įrodymų apylinkės teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantė, dar nereiškia, kad į juos nebuvo atsižvelgta ar kad jie nebuvo tinkamai įvertinti.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas A. L. dėl turto sugadinimo išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog ji būtų padariusį tyčinį svetimo turto sugadinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. nuo pat pradžių neigė jai pareikšto kaltinimo aplinkybes, nurodė, kad ji su Ž. Ž. nuo 2007 m. iki jo mirties 2013 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir abu kartu 2012 m. iš bendrų lėšų nusipirko automobilį „BMW X5“, kuriuo abu naudojosi, todėl dar 2014 m. pradžioje, kai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji kreipėsi į teismą dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto, įskaitant ir automobilio, atidalijimo. Po Ž. Ž. mirties ji automobiliu naudojosi mažai, o jį areštavus, juo nesinaudojo, automobilį laikė garaže ir A. V. (Ž. Ž. turto paveldėtojo sūnaus E. Ž. motinai) atidavė tokį, koks buvo Ž. Ž. mirties dieną. Ji neturėjo jokio tikslo gadinti savo turtą ir jo negadino, o jį tik remontavo, nes automobilis buvo 10 metų senumo ir jį reikėjo remontuoti. Taip pat automobilyje niekada nebuvo navigacijos įrangos, CD ir DVD grotuvo. Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti šiais A. L. paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantė, kad minimas automobilis buvo nupirktas 2012-10-05 A. L. ir Ž. Ž. gyvenant kartu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. Ž. mirė 2013 m. spalio 31 d. ir po jo mirties jo turtą pagal 2014-05-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo jo sūnus E. Ž.. Dar 2014 m. vasario mėnesį (informacinės sistemos LITEKO duomenys), t. y. iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, A. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl kreditorinio reikalavimo įstatyminiam paveldėtojui, dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto atidalijimo, kuriuo prašė pripažinti, kad tarp jos ir mirusio Ž. Ž. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, ir tuo pagrindu prašė Ž. Ž. turtą, įskaitant ir minimą automobilį, pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir priteisti jai ½ dalį turto vertės piniginę kompensaciją. Kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pripažinta, kad tarp A. L. ir mirusio Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bei panaikinta 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto E. Ž., dalis dėl ½ automobilio „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Nors šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau visetas duomenų neleidžia teigti, kad minimas automobilis BK 187 straipsnio prasme yra A. L. svetimas turtas.

Kita aplinkybė, dėl kurios apylinkės teismas sprendė, jog A. L. turi būti išteisinta, yra ta, kad byloje neįrodyta, jog automobilio apgadinimai buvo padaryti po Ž. Ž. mirties. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šią išvadą apylinkės teismas padarė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs ne tik A. L., bet ir pačios A. V. bei jos pakviestų liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) biuro automobilio „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, automobilio perdavimo aktą, UAB (duomenys neskelbtini) raštą. Kolegija, dar kartą įvertinusi šiuos bei kitus bylos įrodymus, neturi pagrindi nesutikti su šia apylinkės teismo išvada.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. pareikštą kaltinimą dėl tyčinio automobilio sugadinimo E. Ž. įstatyminė atstovė A. V. iš esmės grindė nepriklausomų ekspertų atlikta automobilio vertinimo ataskaita. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, šios ataskaitos tikslas buvo transporto priemonės vidutinės rinkos bei vertės nustatymas. Šioje ataskaitoje nėra konstatuota, jog automobilio apgadinimai ir jo dalinis iškomplektavimas buvo padaryti tyčia, taip pat nėra konstatuota ir kada tai buvo padaryta. Teismo posėdyje apklaustas šią ataskaitą pateikęs ekspertas A. S. nurodė, kad jis, kaip specialistas, vertino automobilį, nustatė, kad jame nėra navigacijos sistemos, CD ir DVD grotuvo, UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kad reikia remontuoti transmisiją ir kad yra trūkęs variklio karteris, tačiau taip pat negalėjo nurodyti laiko, kada automobilis buvo iškomplektuotas ir kada atsirado automobilio (transmisijos bei karterio) gedimai, negalėjo nurodyti jų atsiradimo priežasčių, t. y. ar jie atsirado eksploatuojant automobilį ar automobilis buvo tyčia sugadintas. Taigi nei automobilio vertinimo ataskaita, nei eksperto teisme duoti paaiškinimai šiuo atveju nepatvirtino A. V. teiginių, jog automobilis (iki Ž. Ž. mirties) buvo tvarkingas, o po to jį tyčia iškomplektavo ir sugadino A. L.. Tokių apeliantės teiginių nepatvirtino ir kitas jos pačios į bylą pateiktas dokumentas – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog antstolis, apžiūrėjęs A. V. atneštą nešiojamą kompiuterį, jame rado minimo automobilio fotonuotraukas, kuriose nėra užfiksuota CD, DVD grotuvo, navigacijos sistemos. Kaip matyti iš šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, minimos nuotraukos darytos 2013-05-20 ir 2013-06-04, t. y. Ž. Ž. dar esant gyvam. Koks buvo automobilis Ž. Ž. mirties dieną, byloje duomenų nėra, tokių duomenų nepateikė ir A. V.. Be to, tai, kad dar iki Ž. Ž. mirties automobilyje nebuvo užfiksuota CD, DVD grotuvo, navigacijos sistemos, tik patvirtina A. L. paaiškinimus, kad automobilį jie įsigijo be šios komplektacijos. A. L. paaiškinimus, kad automobilį jie įsigijo nepilnos komplektacijos (be navigacijos ir CD, DVD grotuvo) ir nevisiškai techniškai tvarkingą, kurį jie dar ir po to remontavo, patvirtino ir teisme kaip liudytojai apklausti V. M., R. P., T. S., R. Ž. (mirusiojo Ž. Ž. brolis). Kad automobilis iš karto po jo įsigijimo buvo remontuojamas, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esantis A. N. išduotas 2014-02-07 pakvitavimas, iš kurio matyti, kad 2012 m. lapkričio mėn. (automobilis pirktas 2012-10-05) buvo atlikti automobilio remonto darbai už 700 Lt, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 6 d. garantinio talono Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo kvito kopijos, iš kurių matyti, kad buvo šalinti turbokompresoriaus gedimai, darbų kaina – 1200 Lt. Teisme kaip liudytojas apklaustas A. B. taip pat parodė, kad 2014 m. (po Ž. Ž. mirties), datos konkrečiai nepamena, A. L. prašymu remontavo automobilio elektrinę dalį, išorės apšvietimą, kas paneigia apeliantės teiginius dėl tyčios sugadinti minėtą turtą buvimo. Minėto liudytojo parodymai, taip pat priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina to, kad automobiliu A. L. naudojosi, kai teismo nutartimi jai buvo uždrausta juo naudotis. Minėtas liudytojas konkrečiai nenurodė, kad automobilį jis būtų remontavęs po 2014-04-23, t. y. po to, kai Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė A. L. naudotis minimu automobiliu (informacinės sistemos LITEKO duomenys). Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. automobiliu būtų naudojusis po 2014-04-23 teismo nutarties, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir A. V., todėl daroma išvada, kad bylos įrodymais nepaneigta A. L. versija, jog teismo nutartimi uždraudus jai naudotis automobiliu ji juo nevažinėjo. 2014 m. liepos 18 d. sudarytame automobilio perdavimo akte taip pat nėra nurodyta jokių pastabų dėl automobilio apgadinimo ar kokių nors detalių trūkumo. Teisme kaip liudytojas apklaustas A. V. vyras R. V. parodė, kad jie iš A. L. perėmę automobilį jo neremontavo, o tik sutvarkė langų pakėlėją, t. y. pašalino defektą, kuris, kaip nustatyta byloje, buvo dar Ž. Ž. esant gyvam, ir 2014 m. lapkričio 12 d. jį pardavė. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad tą pačią dieną buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir automobilis iš pirmo karto atitiko visus keliamus reikalavimus.

Taigi, įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jų nepateikė ir apeliantė, kurie vienareikšmiškai patvirtintų A. L. kaltę dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo. Kaip tik pirmiau aptarti įrodymai neleidžia teigti, kad automobilis A. L. buvo svetimas turtas, taip pat patvirtina, kad nepilnos komplektacijos jis buvo dar Ž. Ž. esant gyvam bei pačiam naudojantis minėtu automobiliu. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nepriklausomų ekspertų nustatyti automobilio gedimai būtų atsiradę dėl A. L. tyčinių veiksmų, o ne automobilio eksploatacijos, kad šie gedimai atsirado po Ž. Ž. mirties, byloje nėra. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. L. tyčia iškomplektavo automobilį ir jį sugadino, taip pablogindama jo būklę. Apeliaciniame skunde jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingas negu padarė apylinkės teismas išvadas, nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl byloje nesant objektyvių ir neginčytinų išteisintosios kaltę dėl apeliantės nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė A. V. A. L. iškeltus kaltinimus ir ją išteisino nepadarius veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, naikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Išteisintoji A. L. pateikė prašymą priteisti jos turėtas 150 Eur dydžio (b. l. 179-180) išlaidas už gynėjo dalyvavimą ir dokumento surašymą apeliacinės instancijos teisme. BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi A. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, o nukentėjusios, privačios kaltintojos A. V. skundas apeliacine tvarka atmestas, A. L. turėtos 150 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš A. V..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo E. Ž. įstatyminės atstovės A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti A. L. iš E. Ž., atstovaujamo A. V., 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų.