Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. e2A-833-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
e2A-833-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
N. K.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. e2A-833-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02023-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės N. K. 7 127,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės, kuri būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę FIAT CROMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 2 d. įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo apgadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantis turtas bei sužalota keleivio D. K. sveikata. Transporto priemonė FIAT CROMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovės bendrovėje, todėl ieškovė atlygino AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 158,68 Eur už elektros įrenginio (kabelių spintos KS 18658) sugadinimą ir 5 968,97 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę. Atsakovė N. K. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Teismo prašė sumažinti žalos atlyginimo sumą iki 1 000 Eur, išdėstant priteistos žalos mokėjimą 36 mėnesiams, nes šiuo metu jos finansinė padėti labai sunki. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimo teise turėtų pasinaudoti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į draudiminio įvykio aplinkybes. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl blogo matomumo, o neblaivumo laipsnis tik nesmarkiai viršijo leistiną normą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, todėl prašė išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą, mokant po 50 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės N. K. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 7 127,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 6,95 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė teismo sprendimo įvykdymą tokia tvarka: priteistos 7 287,65 Eur sumos (7 127,65 Eur įsiskolinimo ir 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) mokėjimą išdėstė 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovę 23 mėnesius kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos mokėti ieškovei 303 Eur dydžio įmoką, paskutinį mėnesį – 318,65 Eur įmoką, išdėstytą skolą pradedant mokėti nuo 2017 m. spalio 1 d. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantis turtas (elektros įrenginys – kabelių spinta KS 18658) ir sužalota keleivio D. K. sveikata. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartyje konstatavo, kad 2016 m. liepos 2 d. įvykio metu atsakovė prisipažino kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. vairavo neblaivi, jai buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas. Automobilio FIAT CROMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016 m. birželio 23 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovė 2017 m. vasario 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išmokėjo 1 158,68 Eur išmoką pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą pretenziją Nr. 41030-1760 už elektros įrenginio – kabelių spintos KS 18658, sugadinimą. Ieškovė 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybinei ligonių kasai išmokėjo 5 968,97 Eur išmoką pagal pateiktą pretenziją Nr. 7402 už D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.Teismas įvertinęs tai, jog žala atsirado dėl atsakovės veiksmų, atsakovė savo kaltę pripažino, byloje nėra įrodymų, kad ji sumokėjo ieškovės prašomą priteisti draudimo išmoką, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 7 127,65 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės nurodyti argumentai, kad autoįvykis kilo dėl blogo matomumo nakties metu, prieš įvykį ji buvo apakinta priešinga kryptimi važiavusio automobilio įjungtomis ilgos distancijos šviesomis, todėl trumpam prarado orientaciją ir automobilis nuslydo nuo kelio, nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl teismo vertinimu, visų byloje esančių įrodymų kontekste negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad žala buvo padaryta atsakovei vairuojant automobilį esant neblaiviai, atsakovė ne kartą buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už vairavimą neblaiviai, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį.Teismas spręsdamas atsakovės prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo, įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji laukiasi kūdikio, dirba, bet gaunamos pajamos nėra didelės, turi butą ir įsipareigojimus AB DNB bankui, transporto priemonės neturi, sutuoktinis turi įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, privalo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ir padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimą per ieškovės siūlytą keturių mėnesių laikotarpį. Teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, 7 127,65 Eur žalos atlyginimą ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą išdėstė dvejiems metams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, sumažinti priteistos žalos atlyginimo dydį iki 3 600 Eur, bei iš dalies pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą 36 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 100 Eur, taikant 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pilnai ir visapusiškai neišnagrinėjo jos prašymo dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, neatsižvelgė į atsakovės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į tai, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo įvertino atsakovės deliktinės atsakomybės atsiradimo aplinkybes ir nepagrįstai taikė CK 1.5 straipsnio ir 6.253 straipsnio nuostatas dėl civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydžio. Apeliantės nuomone, teismas neišnagrinėjo atsakovės prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 1 000 Eur, mokant kas mėnesį 100 Eur neviršijančias periodines įmokas, atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį. Apeliantės nuomone, teismas neišnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepilnai atsižvelgė į atsakovės atsakomybės prigimtį, neatsižvelgė į tai, kad didžiausias žalos dydis atsirado atsakovės sutuoktiniui, kuriam įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata bei nuostolį sudaro kompensacija už jo gydymo paslaugas. Sutuoktinis nėra pareiškęs jokių materialinių pretenzijų atsakovei.Apeliantė sutinka su teismo šalių tarpusavio santykių vertinimu, kurie siejami su draudimo kompanijos regresinio reikalavimo teise reikalauti iš autoįvykio kaltininko atlyginti išmokėtą nukentėjusiam draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau, apeliantės nuomone, teismas vertindamas ieškovės teisėtus interesus dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš kalto asmens, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė verčiasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, t. y. pelno siekianti veikla susijusi su draudimo rizikos valdymu. Draudimo bendrovės veikloje apskaičiuojant draudimo riziką numatoma tai, kad tam tikru atveju draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka nebus pilnai ar dalinai atlyginta asmens, atsakingo už žalos padarymą. Teismo sprendimas dėl žalos atlygintino dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, negali būti vertinamas kaip esminio draudimo kompanijos (išieškotojos) intereso pažeidimas. Apeliantė pažymi, kad jos turtinė padėtis turi būti vertinama kaip sunki, nes bet kokie papildomi finansiniai įsipareigojimai gali sukelti nepriimtinų ir sunkių pasekmių jos šeimai bei privesti prie fizinio asmens bankroto. Nurodo, jog pripažįsta savo kaltę dėl nuostolių atsiradimo bei neginčija teismo patvirtinto nuostolių dydžio, be to pradėjo ieškovės patirtos žalos atlyginimą, atlikdama dalinį mokėjimą.Apeliantė nurodo, jog byloje yra faktinės aplinkybės, numatytos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, kurios suteikia teismui teisę svarstyti klausimą dėl visiško nuostolių atlyginimo principo netaikymo ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sumažinti nuostolių atlyginimo dydį atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, siekiant išvengti apeliantei nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį tik esant sunkiai atsakovo turtinei padėčiai. Apeliantės rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė objektyviai negalės atlyginti žalos ateityje, ji yra darbinio amžiaus, turi ir/ar ateityje turės galimybę atlyginti žalą. Teismo sprendimas, tenkinti iš dalies ieškovės prašymą išdėstyti žalos atlyginimo įmokas, atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 1 000 Eur, nes teismas motyvuotai atsisakė tenkinti šį atsakovės prašymą. Aplinkybė, kad ieškovė verčiasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, pelno siekiančia veikla ir atlygintinos žalos dydžio sumažinimas nebus esminis draudiko intereso pažeidimas, neatitinka teisingumo, protingumo principų. Jei atsakovė būtų sukėlusi eismo įvykį blaivi, ieškovė prisiimtų žalos atlyginimo riziką ir neteiktų regresinio reikalavimo. Eismo įvykis, kurį sukelia neblaivus vairuotojas, nėra ieškovės komercinės rizikos dalis, tai sankcija neblaiviam vairuotojui, nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė prašo prijungti naujus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti atsakovės pateiktus įrodymus, nes tai bylos nagrinėjimo neužvilkins.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo sumos dydžio ir žalos mokėjimo išdėstymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė būdama neblaivi (nustatytas 0,85 promilių girtumas), 2016 m. liepos 2 d. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantis turtas (elektros įrenginys – kabelių spinta KS 18658) ir sužalota keleivio D. K. sveikata. Automobilis FIAT CROMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016 m. birželio 23 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovė 2017 m. vasario 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išmokėjo 1 158,68 Eur išmoką pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą pretenziją Nr. 41030-1760 už elektros įrenginio – kabelių spintos KS 18658, sugadinimą. Ieškovė 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybinei ligonių kasai išmokėjo 5 968,97 Eur išmoką pagal pateiktą pretenziją Nr. 7402 už D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.Pagal CK 6.251 straipsnį teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai neišnagrinėjo atsakovės prašymo dėl žalos dydžio sumažinimo, neatsižvelgė į atsakovės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į tai, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino atsakovės pateiktą prašymą, argumentus, rašytinius įrodymus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas pilnai ir visapusiškai neišnagrinėjo atsakovės prašymo dėl žalos dydžio sumažinimo.Atsakovė prašydama mažinti priteistinos žalos dydį paaiškino, kad prie vairo sėdo neblaivi tik dėl mamos sveikatos pablogėjimo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu atsakovė paaiškino, jog vairavo neblaivi, nes mama pranešė, jog pablogėjo tėvo sveikata. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, be to nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai sudaro pagrindą abejoti atsakovės nurodomų aplinkybių patikimumu. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog eismo įvykis padarytas atsakovei vairuojant automobilį esant neblaiviai, atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neblaiviai, ir padarė pagrįstą išvadą, jog visos šios aplinkybės bei atsakovės nurodytos priežastys dėl kurių įvyko eismo įvykis, nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Nors apeliantė pateikė duomenis apie jos ir sutuoktinio turtinę padėtį, kuri kaip matyti nėra gera, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog ateityje atsakovė negalės atlyginti žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl turės galimybę atlyginti žalą. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės materialinę padėtį, sprendime priteistą sumą išdėstydamas 24 mėnesiams. Apeliantė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui kas mėnesį mokant 100 Eur periodines įmokas, motyvuodama sunkia turtine padėtimi (CPK 284 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į tai, jog jos turtinė padėtis nėra gera, pagrįstai išdėstė teismo sprendimo įvykdymą pakankamam 24 mėnesių laikotarpiui, mokėjimus pradedant nuo 2017 m. spalio 1 d. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesiams būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai greičiau atgauti žalą patyrusiai įmonei ir ligonių kasai išmokėtas sumas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės prašymu ir jį atmeta kaip nepagrįstą.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės teisėtus interesus dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš kalto asmens, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė verčiasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, t. y. pelno siekianti veikla susijusi su draudimo rizikos valdymu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Kadangi atsakovė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi, tai ieškovė turi regreso teisę į atsakovę, t. y. teisę reikalauti sumokėtų dėl padarytos žalos sumų grąžinimo iš atsakovės. Ieškovė prisiimtų žalos atlyginimo riziką ir netektų teisės į regresinį reikalavimą tuo atveju, jei atsakovė sukėlusi eismo įvykį būtų blaivi. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius